„Edi, Edi“, – skandavo apie šimtas triukšmingų Jonavos sirgalių Šiaulių arenoje, kurioje dauguma žiūrovų šeštadienį užsikrėtė kuklesnės komandos palaikymu ir staigmenos nuotaika.
Pirmą kartą KMT turnyro finalo ketverte žaidžianti Jonavos „CBet“ eliminavo pusfinalio favoritu laikytą „Rytą“ ir sekmadienį finale žais su Kauno „Žalgiriu“ arba Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“.
Kelią į finalą Jonavos komandai visų rungtynių metų aiškiai rodė Edvinas Šeškus.
27 metų prieniškis pelnė 24 taškus, iš jų net 12 per ketvirtą kėlinį, po kurio jonaviečiai šoko džiaugsmo šokį.
Dar rungtynių metu kelis kartus po sėkmingų atakų savo raumenis žiūrovams rodęs E.Šeškus šėlo iš laimės, bet paskui rūbinėje stengėsi aprimti.
„Rytoj dar parodysiu. Dabar ženklų nereikia, rytojui taupau“, – juokėsi jis.
– Edvinai, rungtynėms įpusėjus atrodė, kad „Rytas“ perlauš rungtynes. Kaip jums pasisekė sustabdyti jį pabėgimą?
– Sakyčiau, kad ne mums, o jiems pasisekė, nes Uleckas įmetė tris tritaškius iš eilės. Mūsų visos taktikos, visos rizikos, kurioms rengėmės jau kelias dienas iš eilės, idealiai suveikė.
– Penki žaidėjai žaidė 35 minutes ir daugiau, bet mažai klydote (7 klaidos). Kaip tai pavyksta?
– Mes labai akcentavome, kad prieš „Rytą“ svarbu žaisti be klaidų, nes jie gali užbėgti į greitą puolimą. Tai labai akcentavome. Viena priežasčių, kad taip išlaikėme žaidimą, ir buvo mažas klaidų skaičius.
– Kaip pavyko atkovoti tiek daug kamuolių puolime (18)?
– Ei, pažiūrėkite, kokie mūsų bicai, kas mus gali sustabdyti? Kas gali mus sustabdyti?
– Kaip jūsų koja?
– Atvirai? Skauda. Bet per kančias į žvaigždes. Kenčiu, daktarytė daro procedūras, viskas bus gerai, ypač kai toks renginys, emocijos.
– Kokie buvo sumanymai ir rizikos, apie kuriuos užsiminėte?
– Dar prieš „Rytą“ žaisime šį sezoną, tad taip lengvai neatskleisiu.
– Bet nugalėjote „Rytą“ antrą kartą šį sezoną. Gal tai nėra staigmena?
– Jums spręsti. Mes darome darbą 100 procentų, mes važiavome žinodami, kad galime nugalėti. Treneriai tai žinojo, žaidėjai tai žinojo. Kažkam gal siurprizas, bet mes tikėjome.
– Galima sakyti, kad pats augote „Ryto“ sistemoje. Kiek dėl to svarbi ši pergalė?
– Nemanau, kad augau toje sistemoje. Aš augau Prienuose pas trenerį Virginijų Šeškų, augau ir pas trenerį Tadą Stankevičių. „Ryto“ sistemoje buvo sustojimas. Iš ten išėjęs, aš vėl augau.
– Ar po pastarųjų pralaimėtų rungtynių „Rytui“ LKL čempionate nebuvo abejonių?
– Ne, tikrai ne. Smagiai per treniruotes akcentavome, kad galime pamiršti ir žaisti iš naujo. Be to, atvažiavo naujokas, pridėjo emocijų.
– Dabar laukia finalas su „Žalgiriu“ arba „Lietkabeliu“. Kokį įsivaizduojate varžovą?
– Dabar nieko negalvojame, reikia atstatyti energiją. Dabar reikia ramiai laukti pusfinalio rungtynių pabaigos, o mūsų Paulius Malašauskas parengs skautingą. Žinome daugiau ar mažiau abu varžovus, tad būsime pasirengę.
– Ar nesunku išlikti susikaupus po tokios pergalės?
– Sunku, tikrai sunku. Po mačo ir pas mamą nubėgau, ir pas merą, ir prie mūsų sirgalių, ir prie „Žalgirio“ sirgalių, kurie irgi mus palaikė. Bet emocijų reikia atiduoti ir žiūrovui, nereikia laikyti savyje.
– Pirmiausia nubėgote pas tėtį, įvyko jo pamėtymas. Kiek džiugu už jį?
– Oi, už jį labiausiai ir džiaugiuosi. Kiek jis darbo įdėjo, kiek prieš tai įrodęs, kad gali nustebinti visus per KMT varžybas. Jis dar kartą įrodė, kad yra žiauriai geras treneris. Kartais gal jo neįvertina, bet jis darsyk įrodė, kad yra vienas geriausių trenerių Lietuvoje.
– Lygiai prieš dvejus metus jūsų komanda pralaimėjo prieš Šakių „Vytį“ 16 taškų. Po dvejų metų laimite prieš „Rytą“ KMT pusfinalyje. Kaip toks pokytis?
– Nice (gražu). Kai klube yra tinkami žmonės, viskas eina gera linkme. Visiems pagarba, kas prie klubo sėkmės prisideda ir palaiko.
