Emocijų katilas „Jeep“ arenoje ėmė virti dar likus pusvalandžiui iki rungtynių.
Vos geri dešimt metrų skyrė labai gausią „B Tribūną“ nuo 100 kilometrų į Vilnių sukorusių „Green White Boys“ vyrukų, o kova tribūnose prasidėjo dar gerokai prieš teisėjui išmetant ginčo kamuolį.
Netrukus aistros persikėlė ant parketo.
„Ryto“ lyderis Marcusas Fosteris audrino publiką, liedamas vieną tritaškį po kito ir po kiekvieno iš jų demonstruodamas ramybę ir purtydamas galvą, tarsi demonstruodamas, jog „Žalgirio“ gynybos pastangos prieš jį yra bereikšmės. „Rytas“ po trijų amerikiečio tolimų šūvių vienu metu jau turėjo šešių taškų persvarą (21:15).
Vilniečių reikalus apsunkino „Žalgirio“ turimas ūgio pranašumas, ypatingai – trečioje pozicijoje, kur Edgaras Ulanovas greitai surinko dvi pražangas Margiriui Normantui, o netrukus prieš jį neatsilaikė ir Tomas Lekūnas.
Apribojęs „Ryto“ tritaškius ir naudodamasis jėgos pranašumu puolime, „Žalgiris“ laimėjo pirmą kėlinį 27:23.
Kur kas agresyviau „Rytas“ pradėjo antrą ketvirtį, kai privertė „Žalgirį“ susirinkti penkias komandines pražangas per dvi minutes, o iš viso per 10 minučių išprovokavo devynias kauniečių nuobaudas.
Tai ir Martyno Echodo 7 taškai leido „Rytui“ kelis sykius lyginti rezultatą, bet „Žalgirį“ į priekį truktelėjo vis aštresniu tampantis ginklas – Igno Brazdeikio tritaškiai.
Kanados lietuvis dar pirmajame kėlinyje pataikė vieną, o antrajame smeigė dar du, pridėjo dvitaškį ir leido „Žalgiriui“ krautis pranašumą prieš „Rytą“.
Vilniečiams pradedant atsilikti, emocijų audras kėlė ir teisėjų sprendimai. M.Fosteris šoko Gyčiui Viliui į akis, kai šis, kamuoliui palikus aikštę, parodė „Žalgirio“ kryptimi.
Jau po kelių minučių „Jeep“ arena triumfavo, nes „iššūkio“ taisykle pasinaudojęs Giedrius Žibėnas pasiekė savo – įrašas parodė, kad kamuolys aikštę vis tik paliko nuo žalgiriečio.
I.Brazdeikis „Žalgirį“ į priekį truktelėjo ir trečio kėlinio starte, kai jo 4 taškai ir 2 rezultatyvūs perdavimai leido svečiams iš Kauno atitrūkti rekordiniu skirtumu – 58:45.
G.Žibėnas po vieno iš epizodų pasivedė į šalį M.Fosterį, perteikdamas jam trumpus, bet konkrečius nurodymus. Ir jie suveikė.
Jau netrukus „Ryto“ lyderis užkūrė tikrą vakarėlį, kai per trumpą atkarpą įmetė 10 taškų, o įspūdingai savų sirgalių palaikomas sostinės klubas sugrįžo į kovą bei vėl alsavo „Žalgiriui“ į nugarą – 58:61.
„Žalgirį“ aukštyn tempė buvusio „Ryto“ kapitono Arno Butkevičiaus metimai, bet kraujo kvapą pajutęs „Rytas“ rado atsaką į visus „Žalgirio“ smūgius, kol likus 3 minutėms sudėtingas M.Fosterio metimas po labai ilgos pertraukos išvedė Vilniaus komandą į priekį – 78:77.
Užsikūręs „Ryto“ vedlys per porą minučių pelnė net 11 taškų, o po paskutinio savo metimo mojavo „Jeep“ arenos kampe ūžusiems „Žalgirio“ sirgaliams – 34 taškus surinkęs amerikietis nukalė įspūdingą „Ryto“ pergalę 89:85.
Laimėję ir paskutinį praėjusio sezono tarpusavio susitikimą, dabar vilniečiai yra iškovoję dvi iš eilės pergales prieš „Žalgirį“. Taip atsitiko pirmą kartą nuo 2017-2018 m. sezono, kai „Rytą“ dar treniravo Rimas Kurtinaitis, o „Žalgirį“ – Šarūnas Jasikevičius.
„Gera, didelė pergalė. Sveikinimai žaidėjams, sveikinimai ištikimiems mūsų sirgaliams, sveikinimai miestui, – po rungtynių kalbėjo G.Žibėnas. – Šiandien vėl laimėjome kovą dėl kamuolių, jau kelintose rungtynėse iš eilės tiek puolime, tiek gynyboje. Niekas individualiai iš varžovų nedominavo. Galbūt kažkiek Brazdeikis, bet antroje rungtynių pusėje mes jį palikome tik su 4 taškais, tai tikrai susitvarkėme vienas prieš vieną dvikovose. Tai yra būtent tai, ko reikia didesnėms pergalėms, tų didesnių sustabdymų ir stipresnių atkovotų kamuolių. Šiandien mes su tuo susitvarkėme.“
– Kažkada Gintaras Krapikas yra pasakęs, kad nebuvo įmanoma sustabdyti Chucko Eidsono, ar šiandien nebuvo įmanoma sustabdyti Fosterio?
– Fosteris sužaidė geras rungtynes, nors pradėjo labai prastai. Po to įsivažiavo, parodė savo klasę. Mes žinome jo lygį. Bet kas man labiau patiko, tai vienareikšmiškai yra komandos pergalė. Man labai patiko, kai mes turėjome -13 antroje rungtynių pusėje, panikos nebuvo, išlikome kartu, grįžome į rungtynes ir jas laimėjome. Turbūt tą labiausiai išskirčiau šiandien.
– Marcusas Fosteris pelnė 11 taškų iš eilės pabaigoje, uždarė rungtynes. Kalbant apie Fosterio lyderio savybes, kokį įspūdį jis palieka?
– Manau, kad visi žaidėjai gyvena tokioms rungtynėms, kad būtų pasiruošę. Marcusas parodė savo geriausias spalvas tada, kada reikia. Sutapimas ar ne, bet kol kas jis žaidžia didelėse rungtynėse. Tikimės jo indėlio ir eilinėse rungtynėse, vadinkim taip. Nors dabartinėje situacijoje mums eilinių rungtynių nelikę. Yra labai geras posakis: tavo komanda yra tokia gera, kokios geros buvo jos paskutinės rungtynės. Šiandien mes gal ir gerai jaučiamės, bet žiūrėsime, kaip jausimės po kitų rungtynių su „Gargždais“.
– M.Fosteris po paskutinio metimo pamojavo „Žalgirio“ sirgaliams. Kiek gera matyti tokį lyderį, kiek gal norėtųsi pamažinti tų emocijų?
– Kuo daugiau. Tai puošia sportą, tai puošia arenas, kad tik daugiau tų emocijų būtų, kad tik mes daugiau apie tai šnekėtume. Mes, lietuviai, tų emocijų tiek daug neišreiškiam, mes gal užsidarę esame. Norisi ir iš tų vietinių žaidėjų dar daugiau emocijų, jų mes parodome, bet norisi dar daugiau. Tikrai sveikintinas dalykas, tikrai jų nestabdysime, o tik skatinsime.
– Ketvirtame kėlinyje buvo 84:80, paėmėte minutės pertraukėlę ir pasirinkote kamuolį išsimesti iš varžovų aikštės pusės, taip gaudami atakai ne 24, o 14 sekundžių. Kokia buvo to idėja?
– Vis dar karšta mūsų ofise dėl to sprendimo. Daug dalykų norėjome. Norėjome dviejų atakų prieš „Žalgirio“ vieną, taip pat norėjome geriau išsimesti gal iš vidurio, o ne iš galinės, kur greitai gali nubausti varžovas. Taip pat kažkiek gal nustebinome „Žalgirį“. Daug susidėjo. Sprendimas buvo toks, koks buvo.
– Arnas Butkevičius sugrįžo į „Jeep“ areną. Kaip atrodo Arnas su tais marškinėliais ir kaip jums atrodė jo priėmimas šioje arenoje?
– Arnas yra žaidėjas, kuris mums iškovojo žiedus. Linkiu jam kuo didesnės sėkmės. Matau, kad jam sekasi, labai džiaugiuosi ir palaikau.
– Buvo penki pralaimėjimai, dabar trys pergalės žūtbūtiniuose mūšiuose. Kokia buvo ta emocija po pralaimėjimų ir kaip ji persivertė po pergalių?
– Pradėjom „Queen“ muzikos klausyti prieš rungtynes (šypsosi). Matote, kelintose rungtynėse iš eilės, gal tik šitose mažiau jautėsi, bet įėjome į pirmą rungtynių pusę labai pikti ant tos situacijos, kurioje esame dabar. Tikiuosi, kad ta pertrauka, kuri bus, mūsų to pykčio neišmuš. Labai ne laiku mums ta pertrauka. Aš tikiuosi, kad tas pyktis laikysis dar ilgai, nes vis dar esame prastoje situacijoje – tiek LKL mūsų netenkina, tiek Čempionų lygoje. Norisi, kad išliktume tokie patys pikti ir alkani.
– Pakankamai anksti išnaudojote savo „iššūkį“, jį laimėjote, bet po to buvo dar viena situacija, kur galėjote panaudoti. Ar sutiktumėte, kad jei laimi „iššūkį“, turėtum jį išlaikyti?
– Geras pasiūlymas, gal reikėtų teisėjams pasiūlyti (šypsosi). Mes sutarę su žaidėjais, nes plika akimi visko nematome, kad paklausiame žaidėjų, ar jie gavo į veidą, ar verta naudoti „iššūkio“ taisyklę, ar tikrai nuo tavęs, ar nuo varžovo išėjo kamuolys. Klausome žaidėjų, turime būti susirišę su jais ir dažniausiai pagal tai mes imame arba neimame tuos „iššūkius“.
– Minėjote, kad labai ne laiku rinktinių pertrauka. Ką reikės padaryti komandai, kad tą bangą nusineštumėte ir po pertraukos?
– Treniruotės, sunkios treniruotės. Tie, kas grįš po kelių laisvų dienų, jie turi ruoštis. Tie, kas išvažiuoja su rinktine, laikys tą formą. Turime būti gudrūs, kiek duoti poilsio, vėl susirinkti po tų FIBA langų ir žingsnis po žingsnio žengti į kitas rungtynes. Nes nesvarbių rungtynių mums jau neliko.
– Smalsu, kuri „Queen“ daina jus taip supykdo?
– Nešneku apie žaidėjus, šneku apie save. Bet daug jų gerų, neišskirsiu vienos. Jeigu į sąrašą pažiūrėsi, tai gerų ritmų yra (šypsosi).
