V.Garastas ne kartą yra laužęs galvą ir pats vedęs derybas su treneriais dėl Lietuvos rinktinės trenerio posto.
Dabar tą patį daro Arvydo Sabonio vadovaujama Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kurios viena svarbiausių užduočių šį rudenį yra surasti įpėdinį Jonui Kazlauskui, palikusiam Lietuvos vyrų rinktinės stratego pareigas po olimpinių žaidynių Rio de Žaneire.
Spalio 25 dieną Vykdomojo komiteto posėdį rengianti LKF pirmadienį neatsakė į oficialius klausimus apie rinktinės trenerio skyrimo tvarką, nors, anot 24sek.lt šaltinių, jau yra pasirinkusi Klaipėdos „Neptūno“ strategą Dainių Adomaitį.
Tačiau federacijos motyvai ir kriterijai lieka neaiškūs.
Italijoje šiuo metu dirbantis Rimas Kurtinaitis interviu 24sek.lt neslėpė nuostabos, kad jo apie galimybę treniruoti Lietuvos rinktinę niekas net neklausė.
„Man sunku kalbėti, nes nežinau, kas skyrė trenerį, – sakė R.Kurtinaitis. – Ar tai paskyrė trenerių taryba, kuri turėtų prisiimti atsakomybę? Ar vienas žmogus – federacijos prezidentas? Ar garbės prezidentas, kuris labiausiai judina vandenis? Ar generalinis sekretorius? Ar vadyba, kuri buvo nekompetentinga paskirti trenerį?“
Tai ne pirmas kartas, kai R.Kurtinaitis jaučia, jog rinkimų partija yra sužaista už jo nugaros.
Po 2009 m. Europos pirmenybių tuomet Vilniaus „Lietuvos rytui“ vadovavęs specialistas šaipėsi iš LKF tuometinio vadovavusio V.Garasto rengto konkurso, kuomet nacionalinės komandos vairas buvo pasiūlytas Kęstučiui Kemzūrai.
1992-1996 m. rinktinės treneriu, o 2003-2011 m. federacijos prezidentu buvęs V.Garastas iki šiol yra įtakingas balsas krepšinio visuomenėje.
Nors 84 metų kaunietis tiesiai šviesiai nesako, už kurį pretendentą balsuotų pats, V.Garastas tvirtino, jog neturi nieko prieš R.Kurtinaitį.
„Nežinau, gal vertėtų pasikalbėti su R.Kurtinaičiu (apie galimybę treniruoti rinktinę, – red.). Federacijos prezidentas A.Sabonis su visais pretendentais galėtų pasikalbėti“, – svarstė V.Garastas.
Pokalbyje su 24sek.lt V.Garastas prisiminė anksčiau buvusius trenerių rinkimus ir pateikė savo nuomonę apie dabartinius pretendentus.
Konkursai
„Aš būdamas federacijos prezidentu vadovaudavausi konkursais. Visur jie vyksta, man atrodo, jog tai yra geras būdas pasirinkti trenerį. Taip rinkdavome ir jaunimo rinktinių strategus: kandidatai pateikdavo programas, o mes įvertindavome.
Pasitaikydavo keistų atvejų. Sykį treneris nubraižė pasirengimo stovyklos planą, bet pamiršo pažiūrėti į datą – paaiškėjo, kad stovyklą jis planuoja jau po čempionato.
Konkursuose buvo išrinktas Ramūnas Butautas, taip pat ir Kęstutis Kemzūra.
Girdėjau, jog kažkas tokį rinkimų būdą vadina grožio konkursu. Tačiau iš patirties žinau, koks tai sudėtingas darbas, ypač dabar, kai reikia pakeisti J.Kazlauską.
Aš nežinau, ar buvo kalbama su treneriais, tarp jų su R.Kurtinaičiu. Tik tiek, kad treneriai bus renkami spalio 25 dieną LKF Vykdomojo komiteto posėdyje. Viskas vyksta greitai, gal ir neverta būtų skubėti. Kita vertus, o ko laukti?
Artimiausias turnyras – Europos čempionatas bus tarsi bandymų poligonas. Rezultatai nelems tiek, kiek anksčiau, be to pirmenybės vyks keturiose valstybėse – nebus tokios šventės, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje per 2011 metų Europos pirmenybes“.
Pretendentai
„Atvirai sakant, jei manęs kas dabar klaustų, kurį trenerį vertėtų paskirti, sakyčiau, kad nežinau. Su klubu dirbti yra viena, su rinktine – kita. Reikia paruošti žaidėjus per trumpą laiką, išsirinkti tinkamus krepšininkus, dėl kurių visi aplinkui turi tiek patarimų. Man irgi sakydavo: imk tą ir aną žaidėją. Bet atsakomybę už rezultatus juk priima treneris.
Rimas Kurtinaitis? Nežinau, gal gerai būtų ir R.Kurtinaitis.
Dainius Adomaitis yra pripažintas geriausiu praėjusių metų treneriu Lietuvoje. Mano nuomone, tai daug ką pasako.
Šarūnas Jasikevičius? Gal jam kiek per anksti? Kaip treneris jis dar mažai ką yra nuveikęs, nes „Žalgirį“ treniruoja tik antrą sezoną. Dabar Eurolygos formatas yra pasikeitęs ir po sezono bus aiškiau matyti, koks treneris yra Šarūnas Jasikevičius.
Juk ir gamyklos direktorius renkamas žiūrinti, ką jis jau yra nuveikęs. Š.Jasikevičius buvo puikus žaidėjas, bet treneris ir krepšininkas yra du skirtingi poliai“.
Rinkimai
„Spalio 25 dieną federacijos vykdomajam komitetui tikriausiai bus pristatytas kandidatas ir turėtų būti balsuojama. Mes nežinome, su kuo federacijos vadovai jau tarėsi, su kuo kalbėjosi. Dar nepaaiškinta.
Vadovai rekomenduoja, bet diktato nėra. Kita vertus, jei nesutinki, reikia siūlyti kažką pačiam. Štai japonai niekada nekritikuoja, bet ieško būdų, kaip spręsti problemą. Ir mums taip reikia elgtis“.
Asistentai
„Reikia, kad trenerio asistentai būtų stiprūs. Kad jų kolektyvas būtų vieningas ir stiprus, kaip trys muškietininkai. Pastaruoju metu asistentai tarsi pradingdavo. O jie turėtų būti ryškūs, kad paskui galėtų pakeisti trenerį“.
Istorija
„Aš pats iš trenerio pareigų pasitraukiau 1996 m. po olimpinių žaidynių. Tuo metu man buvo 64-eri, jaučiau, kad ateinanti karta nebėra mano, mąstymas jau kitoks. Gerai, kad tarp asistentų turėjau J.Kazlauską. Tais laikais niekas nesiveržė treniruoti rinktinės, bet susėdome prie stalo, jis sutiko ir nuveikė gražių dalykų.
Kai tapau federacijos prezidentu, šiame poste pakeitęs Algimantą Pavilonį, J.Kazlauskas pasitraukė po nesėkmingo 2001 m. Europos čempionato, o jo asistentais buvo Antanas Sireika ir Rimantas Girskis. Pats kalbinau A.Sireiką. Šnekėjomės gal valandą, jis sutiko, paskui grįžęs į Šiaulius persigalvojo, bet galiausiai vėl sutiko. Jam vadovaujant rinktinė tapo Europos čempione. Vis dar galvoju, kad tai buvo ir didelis J.Kazlausko darbų nuopelnas.
A.Sireika vadovavo komandai 2003-2006 metais. Nors rezultatai nebuvo prasti, po 2006 m. pasaulio čempionato tuomet Vyriausybei vadovavęs Gediminas Kirkilas ėmė reikšti nepasitenkinimą. Galiausiai A.Sireika išėjo.
Rengėme konkursą, kurį laimėjo Ramūnas Butautas, asistentu pakvietęs R.Kurtinaitį. Jiems neblogai sekėsi – 2007 metų Europos čempionate rinktinė iškovojo bronzą, 2008 m. olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą, bet 2009 m. Europos pirmenybės Lenkijoje virto tragedija.
Vėl reikėjo naujo trenerio. R.Kurtinaitis nedalyvavo konkurse, ieškojome naujo veido ir pasirinkome Kęstutį Kemzūrą. Jis buvo dirbęs Davido Blatto asistentu, buvo jaunas ir išprusęs taktiškai treneris. Su K.Kemzūra jauna komanda tapo trečia pasaulyje 2010 metais. Europos čempionate 2011 m. likome penkti, bet žaidėme be traumuotų Lino Kleizos ir Jono Mačiulio. Galbūt tada geriausiu atveju galėjome užkopti į trečiąją ar ketvirtą vietą, bet nebuvome verti finalo, nes Prancūzija ir Ispanija tikrai buvo stipresnės.
Mano kadencija baigėsi 2011 m., kai federacijai vadovauti ėmėsi A.Sabonis. Po 2012 metų olimpinių žaidynių vietoj K.Kemzūros jis pakvietė J.Kazlauską ir tai buvo geras sprendimas. J.Kazlausko komandos pasiekimai – puikūs, tik trys pastarosios pralaimėtos rungtynės Rio de Žaneire sugadino gerą vaizdą“.
Pinigai
„Lietuvos rinktinės treneris niekada neuždirbdavo daug pinigų. Aš pats gaudavau po 600 litų per mėnesį, kai dirbdavau su rinktine. Ir dabar, kai ne patys svarbiausi rinktinės žaidėjai klubuose uždirba po 13-14 tūkst. eurų per mėnesį, palyginti su jais rinktinės trenerio J.Kazlausko alga atrodė kukliai, ženkliai mažesnė. Bet federacijos galimybės ribotos – juk reikia pasirūpinti ir kitų nacionalinių komandų – moterų, jaunimo, treneriais. Iš viso yra net dvylika rinktinių“.
Manyčiau, kad būsimas rinktinės treneris turėtų ilgalaikę perspektyvą, dirbtų bent iki 2020 metų.
Ateitis
„Manyčiau, kad būsimas rinktinės treneris turėtų ilgalaikę perspektyvą, dirbtų bent iki 2020 metų. Jis turėtų žvelgti į ateitį, įtraukti į komandą jaunimą, nes keisis tarptautinių varžybų modelis, laukia pasaulio čempionato atrankos kovos, kurios vyks klubų sezono metu.
Pats žinau, kaip tai yra nepatogu rinktinės treneriui, nes sėdi ir gaudai žinias – kuris žaidėjas atvažiuos iš Rytų, kuris iš Vakarų, o kas visai neatvažiuos. Gerai, jei didelė dalis rinktinės krepšininkų atstovautų Lietuvos klubams, būtų lengviau“.
