Komandoms sugrįžus į aikštę ketvirtojo kėlinio pradžioje, Kšištofas Lavrinovičius nieko nelaukęs tritaškiu tolino „Lietkabelį“ rekordiniu 25 taškų skirtumu 72:47.
Artūras Jomantas ir Julius Jucikas susiėmė už galvos.
„Lietuvos rytas“ dar antrojo pusfinalio susitikimo išvakarėse atvyko į Panevėžį ir trečiadienio rytą surengė treniruotę „Cido“ arenoje, bet tai nepadėjo prisijaukinti „tikros arenos“ krepšių.
Drew Gordonas ir Tayloras Brownas Žygimantui Skučui siuntė žinutę „sveikas atvykęs į pragarą“, kai per dvi pirmąsias mačo minutes daužė jiems nedraugišką „Lietkabelio“ puolėją.
Bet netrukus „Lietkabelio“ krepšininkai negailestingai talžė „Lietuvos ryto“ komandą.
54:30 degė švieslentėje po dviejų pirmųjų kėlinių.
R.Kurtinaitis susimąstęs ir nuleidęs galvą trypčiojo šalia atsarginių suolo, tačiau komanda neturėjo nė menkiausios vilties sustabdyti įsibėgėjusių „Lietkabelio“ žaidėjų.
Jie lėkė nesustabdomai kaip tie dviračiai treku, visai kaip per ilgąją rungtynių pertrauką, kai šalia aikštės įvyko parodomosios varžybos. Ironiškas panevėžiečių atsakas, kai „Lietuvos ryto“ stovykla šaipėsi iš panevėžiečių dėl keistos arenos.
Tose dviračių treko lenktynėse, atrodo, buvo daugiau intrigos nei aikštėje: 90:73.
To LKL istorijoje dar nebuvo: abiejose pusfinalio serijose lygybė po pirmų dvejų rungtynių iki trijų pergalių – 1-1.
„Na, ką norėtumėte sužinoti?“ – linksmai žurnalistų paklausė Rimas Kurtinaitis, gerokai užtrukęs užkulisiuose.
Jis buvo nuotaikingas nepaisant labai nenuotaikingo žaidėjų pasirodymo.
„Labai norėčiau pasveikinti Panevėžio komandą ir trenerį Maksvytį su tikrai geru žaidimu. Panevėžiečiai įrodė, kad turi meistriškumą, gali susikaupti svarbioms rungtynėms.
Nieko ypatingo neįvyko. Laimėjome namie, pralaimėjome išvykoje – normali atkrintamųjų situacija.
Aišku, taip, kaip pralaimėjome, man netinka, – pripažino R.Kurtinaitis. – Apie krepšinį neturiu, ką pasakyti, nes mes krepšinio nežaidėme. Nes nusileidome greičiu, taktiniais sprendimais, žaisdami vienas prieš vieną.
Mums niekas nepavyko nei puolime, nei gynyboje.
Gynyba netenkina manęs jau antras rungtynes, nes praleidžiame daug taškų. Atkrintamosiose tai nėra gerai.“
– Darjušas Lavrinovičius pelnė 20 taškų ir sužaidė rezultatyviausią sezono mačą. Jo pasirodymas tapo staigmena?
– Žinau jį kaip labai gerą žaidėją. Man tik buvo staigmena, kad jis tiek mažai žaidžia. Nežinau vidinių problemų: gal jam trauma, nepasiruošęs. Broliai abu labai geri žaidėjai ir šiandien tą įrodė.
– Patiems nebūtų lengviau, jei Deividas Gailius labiau įsijungtų į žaidimą?
– Pradėjau abejoti. Reikia žaidėjais tikėti, bet aš vis bandau, bandau, tačiau forma nesugrįžta.
Pasigedome pagalbos nuo suolo. Laimonui Kisieliui nepavyko įeiti į rungtynes, Jomantas nebuvo toks, koks paprastai.
Trūko suolo.
– Šiandien, atrodo, neradote patikimo įžaidėjo?
– Jei pamenate, esu kalbėjęs apie Fisherio žaidimą, kad nei priešininkų, nei savas treneris nežino, kas bus šiandien.
Jis šiandien žaidė prastai. Man ne taškai svarbiausi. Esmė komandos organizacijoje. Įžaidėjas aikštėje yra treneris aikštėje. Neturiu aš tiek minutės pertraukėlių, kad vėl sutvarkyčiau žaidimą. Jis turi tą padaryti.
Šiandien mūsų įžaidėjai neatliko to darbo, kokio iš jų reikalauju.
– Esate geriau dėl kamuolių kovojanti komanda, bet „Lietkabelis“ turėjo daugiau antrų šansų.
– Toks vaizdas, kad iš Vilniaus išvažiavome ir viską praradome: tą greitį, kovingumą. Gal pastarosiomis dienomis koncentravomės daugiau ant konfliktų. Gal truputį pamiršome krepšinį.
Trūko energijos. Trūko visko.
Tai buvo vienos prastesnių mūsų rungtynių per tris pastaruosius mėnesius. Bet nesakyčiau, kad dėl to, jog mes žaidėme blogai. „Lietkabelis“ žaidė puikiai. Matėsi jų patyrusių žaidėjų patirtis.
Ir Skučą norėčiau pagirti – žaidė krepšinį, o ne užsiiminėjo kažkokiais pašaliniais reikalais.
Kazys Maksvytis: „Pirmas dalykas, ką turime padaryti – užmiršti šią pergalę ir ruoštis kitoms rungtynėms.
Didelių pakeitimų nedarėme. Buvo labai minimalūs pokyčiai, paprasčiausiai buvo geras išpildymas. Ir pavyko išvengti klaidų, kurias padarėme Vilniuje.
Mums labai padėjo Darjušas. Mano manymu, jis sužaidė solidžiausias rungtynes taktine, gynybos ar puolimo prasme.
Nežinau, ar jis taip planavo savo krūvius, ar visos emocijos padarė savo, bet džiaugiuosi, kad jis taip sužaidė.
Labai geras dalykas yra tribūnos. Labai lengva žaisti, užsivesti. Nuo pat pradžių neturėjome kitos minties – tik pergalė.“
