Su buvusiu „Žalgirio“ krepšininku ir dabartiniu jaunimo komandos strategu Tomu Masiuliu bei jo pėdomis žengiančiu sūnumi Gyčiu bendravusi „Žalgiris TV“ sugrįžo dešimtmečiu atgal, pasikalbėjo apie giminystės ryšius, bekompromises kovas lauko aikštelėje bei pokalbio pabaigoje leido santykius išsiaiškinti „Žalgirio“ arenos treniruočių salėje.
Net 8 sezonus Lietuvos čempionų aprangą vilkėjęs Tomas Masiulis spėjo pasidabinti Eurolygos auksu, dabar jau šeštus metus ruošia ateities žaidėjus pagrindinei „Žalgirio“ komandai ir stebi sūnaus kylantį žaidimą joje.
Tiek aš, tiek žmona buvome krepšininkai, tad sūnus jau praktiškai nuo gimimo su krepšiniu susigyvenęs
Kauno „Žalgirio“ jaunimo komandą treniruojantis T.Masiulis puikiai pamena, jog Gytis greitai užsikrėtė krepšinio virusu ir nuo mažens gyveno krepšiniu pulsuojančioje atmosferoje.
„Tiek aš, tiek žmona buvome krepšininkai, tad sūnus jau praktiškai nuo gimimo su krepšiniu susigyvenęs. Man žaidžiant Lenkijoje, Gytis jau nuo 6-7 metų stebėjo mano treniruotes, matė visą krepšinio virtuvę iš arti, tad krepšinis jį lydį visą gyvenimą“, – kalbėjo T.Masiulis.
T.Masiulis tikino niekada nevertęs sūnaus rinktis krepšininko kelio, bet pats Gytis demonstravo didžiulį norą ir atsidavimą.
„Gytis visada pats degė noru žaisti krepšinį, būdamas vaiku namuose mėtė į nedidelį krepšį, rengdavo čempionatus. Matėme, kad jis turi didžiulį norą, todėl tereikėjo teisinga linkme jį nukreipti“, – teigė pašnekovas.
Pats jaunasis „Žalgirio“ puolėjas tikino itin mėgęs stebėti tėčio darbą treniruotėse ir su šypsena veide grįžo į vaikystę.
„Labai patikdavo stebėti tėčio treniruotes Sopote, po jų kartais pasilikdavome pamėtyti tritaškius, išties mėgau sportuoti ir žaisti krepšinį. Pamenu, savo palėpėje žaisdavau NBA čempionatą, buvau susibraižęs grafikus, turnyrines lenteles, vaikystėje tai labai patiko, turbūt praleisdavau palėpėje daugiau laiko nei tikroje krepšinio aikštelėje“, – pasakojo Gytis.
Savo sūnų treniravęs T.Masiulis teigė, jog jų šeimą dažnai lydi įvairios kalbos, tačiau jau išmoko nuo jų apsiriboti ir viską sutelkti į rezultatų demonstravimą aikštelėje.
„Tos kalbos mane ir Gytį lydį jau nuo sporto mokyklos, tai visų buvusių krepšininkų, kurių vaikai sportuoja likimas, nuo kurio nepabėgsi. Esame ne kartą apie tai kalbėję su Gyčiu ir jis puikiai supranta, kad svarbiausia rezultatas kurį rodai aikštelėje – draugai, tėvai ar agentai taškų už tave neįmes ir neapsigins“, – apie kalbas už nugaros kalbėjo šeimos galva.
Antrą sezoną „Žalgiriui“ atstovaujantis 19-metis jaunuolis pasakojo dažnai sulaukiantis patarimų iš tėčio, kuris labiausiai akcentuoja darbą gynyboje.
„Tėtis duoda daug patarimų, sakė, kad reikia stengtis ir kiekvieną dieną įrodinėti iš naujo, ko esi vertas. Dažnai tenka ir namie susėdus panagrinėti žaidimo epizodus, tėtis labiau dėmesį skiria mano gynybos tobulinimui“, – mintimis dalinosi žalgirietis.
Bronzinį olimpinių žaidynių medalį kolekcijoje turintis T.Masiulis, palyginęs save su sūnumi, daug panašumų nerado ir buvo užtikrintas šviesia Gyčio ateitimi šiuolaikiniame krepšinyje.
„Gytis turi didesnį puolimo arsenalą, neblogai pataiko iš toli, gerai žaidžia nugara. Mano varikliukas buvo geras darbas gynyboje, padėdavau komandai labiau būtent joje. Kiekvienas turime daryti tai, ką sugebame geriausiai ir tai, ko reikia komandai. Manau, kad šiuolaikiniame krepšinyje man būtų sunkiau, reikia labiau puolimą demonstruoti, o Gytis tą tikrai turi“, – savo ir sūnaus privalumus išskyrė Eurolygos čempionas.
Pokalbio pabaigoje pašnekovai prisiminė dar ne taip seniai rengtas krepšinio varžytuves, kuriose netrūkdavo kietos kovos ir kraujo. Gytis džiaugėsi gautu šansu užsivilkti pagrindinės komandos marškinėlius, o viską vainikavo tėčio ir sūnaus akistata „Žalgirio“ treniruočių salėje sužaidžiant klasikinį „minuso“ žaidimą. Kas laimėjo – patirtis ar jaunystė išvysite pilname laidos įraše.
