Magiškas žodis
Nuvalkiotas, bet magiškas žodis koncentracija, kurios dažniausiai trūko Lietuvos rinktinės repertuare per 9 kontrolines rungtynes. Kartais koncentracija rungtynėms, žaidimo planui, savo įgūdžių atskleidimui atskiria talentus nuo meistrų. Lietuvos rinktinės krepšininkai pasaulio čempionato starte buvo tikri didmeistriai.
Senegalo rinktinė žaidžia gan primityvų krepšinį, kurį galima nukenksminti drausmingu žaidimo planu. Nacionalinės komandos žvalgai Benas Matkevičius ir Mindaugas Brazys parengė puikią varžovų analizę, o Dainiaus Adomaičio plano įgyvendinimui užteko gero jo išpildymo. Išpildymo lygis buvo arti tobulumo.
Numušusi tempą savo aikštės pusėje ir įvėlusi Senegalą į pozicinį krepšinį, Lietuvos rinktinė puikiai išskaitė stipriąsias varžovų puses ir vertė juos imtis žemo procento metimų.
Senegalo skaičiai, viena vertus, šokiruoja, bet kartu nestebina – afrikiečiai pataikė tik 29 proc. metimų (20/70), iš kurių vos 4 proc. tritaškių – tą vienintelį per 23 bandymus įraitė tik per aukštai iškeltas Jono Valančiūno rankas. Didžiausias tokių procentų kaltininkas – gera mūsiškių gynyba.
Lietuvos krepšininkai taip pat nebūtų palikę Senegalo vos su 47 taškais, jeigu ne žaidimo drausmė kitoje aikštės pusėje. Anksčiau dosniai daliję varžovams dovanas, šįkart mūsiškiai klydo mažiausiai šią vasarą – vos 10 kartų.
Tuos 10 taškų greitomis atakomis ir 6 po lietuvių klaidų senegaliečiai susirinko tada, kai skirtumas jau buvo labai nepadorus. O drausmingas krepšinis – tikslus ir staigus puolimas su maksimalia koncentracija, drasko net geriausius kolektyvus. Lietuviai uždėjo Senegalo liūtui apynasrį. Šis muistėsi, pyko, ėmėsi desperatiškų veiksmų ir nepriminė tos šeimos, kuria varžovai taip didžiavosi prieš susitikimą.
Jonas Mačiulis paminėjo, kad prieš pat pasaulio čempionato startą Lietuvos rinktinės koncentracija buvo pavyzdinė. Galbūt vyrai kontrolinių rungtynių metu buvo išalkę situacijų, kuriose liūtai būtų įspraudę juos į kampą ir kur nebebuvo kelio atgal.
Žurnalistų zonos tunelyje aidint juokui ir džiaugsmingiems pliaukštelėjimams delnais, Jonas Mačiulis rimtu veidu kulniavo rūbinės link. Akivaizdu, kad nei jo, nei jo bendražygių rekordinis skirtumas neužliūliuos. Tokią drausmę mūsiškiai gali pasikinkyti kovoms su Kanada ir Australija.
Marius Grigonis
„Gali būti ir geriau“, – paklaustas, kaip jaučiasi po skrandžio uždegimo startavęs pasaulio čempionate, leptelėjo Marius Grigonis.
Gali būti ir geriau, bet jau buvo solidu.
Lėtinis gastritas yra tiksinti bomba, kuri gali sprogti po mažiausio netyčiuko prie restorano stalo. Jis Seule išsiurbė iš gynėjo kūno 5 kilogramus ir braukė visą įdėtą triūsą prieš pat planetos pirmenybių startą. Gydytojai ramino, kad situacija buvo ne tokia dramatiška, bet paranojiškos mintys netgi gąsdino galimybe praleisti pasaulio čempionatą.
Kai Seule matėme, kad Mariui Grigoniui buvo paprasčiausiai fiziškai sunku ant parketo vaikyti NBA kalibro talentą Tomašą Satoransky, tai startas su Senegalu turėjo nuvaikyti paskutines abejones dėl lietuvio formos.
M.Grigonis buvo agresyvus, veržlus ir tikslus. Jis jau nuo pirmos atakos uždavė toną visai komandai, įridendamas dvitaškį su pražanga po kontakto. Žalgirietis baudė Senegalą du prieš du situacijose, o gynyboje sėkmingai susidirbo su Domantu Saboniu ir kitais bendražygiais.
M.Grigonis vėl susigrąžino tą įžūlų baudėjo instinktą. Per 19 minučių jis pelnė 12 taškų, atkovojo 2 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Bet svarbiau už skaičius švieslentėje buvo pasiųstas signalas, kad atakuojantis gynėjas pasiruošęs būti rinktinės perimetro lyderiu.
Bėgti su liūtais
Senegalo atletai lyginami su liūtais. Tai didžiuliai, ilgi, stiprūs ir atletiški kūnai, kurie bet kuriose sporto lenktynėse tampa didžiuliu pranašumu prieš varžovus. Ypač krepšinio rungtynėse su neatletiškais europiečiais.
Tačiau iš Seulo smėlio išlipusi Lietuvos rinktinė taip gerai užkrovė baterijas per visą tą mėnesį, kad yra pajėgi bėgti su tais žvėrimis.
Lietuvos krepšininkų sportinė forma buvo ideali. Senegaliečiai galėjo įšokti į balkoną, bet mūsiškiai buvo tokie greiti, staigūs ir protingi, kad pašokusius senegaliečius ore versdavo stebėti taiklų metimą į jų komandos krepšį. Senegalo rinktinė išrašė lietuviams tik keturis blokus – vos vienu daugiau nei lietuviai varžovams.
Gerai situaciją iliustravo Luko Lekavičiaus reidas per Donguano arenos aikštę. Lietuvos rinktinės mažylis atrodė kaip peliukas tarp liūtų, bet taip greitai ir protingai įvertino situaciją, kad kaip pro snaudžiančius prabėgo pro tris senegaliečius ir išvengęs jų letenų prie lanko, įstūmė dvitaškį.
Lietuviai varžovams antrajame aukšte leido atkovoti 15 kamuolių, bet tai virto tik 8 antrųjų šansų taškais. O Senegalas bėgo į greitą puolimą tik tada, kai lietuviai ant atsarginių suolo rinko savo gražiausių rungtynių epizodų penketukus.
Lietuviai visus keturis kėlinius laimėjo dviženkliu skirtumu, didindami persvarą vidutiniškai 13,5 taško per kiekvieną kėlinį. Tai signalizuoja ne tik apie magišką koncentraciją, bet ir puikų fizinį pasiruošimą, kuris leido ne tik bėgti su liūtais, bet ir mąstyti kaip meistrams.
Lietuvos rinktinė žaidė prieš žemo lygio komandą. 54 taškų skirtumas nereiškia nieko, o rekordai krepšinyje svarbūs daugiausiai tik sirgaliams ir statistikos mėgėjams. Bet iš šių rungtynių nacionalinė komanda pasiėmė keletą gerų dalykų, kuriuos, galima manyti, krepšininkai persineš į svarbiausias H grupės kovas, dėl kurių čia visi ir susirinkome į Donguaną.
