Ramūnas Butautas ir Robertas Javtokas yra iškovoję daug svarbių pergalių, bet antradienį per Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimus turėjo pripažinti visišką varžovo dominavimą.
Lažybų kontorų favoritu ilgai laikytas Ramūnas Butautas pelnė 31 balsą, o Robertas Javtokas – 28 balsus.
Kol V.Gedvilas mėgavosi pergale, priiminėjo sveikinimus ir skelbė, kas taps Lietuvos vyrų ir moterų rinktinių treneriais, jo varžovams liko pripažinti buvusio politiko pergalę ir rinkimus priimti kaip pamoką.
„Nesu išrinktas bendruomenės, kuri nusprendė demokratiniuose rinkimuose. Ir viskas – nėra ką daugiau komentuoti“, – sakė buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės treneris R.Butautas, pastaraisiais metais dirbęs LKF sporto direktoriumi.
R.Javtokas įsitikinęs, kad V.Gedvilo pergalę lėmė ne jo didelė patirtis politinėse partijose, o būsimas federacijos generalinis sekretorius.
„Mindaugas Balčiūnas, – paklaustas, koks buvo didžiausias V.Gedvilo pranašumas per rinkimus, tiesiai šviesiai atsakė R.Javtokas. – Manau, kad jis labiausiai ir lėmė.
Visa bendruomenė, kuri balsavo už Gedvilą, neslėpė, kad balsuoja už Balčiūną.“
44 metų krepšinio vadybininkas jau buvo LKF generaliniu sekretoriumi. Vienu svarbiausiu žmogumi Lietuvos krepšinyje jis tapo dar vadovaujant Vladui Garastui.
Nors 2013 metais M.Balčiūnui teko palikti postą, kai jį intrigomis apkaltino Arvydas Sabonis ir Jonas Kazlauskas, antradienio vakarą balsavusi krepšinio bendruomenė nepamiršo kupiškėno gebėjimų.
„Ir aš kai buvau žaidėjas ir atstovavau rinktinei, negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio apie Balčiūną, jis tikrai stengėsi ir dirbo, mes turėjome idealias sąlygas, – sakė R.Javtokas. – Kita vertus, krepšinis nėra vien vyrų rinktinė. Tai labai plati sritis, apimanti ne tik vyrus, bet ir moteris, jaunimą, vaikus, trenerių metodiką ir kvalifikaciją. Rinktinė yra tarsi paskutinė stotelė, paskui ją važiuoji tarsi į atostogos, per kurias gali pažiūrėti, ką nuveikei per kelerius metus.
Kiek jis bus motyvuotas stiprindamas mokyklas, motyvuoti trenerius, kaip su žaidėjais bendraus, kaip sutars su kitų rinktinių atstovais, kiek jų pažįsta? Nenoriu bėgti į priekį. Gal viskas bus gerai.“
Abejoja, ar veiks tai, kas veikė prieš 10–15 metų
R.Javtokas linki krepšinio federacijai sėkmės, bet nėra įsitikinęs, kad ji ateis.
Per ilgą rinkiminę kovą buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas apie varžovą susidarė savotišką nuomonę.
„Būnant debatuose ir klausantis Vydo Gedvilo, kilo abejonių, ar jis supranta, kaip krepšinis vystosi šiomis dienomis. Jis turės atstovauti Lietuvai ir kitose šalyse. Jei nekalba angliškai, neįsivaizduoju, kaip vyks tarptautinis bendradarbiavimas. Nejaugi visur važiuos Mindaugas Balčiūnas? – svarstė R.Javtokas. – Žiūrėsime, kaip jiems seksis įgyvendinti pažadus, kurių yra daug pridalyta. Gedvilas moka pasakyti tai, ką žmonės nori girdėti – tai faktas. Jis jau siūlė į rinktinę sugrąžinti vieną buvusį trenerį ir kitą. Nusistebėjau – juk mes jau nuvažiavę toliau.
Jie galvoja, kad tai, kas veikė prieš 10–15 metų, vėl veiks šiandien. Tai – netiesa. Krepšinis yra labai pažengęs.
Mes esame maža šalis, bet galime būti lyderiai. Kaip „Žalgiris“ su mažu biudžetu yra Nr.1 organizacija Eurolygoje, taip ir mes turėtume kelti tikslą būti „Top 5“ Europoje. Turime lygiuotis ir į naujausias Europos futbolo programas – viskas yra pažengę toli į priekį. Jei nežiūrėsime, kaip dirba Ispanijoje, Prancūzijoje, nebūsime konkurencingi. Mano tikslas buvo paversti federaciją lyderiaujančia Europoje ar net pasaulyje, nebijoti būti kitokiems, daug dėmesio skirti inovacijoms ir platformoms. Neužtenka vien surengti treneriams seminarą, reikia daug važinėti ir mokyti, rodyti rinktinės trenerius.“
R.Javtokas mano, kad jo surinkta specialistų komanda buvo stipresnė už varžovų, bet liko mažiau matoma dėl užimtumo.
R.Javtokas buvo skelbęs, kad pergalės atveju viceprezidentu būtų tapęs Jonas Kazlauskas, kuriam būtų patikėti trenerių reikalų darbo laukas, komunikacinę strategiją dėliotų Edmundas Jakilaitis, generaliniu sekretoriumi būtų tapęs Laimonas Ubavičius.
„Aš pasirinkau žmones, kurie būtų labiau padėję po rinkimų – dabar jiems tai buvo padaryti sunkiau, pavyzdžiui, mano generalinis sekretorius buvo išskridęs su savais darbais, Edmundas Jakilaitis irgi itin užsiėmęs žmogus. Prieš rinkimus jie man padėjo ruoštis strategiškai. Tačiau būtų atrodę kitaip, jei būčiau važinėjęs į susitikimus su jais. Su Jonu Kazlausku buvau nuvykęs į vieną susitikimą. Galbūt žmonės per mažai matė mano komandą ir nesuprato, kokia tai galėjo būti galinga jėga ir kaip ji būtų padėjusi krepšiniui. Bet tai jau mano klaidos, aš taip pasirinkau, tikėjau, kad galima buvo laimėti tokiu būdu“, – pripažino R.Javtokas.
Nustebino vilniečių reakcija po rinkimų
Kiekvienas rinkosi savo rinkimų kampanijos kelią, visi trys kandidatai surengė daug vizitų, pokalbių ir susitikimų.
Užkulisiuose buvo minima, kad kitaip nei kiti du pretendentai, V.Gedvilas rasdavo laiko ir pernakvoti aplankytame regione, skirdamas dar daugiau laiko neoficialiems pokalbiams su rinkėjais. Tiesa, balsų jis sulaukė ne tik iš regionų.
„Įstrigo vieno Vilniaus atstovo žodžiai: „Robertai, labai palaikysime, mes už permainas, palaikysime,“ – pasakojo R.Javtokas. – Bet mačiau, kaip paskui po rinkimų delniukais daužėsi, kai laimėjo Gedvilas.
Pagalvojau: man tai kas, bet taip žmogus parodo savo veidą.“
Ar kalbama apie Vilniaus „Ryto“ ir Sostinės krepšinio mokyklos vadovus Darių Gudelį ir Andrių Čerškų?
Suprasti akimirksniu
- Sostinės krepšinio mokyklos vadovas A.Čerškus teigė, jog nebuvo susitikęs su R.Javtoku ir nežadėjęs balsuoti už jį. A.Čerškus neslėpė, balsą atidavęs V.Gedvilui, nes šio komandoje yra Rūtenis Paulauskas.
„Taip. Nors būtų kiek paėję toliau, kad nematyčiau, – nusijuokė R.Javtokas. – Man tiesiog keista. Jei palaikai kažkurį kitą kandidatą, galima juk ir mandagiai atsakyti: „Galvosime, dar tarsimės“. Nebūtina sakyti: „būtinai tave palaikysime“. Aš gi neprašiau ir neklausiau: „Ar tikrai už mane balsuosi?“ Pristatydavau savo programą, pasikalbėdavau, iš to maždaug pamatydavau, ką žmonės galvoja, bet nežinodavau, kaip jie balsuos. Sakė, kad „palaikysime“, bet paskui buvo juokinga matant jų laimę laimėjus kitam kandidatui.“
LKF konferencijoje vyko slaptas balsavimas, tuo iškart pasirūpino V.Gedvilo stovykla. Jei nė vienas kandidatų nebūtų pareiškę noro, balsavimas būtų atviras.
„Norėčiau pasižiūrėti, kaip būtų buvę ne slapto balsavimo atveju, – sakė R.Javtokas. – Mes daug kalbame apie skaidrumą, bet jei kažkuri sporto mokykla nusprendžia savo balsą skirti vienam kandidatui, slaptu balsavimu mokyklos atstovas gali balsuoti už ką tik nori, jei yra kito kandidato geras pažįstamas.
Aš buvau už atvirą balsavimą, bet visiems buvo aišku, kad jis bus slaptas. Kai minia pradėjo reikalauti slapto balsavimo, pagalvojau, kad galbūt dalis jų buvo prižadėję visiems – ir man, ir Butautui ir Gedvilui.“
Nors buvo prognozuojama, kad trijų kandidatų rinkiminėje kovoje prireiks antrojo balsavimo turo, Krepšinio namuose nedrąsūs plojimai nuskambėjo anksčiau – po 69-ojo balso V.Gedvilo naudai. Paskui į 62 metų žemaičio kraitį įbyrėjo dar 8 balsai.
„Manau, kad didžiausi šansai galėjo būti antrajame ture. Tikiu, kad tada balsai būtų pasidalinę lygiau. Mano manymu, antrajame ture mano balsai būtų nuvažiavę pas Butautą. Arba Butauto balsai – pas mane“, – skaičiavo R.Javtokas.
Ateis Kazys Maksvytis, bet tikrai nebus Šaro
Iškart po rinkimų V.Gedvilas spaudos konferencijoje patvirtino, kad prie Lietuvos rinktinės vairo mato Kazį Maksvytį.
44 metų treneris ir prieš dvejus metus buvo sulaukęs pasiūlymo treniruoti svarbiausią Lietuvos komandą, bet tada jo neišleido Rusijos klubas „Parma“. Praėjusią vasarą su Permės komanda įvyko derybos dėl naujo kontrakto, kuriame įtraukta sąlyga, kad K.Maksvytis gali vadovauti ir rinktinei.
„Aš manyčiau, kad atėjo jo metas, – pritarė R.Javtokas. – Tiesa, pats būčiau kalbėjęs bent su pora kandidatų, norėjosi, kad ir treneriai pateiktų savo planus, viziją. Nesinori paskirti vien todėl, kad tauta dabar galvoja, kad reikia Kazio Maksvyčio. Jis būtų pagrindinis kandidatas, bet neatmesčiau ir kitų.“
Dirbant naujai federacijai veikiausiai dar ilgiau tektų laukti Šarūno Jasikevičiaus rinktinėje.
Jei po kelerių metų susiklostytų tokia situacija, kad Lietuvos nacionalinė komanda vėl ieškotų naujo trenerio, o Š.Jasikevičius būtų laisvas, R.Javtokas įsitikinęs, kad naujiems federacijos vadovams prikalbėti Šaro nepavyktų.
„Vienareikšmiškai, – neabejojo su Š.Jasikevičiumi rinktinėje žaidęs ir Kauno „Žalgiryje“ dirbęs buvęs krepšininkas. – Norėčiau pasižiūrėti, kaip jie diskutuotų su Šaru.“
„Jei tave išrinks, ką aš gausiu?“
R.Javtokas tvirtino, jog visa rinkimų kompanija suteikė įvairiapusiškos patirties, nors jis nebūtinai rinktųsi nugalėtojų strategiją.
„Negaliu vadovautis gandais, bet jų rinkimų kompanija vyko kitaip. Pats važiavau per miestus, jie veikė kiek kitaip. Nenoriu užvirti košės, jei bendruomenė pasirinko, vadinasi, ji norėjo to, kas buvo prieš dešimt metų. Taigi kažkam tai tinka“, – kalbėjo R.Javtokas.
Jis pats jautė, kad įdėjo daug pastangų: „Nesakau, kad aplankiau visus, bet maždaug 80 proc. apvažiavau. Kur žinojau, kad neturiu jokių šansų, ten nevažiavau. Galbūt tai ir buvo klaida.
Buvo daug pokalbių ir kelionių. Tai davė naudos, pamačiau infrastruktūrą, susipažinau, kaip laikosi regionai, kiti didieji miestai.
Buvo ir tokių, kurie klausė: „Jei tave išrinks, ką aš gausiu?“ Kažkam atrodo, kad, ateidamas dirbti į federaciją, turi prižadėti ką nors ir jiems. Aš nė vienam neprižadėjau nieko, nė vienam neprižadėjau atvežti Lietuvos rinktinės į jų areną. Žadėjau tai, ką galėjau įvykdyti. Gal ir per mažai žadėjau.
Tačiau gal viskas bus gerai ir dabar. Duok Dieve, kad krepšinis atsigautų ir kiltų aukštyn.“
Ką planuoja veikti ateityje?
Po rinkimų ateina intensyvus darbų metas V.Gedvilui ir M.Balčiūnui, o pralaimėjusiems – apmąstymų laikotarpis.
R.Butautas ir prieš tai derino pareigas krepšinio federacijoje ir Lietuvos sporto universitete.
Trečiadienį, skubėdamas į paskaitas, 57 metų kaunietis teigė, kad ir toliau norėtų darbuotis su studentais.
„Jei mano paslaugos bus reikalingos universitete, būsiu labai laimingas, nes man ten patinka, aš mėgstu šį darbą. Turiu studentus, kurie man yra svarbūs, kurių neapleisiu, – sakė R.Butautas. – Jei mano pastangos bus reikalingos, šį darbą ir dirbsiu.“
Vilniuje gyvenantis 41 metų R.Javtokas dar nežino, ką veiks ateityje.
„Plano B neturiu, nes telkiausi į planą A. Pastarąjį pusmetį praleidau galvodamas, tikėdamas, kad pavyks laimėti. Tikrai nesėdėsiu namuose, tik nežinau, ar toliau veiksiu krepšinyje, ar kitoje srityje. Dabar noriu pabūti su savimi, suprasti savo klaidas, jas įvertinti ir gyventi toliau, – sakė R.Javtokas.
R.Butautas leido suprasti, kad tikrai neturi jokių planų bandyti dar kartą laimę LKF prezidento rinkimuose. Ar R.Javtokas norėtų vėl ateityje stoti į kovą?
„Šiandien sakyčiau, kad „ne“, – sakė po praėjusio sezono „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigas palikęs R.Javtokas, kurį Kauno klube pakeitė prancūzas Francois Lamy. – Bet nesinori prisikalbėti, kaip būna tiems, kurie kažkada pasako, kad niekada nežais „Žalgiryje“ ar „Ryte“, bet paskui ten ateina.
Jei liksiu netoli krepšinio, tai kodėl gi ne? O gal viskas federacijoje bus gerai ir niekam nereikės kištis? Šiandien atrodo, kad rinkimų atsikandau – ką galėjau pasiūlyti, žmonėms nereikėjo, tad nesiveršiu visais būdais įrodinėti, kad esu geresnis. Laikas parodys.“
