Apniukęs dangus ir erzinantis vėjas pirmadienį Klaipėdoje atspindėjo ir Rimo Kurtinaičio nuotaiką. Tik Klaipėdoje visą dieną grėsmingai atrodę debesys lietaus neatnešė, o štai „Lietuvos ryto“ strategą nuplovė šaltas dušas, paleistas jo paties klubo.
Sekmadienį basketnews.lt paskelbė, kad Rimo Kurtinaičio dienos sostinėje – suskaičiuotos, o jį trenerio poste pakeis Dainius Adomaitis.
Pats D.Adomaitis teigė, kad susitarimas dar nėra priimtas, bet, 24sek žiniomis, 44 metų trenerio derybos su „Lietuvos rytu“ dėl ilgalaikės sutarties yra stipriai pasistūmėjusios. To neneigė ir trenerio agentas Tadas Bulotas.
„Noriu kalbėt apie krepšinį, apie rungtynes, čia klausimai – ne man. Turit klubo vadovybę, turit trenerį, kuris ten buvo. Aišku, nemanau, kad tai komandai prideda pasitikėjimo. Pasakysiu, tai nebuvo priežastis, kodėl mes šiandien pralaimėjom“, – po rungtynių sakė vilniečių treneris.
Nemalonių naujienų sulaukęs R.Kurtinaitis prieš pirmadienio akistatą geras 20 minučių vienas sėdėjo subraškėjusioje trenerio kėdėje ir vis pasižvalgydamas į tolį lentoje braižė paskutinius derinius.
Iš pradžių buvo galima manyti, kad ilgi apmąstymai davė vaisių. „Lietuvos ryto“ orkestras buvo darnesnis ir jau per pirmas puspenktos minutės susikrovė įtikinamą persvarą 17:2.
Tačiau vėliau vilniečiai užtraukė rankinį stabdį, o R.Kurtinaitis tik keiksmais palydėjo savo auklėtinių veiksmus ant parketo. Treneris nerimastingai dairėsi į atsarginių suolą, kai varžovai antrajame kėlinyje spurtavo 17:4 ir kėlė nuo suolo vieną savo ginklą po kito, tačiau nei vienas jų neiššovė.
Nugalėtojas sprendėsi pačioje susitikimo pabaigoje, tačiau namų sienos padėjo „Neptūnui“. Serijos rezultatas – lygus 2:2, o lemiamos rungtynės dėl bilieto į finalą vyks trečiadienį Vilniuje.
Na, skaičiau, kad tie tikslai truputėlį pasikeitė, jau reikia laimėt čempionatą. Na, apetitas kyla bevalgant, aš esu samdomas darbuotojas, klubo uždaviniai man – įstatymas
– Jūsų komanda puikiai pradėjo rungtynes, kas vėliau nutiko, kad „Neptūnas“ sugebėjo sugrįžti? – žurnalistai paklausė Rimo Kurtinaičio.
– Nenorėčiau sakyti, kad pavedė, bet nesužaidė startinis penketas. Tie žaidėjai, kurie sėdėjo ant suolo, šiandien prastai įsiliejo su savo ritmu ir energija į rungtynes. Mes, turėdami 16 taškų, iššvaistėme pranašumą. Tai yra normalu atkrintamosiose. Jei prisiminsim rungtynes Vilniuje, „Neptūnas“ pirmavo 11 taškų, mes atlošėme tą skirtumą. Tai yra atkrintamųjų rungtynės. Gaila, nes turėjome gerą šansą šiandieną ir jo neišnaudojome.
– Treneri, vis nekeitėte Louko Mavrokefalidžio, gal buvo galima jį keisti bent gynyboje?
– Galima, negalima, po rungtynių mes galim kiek norim. Tai žmogus, kuris tempė visą puolimą, jis yra pagrindinis puolime. Taip, aš ne kartą minėjau, kad galima jį pakeisti. Mes matom Echodo nesusitvarkymą su situacija, visą sezoną turėjome jį neblogai žaidžiantį, šiandien mes jo neturėjom. Taip, galima, aišku, daug ką galima, bet šiandien įvyko taip, kaip įvyko. Viską statom ant paskutinių rungtynių.
– Ar jaučiatės vertas toliau dirbti „Lietuvos ryte“?
– Aš dirbu, esu samdomas darbuotojas. Vertas, nevertas... Aš dirbu ir siekiu savo tikslų. Yra klubo tikslai, aš juos bandysiu įgyvendinti.
– Bet žmogiška reakcija kažkokia buvo, ar ne?
– Nepasakysiu, kad manęs nepalietė. Aišku, buvo nemalonu. Na, kaip nemalonu... Mano kontraktas baigiasi šiemet ir visa tai galėjo įvykti po sezono, kas čia vyksta ar nevyksta. Aš nežinau. Taip, išgirsti kiekvienam nėra malonu, bet mes tuos uždavinius bandom vykdyt, kokie buvo prieš sezoną, kad turim papult į finalą, o mes turim gerus šansus papult į finalą. Skaičiau, kad tie tikslai truputėlį pasikeitė, jau reikia laimėt čempionatą. Na, apetitas kyla bevalgant, aš esu samdomas darbuotojas, klubo uždaviniai man – įstatymas, o aš bandau juos įvykdyti. Ar įvykdysiu – bus matyti.
– Ar esate buvęs tokioje situacijoje per ilgą trenerio karjerą, kad dar nepasibaigus sezonui sužinote, kad nedirbsite?
– Buvo visokių variantų, čia – viena iš trenerio darbo dalių. Niekur nedingsi, treneriai ateina, išeina, keičiasi. Tai yra normalu. Vieni keičiasi vidury sezono, kiti – po sezono. Ką aš galiu pasakyti... Buvo situacija, kai laimėjom LKL ir pasikeitė treneris, būna ir taip (juokiasi). Kažko pabaiga – kažko tai pradžia, niekur nedingsi. Aš sakyčiau, kad gal gyvenime išmokau į tokius dalykus nereaguoti, aš žinau, ką man reikia daryti, kaip man reikia paruošti komandą ir mes tą darome, o tai, kas vyksta aplinkui... Iš žmogiškos pusės – taip, nėra malonu, bet, na ką, dirbam toliau.
