Leidinyje pasakojama apie Šentosios tikėjimus, papročius, dainas ir dainininkus, ekspedicijų istorija, pridedamos fotografijos ir dainų tekstai originalo kalba ir jų angliški vertimai. Lietuviai ras ir kitų staigmenų.
Kitos dvi leidinio dalys – garso įrašas CD ir vaizdo įrašas DVD formatu. Šiuose įrašuose – nepakartojami, veidai, charakteriai. Medžiagos autentiškumas nekelia abejonių – kai kurie atlikėjai dar tebedainuoja Šventojoje, o kitus kaimynai puikiai prisimena, moka daugelį jų dainų. Ypač ryškios asmenybės buvo Kersta Balčius, ir Kersta Balcere, jų dainos pasižymi archajiškumu, kurio, kaip pripažįsta latvių folkloristai, nebegalima buvo užfiksuoti net giliausiuose Latvijos užkampiuose jau pokaryje. Kaip ir visuose paribio regionuose, Šventojoje sumišo kelios kultūros, latviai pamėgo ne tik žemaitišką kastinį, bet ir kaimynų dainas ir dainavo jas savaip. Jūrininkai atveždavo visokių „mandrybių“ iš tolimų kraštų.
Čia pat buvo Klaipėdos kraštas su savo „prūsiškomis“ dainomis, kurių guvūs žuvų pardavėjai netrukdavo išmokti. Visą šitą margą, ir labai nuoširdžiai suaustą dainų juostą šventojiškiai skiria mūsų kartai – mokytis, linksmintis, graudintis, apmąstyti ir dainuoti. Dainavimą latviai laiko Dievo dovana, o dainininką – tarpininku tarp jo ir paprastų vargo žmonių. Štai kodėl baltai viską darė dainuodami.
Renginys skiriamas Latvijos valstybinės šventės – Nepriklausomybės paskelbimo dienai. Dalyvaus leidinio sudarytojai – etnografas ir sociologas Ilmars Mežs, Šventosios kuršių bendruomenės pirmininkas Mikelis Balčius, folkloro grupė (vad. I. Pumpurs) bei svečiai iš Šventosios ir Rygos.
Vakarą rengia Klaipėdos etnokultūros centras, Šventosios kuršių bendruomenė ir Klaipėdos universiteto baltų kalbotyros ir etnologijos katedros latvistikos centras.
