Šią savaitę Seime patyliukais pritarta projektui, kuriame numatomi 15, 25 ir 40 proc. pajamų mokesčio tarifai. Tiems, kurie per metus gauna iki 14 tūkst. eurų pajamų (arba maždaug iki 1167 eurų per mėnesį), būtų taikomas 15 proc. mokesčių tarifas.
Metinių pajamų daliai, viršijančiai 14 tūkst. eurų, bet neviršijančiai 36 tūkst. eurų, siūloma taikyti 25 procentų mokesčio tarifą.
Metinių pajamų daliai, viršijančiai 36 tūkst. eurų, siūloma taikyti 40 proc. mokesčio tarifą. Įstatyme taip pat numatyta, kad toks progresinis gyventojų pajamų mokestis turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų sausio. Šiuo metu Lietuvoje galioja visiems gyventojams vienodas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Nors iš karto suskubta pranešti, kad maksimaliu – 40 proc. GPM tarifu – būtų apmokestintas vos 1 proc. Lietuvos gyventojų, ne vienai sporto komandai tektų nuryti karčią piliulę.
Signalų, kad klubinis sportas išgyvena ne pačius geriausius laikus – apstu, o pavojaus varpai gausti garsiau pradeda kiekvieną rudenį, kai komandoms reikia stoti prie nacionalinių čempionatų starto linijos. Formuodami metinius biudžetus, problemų neišvengia netgi stipriausių šalies krepšinio (LKL) ir futbolo (A lyga) lygų klubai. Gali būti, kad ateinančiais metais burti sudėtis ir konkuruoti su užsienio klubais mūsų komandoms bus dar sunkiau.
Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad progresiniai mokesčiai Lietuvos darbo rinkai bus pražūtingi, nes naikins darbo vietas ir stums šalį į labiausiai atsiliekančių valstybių grupę. „Norėtųsi, kad Lietuva lygiuotųsi į kitas Europos Sąjungos valstybes ne tik mokesčių tarifais, bet ir investicijų vienam gyventojui dydžiu, realaus darbo užmokesčio lygiu, darbo našumu. Labai abejoju, ar pono Syso idėja paskatins darbo našumo didėjimą ir patrauklių darbo vietų kūrimą“, – LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo G.Nausėda.
Išgirdę A.Syso pasiūlymą, Lietuvos sporto klubų vadovai tikrai neapsidžiaugė. Daugelis jų GPM moka iš įmonės lėšų, o ne išskaičiuoja šį mokestį iš sutartimi sulygtos sumos, kaip taip daro dauguma darbdavių, kurie moka darbo užmokestį pagal darbo sutartis. Taigi, sporto pasaulyje GPM yra sąnaudos, kurios tenka ne sportininkui, o klubui.
Pavyzdžiui, stipriausios šalies krepšinio ekipos Kauno „Žalgirio“ vadovai jau spėjo apskaičiuoti, kad dėl tokios pertvarkos klubui tektų lopyti metiniame biudžete atsiversiančią nemenko dydžio skylę.
„GPM sąnaudos mūsų dabartiniame biudžete sudaro 7,1 proc. Padidinus GPM pagal planuojamus tarifus, šio mokesčio sąnaudos išaugtų iki 17 proc. Tai yra labai reikšminga suma“, – 24sek.lt atviravo Kauno „Žalgirio“ klubo finansų direktorė Asta Kazickienė.
Sporto klubų vadovų nuostabą kelia ir tai, kad šias įstatymo pataisas planuojama įteisinti nuo 2016-ųjų sausio, kai daugelis profesionalių sporto klubų jau yra iš anksto suformavę savo metinius biudžetus.
„Tai yra visiškai neplanuotos išlaidos. Sporto klubų finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais. Pavyzdžiui, „Žalgiris“ savo biudžetą 2015–2016 metų sezonui planuoja 2015 m. birželio mėnesį. Turime patvirtintą biudžetą iki 2016 m. liepos 1 dienos, esame kruopščiai susiplanavę pajamas ir išlaidas. Jei toks įstatymo pakeitimas būtų priimtas, kiltų reikšmingų finansinių problemų “, – neslėpė A.Kazickienė.
Sporto klubų vadovų nuostabą kelia ir tai, kad šias įstatymo pataisas planuojama įteisinti nuo 2016-ųjų sausio, kai daugelis profesionalių sporto klubų jau yra iš anksto suformavę savo metinius biudžetus.
Specialistų teigimu, progresinio mokesčio milžiniškas tarifas galėtų sujudinti šalies sporto pamatus ir dar dėl vienos priežasties. Tokiu atveju, daugeliui klubų samdyti užsienietį apsimokėtų kur kas labiau nei vietos sportininką.
Pavyzdžiui, sukirtus rankomis su Lietuvoje dar nerungtyniavusiu sportininku, jo pajamos iš karto būtų apmokestinamos mažesniu tarifu. Jei žaidėjas būtų prieš tai rungtyniavęs Lietuvoje, jis kartu su savimi „atsineštų“ jau sukauptą pajamų kuprą ir klubui iš karto tektų mokėti 40 proc. dydžio GPM.
Visa tai prieš kiekvieno sporto sezono pradžią galėtų sukelti nemažai painiavos, kadangi klubams, ypač mažesniems, apsimokėtų užsiimti įvairiais finansiniais skaičiavimais.
Taip pat visiškai neaiškus asmens metinių pajamų dydžio nustatymo mechanizmas, nes pajamų mokesčio tarifo nustatymas susietas su pajamų dydžiu. Kaip įmonėje bus sprendžiamas klausimas – kokį GPM tarifą taikyti?
