Pusfinalio serija tarp „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ tapo tikru desertu net didžiausiems krepšinio gurmanams. Dainiaus Adomaičio „išsišokėliai“ paįvairino tvarką trofėjų dalybose ir pelnytai pasidabino sidabro medaliais. Po tokio Klaipėdos „Neptūno“ antausio šiokia tokia paguoda vilniečiams tapo bronziniai apdovanojimai. Vilniaus ekipai šį sezoną praskaidrino tik po ilgos pertraukos vėl į viršų keltas trofėjus – Karaliaus Mindaugo taurė.
Karaliaus Mindaugo taurė – naujas šio sezono akcentas. Šis turnyras pakeitė iki tol vykusius ir jau žiovulį kėlusius LKF taurės ir LKL žvaigždžių dienos renginius. Ir tai padarė sėkmingai – tapo dar viena LKL intriga.
Kaunas savo krepšinio tvirtovę apgynė. Ir vėl. „Žalgirio“ krepšininkai ant pirštų movėsi čempionų žiedus. Kai kam jų, pavyzdžiui, Renaldui Seibučiui, tai buvo pirmasis ilgai lauktas ir išsvajotas trofėjus, o štai Paulius Jankūnas žiedą movėsi ant paskutinio laisvo piršto – LKL čempionu jis tapo dešimtąjį kartą ir paveržė šį rekordą iš Gintaro Einikio, LKL čempiono vardą iškovojusio devynis kartus.
Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“ pasirinko Eurolygos rengiamas varžybas, gal dar ir kitas klubas pasirinks – nežinau. Bet LKL visos komandos kaip žaidė, taip žais.
LKL prezidentas Remigijus Milašius šį sezoną įvertino aštuonetu su pliuso ženklu. Ko pritrūko iki dešimtuko? „Smulkių dalykų visada yra, norisi, kad būtų dar geriau. Buvo ir teisėjų klaidų, skandalingų sprendimų, kai kas prarado tašką. Lažybų skandalai. Gal tai ir klubų vadovybės klaidos, nes žaidėjas, laiku gaudamas atlyginimą, manau, tuo niekada neužsiims. Šie dalykai ir sumažino balą“, – sako prezidentas.
– Šį sezoną komandų skaičius sumažėjo iki dešimties. Dešimt klubų – tai optimalus LKL dalyvių skaičius?
– Tiek komandų pasiteisino. Bet, žiūrint į ateitį, klubų LKL gali atsirasti ir daugiau. Esminis dalykas – arena. Mūsų nuoroda, kad salėje būtų 1,2 tūkst. vietų žiūrovams. Salės artimiausiu metu atsiras Marijampolėje, Jonavoje, jeigu bus baigta rekonstrukcija, Telšiuose salė taip pat atitiks visus reikalavimus. Palanga turi salę, kurioje yra reikiamas vietų skaičius. Tad, žiūrint į ateitį, LKL galėtų žaisti 14 komandų, manome, kaip tai įmanoma būtų padaryti. Bet spręstų valdyba. Tai ateities vizija, o dabar viskas pasiteisino, viskas gerai.
– Prieš sezoną klubams, be atitinkamų arenų, buvo iškelti ir finansiniai reikalavimai – turėti 300 tūkst. eurų pagrindą. Tokie reikalavimai sustiprino klubus ir apskritai LKL?
– Kalbama apie licencijavimą. Praėjusiais metais pasirašėme sutartį su audito bendrove. Kartu nustatėme krepšinio komandoms reikalavimus, atitinkančius tarptautinius standartus. Įvedėme licencijavimą – 300 tūkst. eurų pagrindas, kitam sezonui bus 350 tūkst. eurų. Vienintelis klubas, kuris nevisiškai laikėsi šio reikalavimo, – Kėdainių „Nevėžis“. Jam buvo nurodyta grąžinti skolas iki tam tikro laiko, bet jis tų įsipareigojimų nevykdė. Kiek žinau, šiomis dienomis (kalbėjomės birželio vidury – aut. past.) visi įsipareigojimai buvo įvykdyti – savivaldybė skyrė pinigų ir klubas su skolininkais atsiskaito. Taigi šie dalykai sugriežtina apskaitą ir mes matome, kaip mokami darbo užmokesčiai, kaip pinigai ateina – atsiranda kontrolė, o ne vien žodžiai.
– Kurie klubai vadybos prasme žengė į priekį, o kurie galbūt atgal?
– Nė vienas klubas atgal nežengė. Į priekį ilgais ir, galima sakyti, greitais žingsniais žengė Panevėžys. Mūsų trijų lyderių – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos klubų – vadyba tikrai gera. Kauno vadyba tokia, kad jos gali pasimokyti ir ne vienas Europos klubas. LKL klubų vadyba nėra bloga, bet mūsų problema, kad kai kuriems klubams reikia padėti ieškoti vadybininkų, nes Lietuvoje jų nėra tiek daug.
– Kodėl, jūsų nuomone, Vilniuje žiūrovų lankomumas buvo mažas, o Klaipėdos arena kiekvieną kartą lūžo nuo sirgalių?
– Manyčiau, kad dėl šių metų nesėkmingo sezono. Viena vertus, vilniečiai sėkmingai žaidė Karaliaus Mindaugo taurėje – salė buvo pilna, o „Lietuvos rytas“ iškovojo taurę. Bet Europos taurėje sezonas buvo nesėkmingas, tik iš dalies sėkmingas LKL sezonas. Tai viena pagrindinių priežasčių – kai nėra pergalių, žiūrovas greitai nusisuka.
– Daug kalbų buvo apie teisėjų darbą. Kodėl, būdama krepšinio šalimi, Lietuva neturi aukšto lygio teisėjų?
– Nelabai norėčiau komentuoti – yra Teisėjų asociacija, jos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. Mes ne kartą su jais diskutavome, ieškome įvairiausių formų, kaip pagerinti darbą ir kaip atrasti naujų žvaigždžių tarp teisėjų. Kaip žinote, šiemet nupirkome šiuolaikinę greitosios vaizdo peržiūros aparatūrą, kuri iš tikrųjų davė savo vaisių – buvo daug pergalių paskutinėmis sekundėmis, jos galėjo atitekti ir kitiems. Pavyzdžiui, „Šiaulių“ rungtynės su „Nevėžiu“, kurios galėjo pakrypti į vieną ar kitą pusę, bet aparatūra padėjo. Teisėjai kaip ir krepšininkai – ateina talentai, išeina talentai. Lietuvoje buvo trys tarptautinės kategorijos teisėjai: Romualdas Brazauskas, Virginijus Dovidavičius ir Kęstutis Pilipauskas, po jų plejados tokių ryškių žvaigždžių neišaugo. Auga vienas kitas, ateityje tikrai juos pamatysime. Bet mes darome daug, kad teisėjai patobulėtų – ir finansiškai, ir techniškai. Kad judėtume į priekį, rengiame mokymus. Per vieną dieną tai nepasikeis.
– LKL sudarė sutartį su tarptautine lažybų stebėjimo bendrove. Ji stebėjo rungtynes, siekiant išvengti susitarimų. Kiek žaidėjų dėl lažybų šiuo metu perduota LKF teismui ar teisėsaugai?
– LKL tokių atvejų tikrai nedaug. Yra kontrolė: LKL stebi tarptautinė bendrovė, Lietuvoje yra Lošimų priežiūros tarnyba, ji mus taip pat informuoja, bendradarbiaujame su Policijos departamentu – situacija valdoma. Jeigu klausiate apie kai kuriuos žaidėjus, tos pavardės mums žinomos. Bet tokių atvejų kaip praėjusiais metais su Kėdainiais (kai kurie Kėdainių komandos krepšininkai galimai stengėsi pralaimėti „Neptūnui“ ir „Šiauliams“ didesniu nei 30 taškų skirtumu – aut. past.) šiemet nebuvo. Buvo skandalas su Utena, bet žaidėjas (Rolandas Alijevas – aut. past.) atleistas iš komandos abiejų šalių susitarimu.
– Ar įmanoma lažybas apskritai pažaboti, ypač jei statoma Azijos bendrovėse?
– Mes tą informaciją vis tiek gauname. Iš krepšinio pajamos nėra tokios didelės. Galbūt tik tada, kai būna sutartos rungtynės. Kad dvi komandos susitartų, realiai nelabai įmanoma. Įmanoma tik tame pačiame kolektyve, kai yra draugų grupė, susijusi su žaidimais. Bet, mūsų žiniomis, tokių grupių, kad penki žaidėjai galėtų susitarti, mūsų klubuose nėra. Tai daugiau išpūstas burbulas.
– LKL, prilygstanti Ispanijos lygai, būtų kiekvienos krepšinį mėgstančios tautos svajonė. Ar įmanoma Lietuvoje pasiekti panašų lygį kaip Ispanijoje?
– Kalbama apie pinigus: mūsų klubai neturi tokių finansų kaip Ispanijoje, bet LKL vadyba šiuo metu yra viena geriausių Europoje. Kita vertus, mūsų šalis maža. Vienas rėmėjas gali duoti 50 tūkst., 100 tūkst., na, daugiausia 200 tūkst. eurų. Matote, kas darosi ant žaidėjų uniformų – kiek ten įvairių reklamos etikečių. Rėmėjas skaičiuoja pelno dalį, kas jį pamatys per TV ir kitur. Kai yra 20 rėmėjų, jo beveik nematyti. O didesnių sumų Lietuvos rinkoje nelabai gali atsirasti, nes pajamos neleidžia tiek skirti reklamai. Taigi tikėtis, kad Lietuvoje bus Ispanijos lygio lyga, negalima. Du ar trys klubai, kurie dabar yra lyderiai, tokie ir liks. Mano noras, kad kitų komandų biudžetas per trejus metus išaugtų iki 1,5 mln. eurų, kad jie galėtų panašiais biudžetais lygintis su dauguma Europos komandų: Prancūzijos, Vokietijos ir pan.
– Šiuo metu turime tris LKL grandus: „Žalgirį“, „Lietuvos rytą“ ir dabar jau „Neptūną“. Ar trys pajėgios komandos Lietuvai riba?
– Norisi tikėtis ketvirtos komandos. Tikrai ilgais žingsniais žengia Panevėžys, norintis atgauti krepšinio miesto statusą. „Lietkabelis“ turi gerus savininkus, miestas – geras įmones, pramonę, areną. Jeigu jie visi randa bendrą kalbą, tai tikrai gali padaryti. Aišku, per dieną tai neįvyks – Klaipėdos istorija irgi buvo ilga. Bet Panevėžys, kaip pramonės miestas, potencialo turi. Neblogas potencialas ir Marijampolėje. Kai pasistatys salę ir jeigu bus toliau tinkamai dirbama, ateityje tikrai gali išaugti nebloga komanda. Šiauliai kaip visada: ilgus metus „Šiauliai“ buvo bronzinė komanda, šiais metais tikrai gerai žaidė, tik pritrūko laimės. Visos šios komandos perspektyvios. Gera Utenos „Juventus“ vadyba, bet jų finansinės galimybės ribotos. Panevėžys komandos biudžetą tikrai gali padidinti 2–3 kartus ir ateityje lygintis su Klaipėda.
– Įsiliepsnojo karas tarp FIBA ir Eurolygos. Jeigu FIBA grasinimus įgyvendins, iš LKL turėtų būti šalinamas „Lietuvos rytas“, nes pasirinko ne FIBA rengiamą turnyrą, o Eurolygos organizuojamą Europos taurę. Kitąmet ateitų eilė ir „Žalgiriui“. Ar klubų šalinimas iš LKL išeitis?
– Tai nesveiko proto žmonių, kovojančių nežinia dėl ko, kalbos. Tai praeities žmonės, kurie taip kalba. Eurolyga buvo sukurta prieš 15 metų, nes pati FIBA buvo neįgali surengti Europos klubinių komandų čempionatą. Tad iniciatyvos ėmėsi privati bendrovė, esanti Barselonoje, ji puikiai dirba, turi gerą vadybą. Visiems iš jos mokytis reikėtų. Dabar procesas teismuose. Manau, artimiausiu metu tas klausimas išsispręs ir niekas nuo to nenukentės: nei Ispanijos lyga, nei Rusijos ar kitos lygos. Tas klausimas vienaip ar kitaip – per teismus ar Eurolygai ir FIBA susitarus – bus išspręstas. Tai tikrai nenaudinga krepšiniui.
FIBA turbūt nesupranta, kad čia yra žiūrovai, yra finansinės injekcijos, vadyba. Tegu jie patys įrodo – deda pinigus ant stalo ir sukuria tokį pat produktą. Ir viskas. Tada pas juos ateis. Juk klubai renkasi patys, kur nori žaisti. Niekas negali uždrausti. Ir „Žalgiris“, ir „Lietuvos rytas“ pasirinko Eurolygos rengiamas varžybas, gal dar ir kitas klubas pasirinks – nežinau. Bet LKL visos komandos kaip žaidė, taip žais. Yra įvairių variantų, kaip galima tą klausimą išspręsti, mes irgi apie tai diskutuojame. Visi tie klubai tikrai žais kitais metais.
