„Vėl! Švieski man vėl!“ – Tel Avivo arenoje aidint Stasio Povilaičio šlageriui plevėsavo milžiniška Lietuvos aistruolių trispalvė tarp 10 ir 12 sektoriaus.
Jų buvo tūkstantis, bet ta geltonai-žalia-raudona sirgalių jūra ošė garsiau nei maždaug 7 tūkstančiai Izraelio sirgalių.
„Neįtikėtina! Vau! patys matėte! – dėl sirgalių palaikymo amo neteko Edgaras Ulanovas. – Turime fanams duoti toną. Paskui ir fanams lengviau mus palaikyti. Mes jiems atsidėkojome geresniu žaidimu. Padėka jiems labai didelė.“
Tą toną davė pats E.Ulanovas, tapęs rezultatyviausiu rinktinės žaidėju – surinko 18 taškų.
Jam tai buvo pirmoji pergalė nacionalinėje komandoje.
„Žinoma, oficialių rungtynių nesu daug žaidęs. Dar vos tik antros. Svarbiausia, kad man pačiam tai pirma pergalė rinktinėje“, – kuklinosi žalgirietis.
Dėl tos pirmosios pergalės teko gerokai paprakaituoti. Po dviejų kėlinių komandas skyrė vienas taškelis, bet po pertraukos iš rūbinės vyrai grįžo smogdami 19 taškų pranašumu trečiajame ketvirtyje.
„Nukrito įtampa. Pirmoji pusė buvo nervinga. Po geros pradžios pametėme galvas. Buvo daug klaidų, daug netvarkos. Ilgosios pertraukos metu susiėmėme psichologiškai, kad reikia branginti kamuolį. Svarbiausia, viskas pavyko. Vėliau jie nebeatsitiesė, – rungtynes apibendrino E.Ulanovas. – Manau, tų emocijų pritrūko pirmose rungtynėse. Kažkokio užsivedimo. Parodėme, kad tos emocijos gerai. Kai gauni tokį pliūpsnį, visai komandai įneši geros energijos.“
