Priremtas prie sienos: keturi nieko gero „Lietuvos rytui“ nežadantys ženklai

1. Neeilinis namų pranašumas

Tai neeilinis įdomus faktas apie „Lietkabelio“ nenugalimumą „Cido“ arenoje.

Šį sezoną Panevėžyje dar nelaimėjo nė viena pirmojo LKL ketverto komanda: po du pralaimėjimus patyrė Kauno „Žalgiris“ (iš viso LKL reg. sezone pralaimėjęs tik 3 kartus) ir „Neptūnas“, o „Lietuvos rytas“ čia klupo jau tris sykius.

Taip, kalbame apie 7 panevėžiečių namuose laimėtas rungtynes iš 7 prieš stipriausias komandas Lietuvoje.

Statistiškai, „Lietkabelis“ namuose žaidžia 6,8 naudingumo balo efektyviau nei svečiuose.

Bet, ko gero, čia dar svarbesnis „Lietuvos ryto“ efektyvumo skirtumas žaidžiant svečiuose.

Statistiškai, tik „Šiauliai“ LKL taip kontrastingai rungtyniauja namų ir svečių arenoje.

„Lietuvos ryto“ krepšininkų efektyvumas svečiuose vidutiniškai net 9,4 naudingumo balo mažesnis nei Vilniuje, o LKL čempionate šį sezoną Vilniaus klubas iš 11 nesėkmių 7 patyrė išvykoje.

2. Žaidžia prieš vėją

LKL čempionate D.Gordonas šį sezoną buvo praleidęs tik vieną mačą, bet jo netektį komandai išmatuoti sunku, nes „Lietuvos rytas“ tada nušlavė „Šiaulius“ 104:60.

Tačiau kokią įtaką „Lietuvos ryto“ žaidimui turi šlubas D.Gordonas, mes jau pamatėme antrosiose rungtynėse.

„Kai Gordonas pagauna vėjelį, žaidžia gerai“, – apie „nuotaikos žaidėją“ D.Gordoną yra kalbėjęs Rimas Kurtinaitis.

Tačiau, žaisdamas su stresiniu kojos lūžiu, legionierius žaidžia prieš vėją. Kad D.Gordonas rungtyniaus geriau nei trečiajame mače, kuriame per 15 minučių surinko 8 taškus ir 10 naudingumo balų, tikėtis labai naivu.

Vidurio puolėjas šlubčiojo jau per apšilimą, o tokios traumos per porą naktų neišgydomos.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Drew Gordonas

Kita vertus, net ir su šlubčiojančiu D.Gordonu aikštėje „Lietuvos rytas“ įmetė tik 1 tašku mažiau nei „Lietkabelis“ (antras geriausias +/– rodiklis Vilniaus komandoje), tad panevėžiečiai dar turi rezervų, kaip geriau išnaudoti puolėjo traumą.

Tą Kazio Maksvyčio auklėtiniai bandė daryti ištraukdami D.Gordoną prie tritaškio linijos, kur jį, žaidžiantį viena koja, bandė maudyti Lorenzo Williamso individualiais prasiveržimais.

O baudos aikštelėje šlubą D.Gordoną įveikti ne taip paprasta – ten jis stovi pakankamai užtikrintai. Kita vertus, trauma neleidžia amerikiečiui skraidyti aikštėje, o tokios energijos trūkumas „Lietuvos rytui“ bus labai juntamas.

Lauksime farmacijos ir „Lietuvos ryto“ gydytojų stebuklo.

3. Lyderio trūkumas

Praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ rūbinėje buvo žmonės, į kuriuos buvo galima drąsiai atsiremti atsakingu momentu: Antanas Kavaliauskas, Mindaugas Lukauskis, Kšištofas Lavrinovičius. Tada efektyviai rungtyniavo lietuviai Deividas Gailius, Adas Juškevičius, tas pats Artūras Gudaitis ar Gediminas Orelikas.

Šiemet „Lietuvos rytas“ neturi veido. Jeigu yra poreikis daryti reklamą ar pakalbinti komandą reprezentuojantį žaidėją, visiems kyla didžiulis klausimas: kurį?

Pernai toks buvo A.Kavaliauskas. „Žalgiryje“ toks yra Paulius Jankūnas. Dažniausiai tai būna lietuviai, kuriems ne vis vien ir kurie yra momentaliai asocijuojami su savo komanda.

Tačiau „Lietuvos rytas“ šį sezoną neturi aiškaus lyderio. Tokių savybių turi Jimmy Baronas, bet jis prie komandos prisijungė tik sezono viduryje ir pastaruoju metu atrodo tarsi prapuolęs į vandenį: per dvejas pastarąsias rungtynes iš viso pelnė tik 14 taškų ir pataikė vos 5 iš 19 metimų (26,3 proc.).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jimmy Baronas

R.Kurtinaitis pats pasmerkė A.Gudaitį, pasakydamas, kad jis dar nėra pasirengęs paskui save tempti komandos. Beje, vidurio puolėjui dar tik 23-eji.

Šis yra efektyviausias LKL žaidėjas kartu su Drew Gordonu, tačiau pastarąjį sustabdė trauma, ir tai yra „nuotaikos žaidėjas“, o tokiais pasitikėti sunku.

Rokas Giedraitis dar per jaunas ir per emocionalus tokiai atsakomybei. Deividas Gailius psichologiškai sužlugdytas ant „Lietuvos ryto“ atsarginių suolo – maža to, pats treneris pasakė, kad juo nebetiki. Krepšinio džiaugsmas jau seniai atimtas ir iš Laimono Kisieliaus, o Artūras Jomantas, nors ir kapitonas, visiškai neturi lyderio savybių užkurti komandą.

Legionieriai Tayloras Brownas ir Clevinas Hannah paskutinėmis trečiųjų pralaimėtų rungtynių „Lietkabeliui“ sekundėmis televizijos kamerų buvo užfiksuoti besišypsantys ant suolo. O Corey Fisheris yra dar vienas neprognozuojamas legionierius.

Išsikapstyti serijoje iki 3 pergalių atsiliekant 1-2 galima tik susitelkus ir turint stiprią rūbinę. O rūbinė tikrai nėra stiprioji „Lietuvos ryto“ pusė, kai joje tiek visko paliko Tomas Pačėsas. Stabilios geros atmosferos neturinti komanda sunkiau atsitiesia tokiose kritinėse situacijose: jei sekasi – gali pakilti ant bangos, bet jei tik kažkur nepasiseka – sunkiai susitelkia sugrįžimui.

Šarūnas Jasikevičius po pergalės prieš „Neptūną“ minėjo, kad kai žaidi prieš tą patį varžovą 7–8 kartus per sezoną, taktinėmis gudrybėmis jo nebenustebinsi. O tada dažniausiai laimi komanda, deganti didesniu noru išeiti į aikštę ir iki tobulumo įvykdyti žaidimo planą. Griūvanti dėl kiekvieno kamuolio ir agresyviai kimbanti į gerklę priešininkui.

Beje, Jimmy Baronas antradienį mini 31-ąjį gimtadienį. Tik gimtadieniškas jo pasirodymas gali ištraukti „Lietuvos rytą“ iš pražūtingos situacijos. Tik dar reikės daug noro ir pasiaukojimo, taip pat – ir prasto „Lietkabelio“ žaidimo.

4. Istorija

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Martynas Mažeika

Tik viena komanda LKL istorijoje išsikapstė iš serijos atsilikdama 1-2. Tai 1995–1996 metų sezoną pavyko Kauno „Žalgiriui“, kuris tapo čempionu atsilikdamas nuo Kauno „Atleto“ net 0-2.

Pernai „Lietuvos rytas“ irgi 0-2 atsiliko nuo „Neptūno“ pusfinalyje, sugebėjo išlyginti rezultatą 2-2, bet galiausiai krito penktajame mūšyje „Siemens“ arenoje.

Ar „Lietuvos rytas“ galėtų sugrąžinti seriją ir prisikapstyti iki finalo?

Vilnius laukia stebuklo.