| Eurobasket 2017 | Lietuva – Gruzija | 18:30 | Tel Avivas |
Kaip 24sek pasakojo rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis, pagrindiniai rinktinės žaidimo braižo akcentai liko panašūs, kokie buvo ir prie Jono Kazlausko – aukštaūgių išnaudojimas, du prieš du ir žaidimas labiau į vidurį.
Kiti rinktinės nariai pastebėjo, kad dabar turi daugiau veiksmų laisvės puolime ir žaidžia įvairesnį krepšinį, kuris leidžia jiems išsilaisvinti iš griežtų rėmų, į kuriuos šiuos statė J.Kazlauskas.
Beje, nemažai apie J.Kazlausko metodiką kalbėjusių krepšininkų pasikartojo: „Važiavo senu bagažu.“
Disciplina patinka ne visiems, bet faktas toks, kad tas griežtas krepšinis rinktinei nešė pergalingą rezultatą – trejus metus iš eilės mūsiškiai pateko į stipriausiųjų ketvertą tiek pasaulio, tiek Europos čempionatuose.
D.Adomaitis į rinktinę atnešė daugiau naujų idėjų ir įdomesnį krepšinį.
Bet galbūt ne nauji deriniai buvo svarbiausi D.Adomaičio darbų pradžioje.
Jokie deriniai neatneš pergalių, jei komanda netikės tų brėžinių autoriumi. Naujajam rinktinės strategui pirmiausia reikėjo tapti vilkų būrio vadu.
Kaip ir vilkų būryje, taip ir rinktinėje, kiekvienas žaidėjas turi žinoti savo vietą, jos laikytis ir būti pavaldus vadui. Jauniausią Lietuvos rinktinę pastarajame dešimtmetyje į savo rankas suėmęs D.Adomaitis pasirinko labai logišką metodiką – leidosi su žaidėjais į artimesnį kontaktą.
„Su treneriu Kazlausku buvo kiek kitaip. Jis su žaidėjais turėjo didesnį atstumą, o Dainius turi glaudesnį ryšį. Manau, nuo to tik geriau“, – dar Palangoje pirmosiomis stovyklos dienomis 24sek pasakojo Artūras Gudaitis.
Pavyzdžiui, J.Kazlausko rinktinės laikais komandoje būdavo žaidėjų, kuriems per tuos metus taip ir neteko pasikalbėti su treneriu akis į akį.
Tuo tarpu D.Adomaitis tapo savotišku treneriu-draugu, su kuriuo galima pabendrauti ne tik apie krepšinį. Ir, aišku, treneris aktyviai naudojasi feisbuku ir „Instagram“, o tai kalba apie visai kito lygio atvirumą ne tik krepšininkams, bet ir visuomenei.
Dažni D.Adomaičio skambučiai sezono metu sužavėjo rinktinės lyderius. Toks bendravimas davė vaisių – visi NBA lietuviai, išskyrus dėl nenumatytos situacijos komandą pakeitusį Domantą Sabonį, noriai suvažiavo į rinktinės stovyklą.
Buvo kalbų, kad rinktinės vairą perėmus kitam treneriui – Rimui Kurtinaičiui, netekčių bus daugiau nei Paulius Jankūnas. Tai buvo pirmasis D.Adomaičio laimėjimas – jis sugebėjo lengvai rasti kalbą su pagrindiniais žaidėjais ir juos įtikinti vasarą praleisti ne kur nors kitur, o nacionalinėje komandoje.
Štai todėl dabar viename labiausiai nukraujavusių Europos čempionatų turime vieną tvirčiausiai išsilaikiusių rinktinių.
Bravo!
„Treneriui Adomaičiui būdingas žmogiškas nuoširdus bendravimas. Sezono metu jis skambino, klausinėjo nuomonės apie vienus ar kitus dalykus. Treniruočių procese visada tariamasi tarp žaidėjų ir trenerių. Man tai net primena NBA modelį. Trenerio Kazlausko žodis būdavo tvirtesnis, labiau galutinis ir be didesnių kompromisų.
Tik nesakau, kad tai blogai. Jis sukaupęs tiek patirties, kad žino, ką daro“, – trenerius Rygoje lygino M.Kuzminskas.
Būtent kompromisai lydėjo pirmąsias D.Adomaičio dienas Lietuvos rinktinės stovykloje.
Jis leido M.Kalniečiui trimis dienomis vėliau prisijungti prie rinktinės dėl Šarūno Jasikevičiaus vestuvių. Treneris leido aštuoniomis dienomis vėliau atvykti į Palangą Jonui Mačiuliui dėl jau suplanuotų atostogų su šeima.
Dėl garsiausio kompromiso D.Adomaitis sudegino ne vieną nervų ląstelę. Dar neteko girdėti, kad prieš pat Europos čempionatą kurios nors komandos žaidėjas būtų išvykęs į Ameriką ir grįžtų rungtynių dieną.
Tai kažkuo primena mėgėjų lygos rungtynes, kai žmogelis atvyksta į salę prasidėjus pirmajam kėliniui ir daro apšilimą, kai ginčo kamuolys jau išmestas į orą.
Aišku, priežastis buvo visai ne mėgėjiška. D.Motiejūnas Amerikoje palaikė savo gyvenimo draugę, kuri laukėsi judviejų sūnelio. Tai labai asmeniška akimirka, kuriai dar ryškesnių spalvų suteikė garsioji Šarūno Jasikevičiaus spaudos konferencija apie tikrąsias gyvenimo vertybes.
Kita vertus, tai jau nebe LKL pusfinalio rungtynės su aiškiu favoritu, o Europos čempionato išvakarės, kurių eigai tokia išvyka gali duoti nepataisomą žalą.
Tapęs demokratiškesniu treneriu, D.Adomaitis paaukojo tvirtą ir galutinį žodį, kuris buvo būdingas J.Kazlauskui. Sunku įsivaizduoti, kad J.Kazlausko komandoje D.Motiejūnas būtų išleistas tokiai rizikingai kelionei už Atlanto.
Ypač, kai Teksasas ruošėsi dešimtmečio audrai. Labai realu, kad aukštaūgiui būtų buvęs iškeltas ultimatumas – arba Europos čempionatas, arba sūnaus gimimas.
Griežtai, bet suprantamai.
Be mistiškos Edgaro Ulanovo traumos istorijos ir „blogiausio Artūro Milaknio sprendimo gyvenime“, J.Kazlausko rinktinėje nepasitaikė tokių chaotiškų situacijų, kaip šiemet Lietuvos rinktinei Izraelyje.
Juokaujama, kad net rinktinės autobuse komanda dabar labiau atsipalaidavusi, kai priekyje nebesėdi J.Kazlauskas. Smulkmena, bet tai kažką sako apie atmosferą atsinaujinusioje rinktinėje.
Aišku, vaiko gimimas yra šventas reikalas, o prieš uraganą nepapūsi. Bet kad Harvey smogs Teksasui, buvo žinoma anksčiau. Maršruto Lietuva–Hjustonas–Tel Avivas pokyčiams buvo galima pasiruošti iš anksto. Tačiau šioje situacijoje disciplinos pritrūko visiems.
Dar taip nebuvo, kad likus dienai iki Europos čempionato rinktinė negalėtų susisiekti su krepšininku ir tik paskutinę akimirką sužinotų, kad žaidėjas atvyks ne į vakarinę treniruotę pirmenybių starto išvakarėse, bet mačo dieną.
Tai yra D.Adomaičio pasirinktos taktikos pasekmė, su kuria jis vienur laimi, bet kitur gali pralaimėti.
D.Motiejūnas buvo svarbus žaidėjas stabdant gruzinų aukštaūgius pirmosiose draugiškose rungtynėse Klaipėdoje, tad jam galėjo būti numatytos svarbios užduotys Europos čempionato startui su nenuspėjama Gruzijos komanda.
Jeigu D.Motiejūnas tą mačą turės praleisti, ką, ko gero, dėl aklimatizacijos ir treniruočių stokos turės padaryti, o Lietuva pralaimės Gruzijai, tai jau bus dideli nemalonumai, atsiradę iš chaotiškos istorijos.
Tos rungtynės su Gruzija gali nulemti Lietuvos rinktinės vietą grupės turnyre ir tam tikrus galimai stipresnius varžovus atkrintamosiose varžybose.
Ant D.Adomaičio kaktos jau uždėtas kritikos strėlių taikinys. Jeigu netyčia lietuviai iš tikrųjų paslys dėl svarbaus žaidėjo aklimatizacijos problemų, patys suprantate, kas laukia rinktinės trenerio. Sėkmės atveju, D.Adomaitis taps didvyriu.
Normalu, kad D.Adomaitis tą supranta ir jis ant stalo deda žmogiškumo kortą. D.Motiejūno suvaržymas galėjo taip pat turėti neigiamų pasekmių, todėl išleisti priekinės linijos žaidėją net ir prieš oficialaus turnyro startą yra argumentuotai pateisinamas dalykas.
Tik galbūt komunikacijos problemos ir iš rinktinės, ir iš D.Motiejūno stovyklos, lyg tas viesulas tik dar labiau sujaukė ir taip painią situaciją.
Tapęs demokratiškesniu žaidėjams, D.Adomaitis rizikuoja prarasti kontrolę. D.Motiejūno skrydžio istorija atskleidė galimus to pavojus. Bet galbūt visai kaip Augusto Lima Šarui, D.Adomaičiui dėkingas D.Motiejūnas pasakys „ačiū“ karjeros rungtynėmis?
Didvyrį nuo atpirkimo ožio skiria labai plonytė linija.
D.Adomaičio užduotis – išlaikyti balansą tarp suburiančio ir griežto trenerio. Ir ji ne mažiau svarbi nei pergalingi deriniai ant brėžinių lentos.
