„Grįžau į Azerbaidžaną ir tiesiog miegojau, negalėjau savęs susirinkti“, – iš Rimo Kurtinaičio tokių žodžių dažnai neišgirsi.
Tačiau kuomet 15min susisiekė su R.Kurtinaičiu, kuris skubėjo į treniruotę, strategas, net ir pavargęs, rado laiko pasikalbėti. Paskambinus Rimui, buvo galima girdėti kamuolio bumpsėjimą. Žaidėjai susirinko į pamėtymą, o treneris bendravo su žurnalistu. Žmogus – orkestras.
Kol kas R.Kurtinaičio etapas rinktinėje – puikus. Mūsiškiai, vadovaujant tituluotam strategui, laimėjo viską ir pateko į Europos čempionatą. Tačiau FIBA langas baigėsi ir į dominuojančią poziciją sugrįžo klubinis krepšinis.
O įvykių čia daug. „Žalgiris“ pasipildė Isaiah Wongu ir laimėjo Belgrade, „Rytas“ įsigijo Parkerį Jacksoną-Cartwrightą, Artūrą Gudaitį ir stoja į lemiamas kovas FIBA Čempionų lygoje, o „Wolves“ kovoja dėl bilieto į Europos taurės ketvirtfinalį.
R.Kurtinaitis labai aktyviai seka lietuviškus reikalus. Portalui 15min strategas iš Panemunės pasakė, ką galvoja apie Andrea Trinchieri filosofiją, „Žalgirį“ Eurolygos įkrintamosiose, serbiškas provokacijas bei užsiminė apie „Rytą“, galintį sugrąžinti europinį titulą į Vilnių po 16 metų pertraukos. Vilniečiai pastarąjį kartą Senajame žemyne triumfavo būtent su R.Kurtinaičiu – 2009 metais.
Taip pat buvo paliesta ir A.Gudaičio tema bei „Wolves“ reikalai. R.Kurtinaitis turėjo kritikos savo buvusio klubo žaidėjams.
– Kaip tas sugrįžimas į Baku po rinktinių lango?
– Sugrįžau negerai. Vasario 26 dieną grįžau į Azerbaidžaną, o 27 dieną iškart turėjome rungtynes ir 3 taškais nelauktai pralaimėjome. Pora gal iš po krepšio neįmetėme ir viskas. Vis dar esame pirmoje vietoje, bet du pralaimėjimus patyrėme po Naujųjų metų pertraukos ir šito FIBA lango. Kažkaip po tų pertraukų sunkiai susirenkame.
O šiaip – viskas gerai. Lyga gera, kiekviena komanda turi po 7-8 amerikiečius, vienas vietinis žaidėjas turi būti aikštelėje, tai praktiškai žaidžiame amerikiečiai prieš amerikiečius. Yra ir keli užsieniečiai. Visos rungtynės baigiasi kelių taškų skirtumu. Ta lyga įdomi. Trečius metus ją suka, du metus buvome čempionai ir šiemet reikia tą titulą apginti. Bet jau matau, kad bus reikalų, visos komandos tapo stipresnės.
– Kiek sudėtinga į Azerbaidžaną prisikviesti pajėgių žaidėjų? Nes kiek suprantu – pinigų yra, bet žaidėjai nelabai nori važiuoti dėl lygio...
– Taip. Čia kaip buvęs „Sekundės“ bankas – „Pinigų reikia, pinigų yra“. Yra labai sudėtinga, nes tuos, kuriuos galėtume nupirkti ir duodame daugiau pinigų negu jie gauna Europoje, tai tie neina, nes Azerbaidžano lyga yra nežinoma. Nes trečias sezonas. Šiemet mes žaidėme FIBA Europos taurėje, pralaimėjome kelias rungtynes 1-2 taškais prieš geras komandas. Bet visą laiką buvome temoje, tai dabar šiek tiek lengviau yra prisikviesti.
Komplektuojamės kitam sezonui, jau esame sutarę su keliais neblogais žaidėjais iš Europos. Mes jau nuo sezono vidurio siūlome nemažus pinigus pajėgiems žaidėjams ir taip bandome juos prisitraukti, išlošti per laiką. Nes jeigu ateis vasara, atsidarys visas turgus, bijome, kad tų reikiamų žaidėjų galime negauti. Gauti juos tikrai sunku. Kol kas. Bet po FIBA Europos taurės viskas kaip ir palengvėjo. Žiūrėsime, kaip bus, bet biudžetus turime ir visai neblogus. Palyginčiau su Lietuvos klubais, išskyrus „Žalgirį“. Tik ta geografinė padėtis yra ne visai patogi.
– Esate treniravęs „Rytą“, kur tų povandeninių srovių ir spaudimo buvo daug, tas pats ir su „Chimki“. Dabar treniruojate rinktinę ir „Sabbah“. Kuris iš šių trejų etapų sunkiausias?
– Jaučiuosi pavargęs. Perėmiau rinktinę ir dabar grįžau iš FIBA lango, kurį daugelis įvardija, kaip nereikšmingą. Man jis atrodo reikšmingas. Nesvarbu, kokios rungtynės, aš noriu jas visas laimėti, ką mums ir pavyko padaryti. Grįžau į Azerbaidžaną ir tiesiog miegojau, negalėjau savęs susirinkti. Jaučiasi toks psichologinis nuovargis, jautėsi ta įtampa. Treniruoji Lietuvos rinktinę, pralaimėti negali, nes reikia išugdyti tą nugalėtojų mentalitetą nuo mažų dalykų. Ta įtampa buvo ir ji jaučiasi. Todėl ir anksčiau nelabai verždavausi į rinktinę.
Vienu metu prieš 15 metų norėjau, bet per dvi kėdes dirbti sunku. Eurolygoje ir rinktinėje yra labai sunku, aš to gal ir nesugebėčiau. Tą patį sakė ir Šarūnas Jasikevičius. Yra sudėtinga. Aišku, ta Azerbaidžano lyga yra lengvesnė, bet tau darbo nesumažėja, per naktis žiūri video, tie žaidėjai silpnesnio lygio, jiems daugiau reikia aiškinti, daugiau įdėti energijos. Pavyzdžiui, mūsų lietuviai. Rinktinėje jiems pasakai, jie ir daro, o čia reikia 20-30 kartų tą patį pasakoti.
Aš galvoju, kad su gerais žaidėjais yra lengviau dirbti, nes daug dalykų jie išsprendžia patys, o čia viską turi pats sudėlioti. Atima daug nervų ir jėgų, ir energijos. Yra sudėtinga, kai darai tą patį 2 mėnesius ir nepasislenki į priekį. Nėra lengva būti per dvi kėdes ir turbūt sunkiausia kiek esu buvęs. Ir būtent mano stiliui, nes noriu, kad žaidėjai žinotų visas detales. Tas užima laiko, o rinktinėje turi 4 treniruotes. Gerai, kad mums pavyko, gerai, kad tai yra lietuvaičiai. Jie yra imlesni, supranta bendrą krepšinį. Tai dėl to yra truputį lengviau. Aš galvoju, kaip kitiems treneriams yra sunku dirbti su rinktine languose... Truputėlį ne mano vėžės, bet jeigu ryžausi, stengsiuosi rinktinėje atiduoti visas jėgas.
Kaip pavyks – bus matyti. Daug kas klausia, kaip pasirodysime Europos čempionate. Tai galiu pažadėti vieną, kad mes kovosime. Jūs turbūt matėte mūsų 4 rungtynes, matėte, kokioje agresijoje mes žaidėme. Buvo gerų momentų, buvo ne tiek gerų. Bet ta agresija... Matėsi, kad žaidėme kitaip, agresyviau ir tą bandysime įdiegti. Kai kurių žaidėjų man labai gaila, nes jie iškovojo bilietą į Europos čempionatą, bet juos teks atkabinti. Tai yra labai neteisinga ir nesu šių langų šalininkas. Bet tokia sistema ir reikia prie jos prisitaikyti.
– Pakalbėkime apie klubinio krepšinio aktualijas. Kokį įspūdį jums palieka Kauno „Žalgiris“ ir kaip vertinate šansus patekti į Eurolygos įkrintamąsias?
– Į kiekvienas rungtynes žiūriu, kaip į paskutines ir lemiamas. Kai pradedi skaičiuoti, kad iš 8 reikia laimėti 5, tie skaičiai iškart žlugdo. Čia nieko nereikia. Pasiekėme puikią pergalę prieš „Crvena zvezda“ ir iškart mūsų šansai šoktelėjo, jie yra normalūs, tik reikia pergalių. Pažiūrėsime, kaip viskas vyks. Net negalėčiau įvertinti, ar Walkerio netektis yra geriau „Žalgiriui“. Dabar tos rungtynės su „Crvena zvezda“ buvo labai geros.
Aš labai gerbiu Trinchieri. Aš žinau jį nuo Bambergo, aš žinau, ką jis nuveikė su „Bayern“, su Kantu komanda. Trinchieri yra aukščiausio lygio treneris, bet aš esu pakeitęs du aukščiausio lygio trenerius – Scariolo ir Bartzoką. Kurie irgi yra laikomi aukščiausio lygio treneriais. Bet kartais ne treneris kažko nesudėlioja. Aš jį žinau, kaip gerą trenerį. Koks bus pasiekimas? Bus matyti. Bet dažnai klubai neturi kantrybės išlaukti su treneriais. Galime grįžti prie to paties Kazio Maksvyčio, kuris taip pat buvo atleistas. Bet toje atkarpoje jis neturėjo keturių žaidėjų. Jeigu „Žalgiris“ būtų turėjęs kantrybės jo nekeisti, nemanau, kad komandai būtų buvę blogai. Klubai neturi kantrybės įvertinti situacijų. Jie žiūri į komandos pavadinimą.
Aš turėjau Aleksejų Švedą ir kai jis buvo susilaužęs pirštą, tie šansai laimėti buvo labai 50 prieš 50. Jeigu tu vieną žaidėją pameti, o Kazys „Žalgiryje“ tada prarado keturis. Tie šansai, aišku, sumažėja, bet vadovybė turi turėti kantrybės, laiko. Bet dabar yra pinigų ir niekas į tą laiką nežiūri, niekas nelaukia. Trinchieri turėjo gerų momentų pradžioje, pastaruoju metu – nelabai vykusių. Bet kad jis geras treneris – aš net neabejoju. Tik kažko trūksta, kažkokio didesnio žaidėjų indėlio. Aš nenoriu vardinti pavardėmis, bet kai kurie užsieniečiai neduoda to, ką jie turėtų duoti, kaip užsieniečiai. Vietinis žaidėjas gali sau leisti nesužaisti vienų, kitų rungtynių, bet užsienietis to negali sau leisti. Aš pats buvau legionierius 10 ar daugiau metų. Mes su Arvydu Saboniu Madrido „Real“ komandoje turėdavome nukonkuruoti NBA žaidėjus ir tada turėdavome žaisti. Iš kai kurių užsieniečių „Žalgiryje“ norėtųsi daugiau.
– Kaip jums atrodo individualiais veiksmais paremtas „Žalgirio“ žaidimas?
