24sek žiniomis, nacionalinės komandos branduolys po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Jono Kazlausko įpėdiniu norėjo matyti Šarūną Jasikevičių. Tačiau šis dar kaupia patirtį Kauno „Žalgirio“ klube ir apie kitus darbus negalvoja.
Ta pati dalis visai nenuliūdo sužinojusi, kad po skausmingo finišo Rio iš rinktinės pasitraukė Jonas Kazlauskas. Bet tai normali žaidėjų reakcija po rezultatų griūties ir trenerio pastabų dėl žaidėjų indėlio.
24sek turimomis žiniomis, naujas LKF sprendimas gali pakeisti kai kurių rinktinės narių 2017-ųjų vasaros planus.
Autoriteto įtaka
Treniruoti rinktinę – tai ne tapti geriausiu krepšininkų draugu, tačiau žaidėjai yra žmonės. O žmonės turi asmenines simpatijas ir antipatijas.
Rimas Kurtinaitis yra atviras treneris, bet atvirumas turi ir kitą medalio pusę. Ne vieną žaidėją garsiai į šuns dienas išdėjęs 56-erių specialistas galėjo įžeisti vieną kitą potencialų rinktinės narį. Ir ilgas R.Kurtinaičio liežuvis bei griežta ranka nebūtinai sužavės krepšininką, kuriam reikės rinktis 2017-ųjų vasarą leisti sunkiose stratego treniruotėse, ar patogiuose paplūdimio gultuose.
Tas pats R.Kurtinaičio atvirumas yra nepatogus LKF vadams, kurie mėgsta tylą ir ramybę už uždarų federacijos durų.
24sek žiniomis, jeigu LKF eis iki galo ir į karštą rinktinės trenerio kėdę pasodins D.Adomaitį, ne vienas nacionalinės komandos senbuvis 2017-ųjų vasarą rinktinėje ketina padaryti pertrauką.
Kita vertus, R.Kurtinaitis yra autoritetas Lietuvos krepšinyje. Toks, koks prieš ketverius metus trenerio rinkimuose buvo Jonas Kazlauskas, kai dėl jo paskyrimo treniruoti nacionalinę komandą niekam nekilo jokių klausimų.
Iškart kai į rinktinę sugrįžo J.Kazlauskas, į 2013-ųjų Europos čempionatą suvažiavo visi geriausi Lietuvos krepšininkai, nors paprastai po olimpinių žaidynių daugelis darydavo pertrauką.
O krepšininkams autoritetai svarbūs. Jeigu žaidėjas negerbia trenerio ir juo netiki, gerų rezultatų ir darnaus kolektyvo nebus. Be to, pagarba treneriui turi įtakos ir jo sprendimui renkantis tarp paplūdimio ir prakaito treniruočių salėje.
Būtent tai gali tapti didžiausia problema, jei prie Lietuvos rinktinės vairo stotų Dainius Adomaitis.
Nesupraskite klaidingai – tai didžiausios pagarbos nusipelnęs, kylantis specialistas. Bet 42-ejų Klaipėdos „Neptūno“ treneris kol kas pasižymėjo tik LKL lygyje. Jo bronza su Utenos „Juventus“ ir sidabras su „Neptūnu“ gerokai nublanksta prieš R.Kurtinaičio 2009, 2012 ir 2015 metų Europos taurės trofėjus, LKL, BBL bei LKF taurės čempionų titulus.
24sek žiniomis, jeigu LKF eis iki galo ir į karštą rinktinės trenerio kėdę pasodins D.Adomaitį, ne vienas nacionalinės komandos senbuvis 2017-ųjų vasarą rinktinėje ketina padaryti pertrauką.
O priežastis labai paprasta. D.Adomaitis į rinktinės trenerio postą LKF vadovų ir Jono Kazlausko sodinamas kaip šiuolaikiškas psichologas, ateities treneris. Bet Lietuvos rinktinė nėra mokykla jauniems treneriams patyrusių žaidėjų poilsio sąskaita.
Ne vieta eksperimentams?
LKF garbės prezidentas Vladas Garastas užsiminė apie naujojo trenerio perspektyvas labiau į ateitį, o ne artėjantį svarbiausią tarptautinį turnyrą – 2017-ųjų Europos čempionatą.
„Manyčiau, kad būsimas rinktinės treneris turėtų ilgalaikę perspektyvą, dirbtų bent iki 2020 metų. Jis turėtų žvelgti į ateitį, įtraukti į komandą jaunimą, nes keisis tarptautinių varžybų modelis, laukia pasaulio čempionato atrankos kovos, kurios vyks klubų sezono metu.
Pats žinau, kaip tai yra nepatogu rinktinės treneriui, nes sėdi ir gaudai žinias – kuris žaidėjas atvažiuos iš Rytų, kuris iš Vakarų, o kas visai neatvažiuos. Gerai, jei didelė dalis rinktinės krepšininkų atstovautų Lietuvos klubams, būtų lengviau“, – interviu 24sek pasakojo V.Garastas.
24sek žiniomis, Valančiūnas rimtai susimąstė, ar 2017-aisiais jis sugrįš į nacionalinės komandos stovyklą.
Ilgalaikė perspektyva nacionalinėje komandoje atrodo sunkiai suderinamas dalykas, nes Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse rezultato reikia per dvi savaites. Žaidėjai ir treneriai gali tobulėti iki rinktinės ar sezono metu.
Juolab, Lietuvos rinktinės branduolį sudaro žaidėjai, kuriems iki veterano statuso dar toli. Vienintelis Robertas Javtokas yra 36-erių, bet jis jau pats pranešė baigiantis karjerą rinktinėje.
2017-ųjų Europos čempionate Mantui Kalniečiui sueis 31-eri, Jonui Valančiūnui bus 25-eri, Mindaugui Kuzminskui – 26-eri, Domantui Saboniui – 21-eri. Vyriausi bus Paulius Jankūnas (bus 33 m.), Jonas Mačiulis (32 m.) ir Renaldas Seibutis (32 m.). Duok Dieve, jei bus Donatas Motiejūnas, jam bus 26-eri.
Tai nėra veteranų rinktinė, kurią žūtbūt reikia atnaujinti. Rinktinės branduolį dar sudarys stiprūs energingi krepšininkai. Kitaip tokia Argentinos rinktinė, kurios branduolį Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse sudarė Emanuelis Ginobili (39 m.), Luisas Scola ir Andresas Nocioni (po 36 m.), seniai turėjo mirti aikštėje.
Eksperimentinės vizijos su Lietuvos rinktine visai nepriimtinos tiems žaidėjams, kurie visą sezoną pluša klubuose iki birželio vidurio. Pavyzdžiui, Jono Mačiulio sezonas Ispanijos čempionate vasarą baigėsi likus savaitei iki Lietuvos rinktinės pasiruošimo Rio stovyklos pradžios. Paulius Jankūnas yra vienas daugiausia Kauno „Žalgiryje“ rungtyniaujančių krepšininkų. Mantas Kalnietis po ilgo sezono turnyrų su rinktine įkarštyje atiduoda tiek daug jėgų, kad vėliau treneriai stebisi, kaip jis išvis dar vaikšto.
Eksperimentams šie vyrai neturi laiko – jiems reikia rezultatų, kadangi tik dėl jų siekimo verta aukoti laisvalaikį su mylimomis žmonomis ir vaikais, sportininko kūnui reikalingą poilsį, kuris vėliau padės uždirbti duoną klube.
Po dvikovos su „Oklahoma City Thunder“ klubu Madride Jonas Mačiulis dalijosi mintimis apie J.Kazlausko pasitraukimą iš rinktinės ir su mįslinga šypsena užsiminė apie 2017-ųjų vasarą: „Negalvoju dabar apie tas permainas rinktinėje. Nelabai aš ten jas ir seku. Nežinau, ar čia reikia vertinti. Nežinai, kas bus treneris. Bet įvykių seka natūrali. O dabar kas bus treneris... Žiūrėsime. Žiūrėsime ir kokius žaidėjus surinks kitą vasarą.“
Nepamirškime Jono Valančiūno, kuris nuoširdžiai aukojo visas vasaras dar nuo šešiolikmečių rinktinės laikų (2007 m.). Jam žaidimas rinktinėje yra malonumas, tačiau kai Jonas Kazlauskas po olimpinių žaidynių viešai suabejojo vidurio puolėjo atsidavimu krepšiniui, 24sek žiniomis, šis rimtai susimąstė, ar 2017-aisiais jis sugrįš į nacionalinės komandos stovyklą.
J.Kazlausko prie rinktinės vairo nebebus (dėl ko turėtų apsidžiaugti Artūras Milaknis, Martynas Gecevičius ir dar keli žaidėjai, kurie buvo patekę į juodąjį J.Kazlausko sąrašą), tačiau grįžtant prie autoritetų, D.Adomaičio figūra gali nukreipti J.Valančiūną į paplūdimius ar „Raptors“ treniruočių salę, kur jo lauks metimų iš vidutinio nuotolio treniruotės su Jacku Sikma.
Taigi, su D.Adomaičiu Lietuvos rinktinei gali grėsti nenatūrali kartų kaita, prieš kurią griežtai buvo pasisakęs ir pats J.Kazlauskas.
„Neigiamai vertinu dar iš sovietų laikų atėjusį supratimą, kad 29–30 metų sulaukęs sportininkas jau yra veteranas. Ir komandos būdavo dirbtinai jauninamos, užleidžiamos vietos jaunesniems krepšininkams, o kartais išeidavo taip, kad jaunesni net nepasiekdavo lygio, kokį turėjo vadinamieji veteranai, – 2012-aisiais perėmęs Lietuvos rinktinės vairą pasakojo J.Kazlauskas.
– Tai juokinga. Išleidžiama daug pinigų, kol trisdešimtmetis pasiekia aukštą lygį, o tada jis išmetamas ir į jo vietą kišamas jaunas, nors dar neaišku, ar jis iš viso kada nors tokį lygį pasieks“.
D.Adomaitis = K.Kemzūra?
Galvodami apie D.Adomaičio perspektyvas rinktinėje, jo šalininkai mena Kęstutį Kemzūrą ir 2010-ųjų Lietuvos rinktinę, kuri pasaulio čempionate netikėtai nuskriejo iki pat bronzinio nugalėtojų podiumo laiptelio.
Tada 2010-aisiais rinktinėje nerungtyniavo Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, broliai Lavrinovičiai, Darius Songaila ir Marijonas Petravičius. Bet tokia rinktinė liko ne iš gero gyvenimo. Vėlgi, galėjo vėl suveikti autoritetas, kadangi tai buvo pirmieji K.Kemzūros vadovavimo rinktinėje metai. Kitaip tariant, K.Kemzūrai dar reikėjo užsitarnauti žaidėjų pasitikėjimą.
R.Štaras: „Aš matau naujos kartos trenerį, kuris turi jau ir pasiekimų, yra naujoviškas, moka įkvėpti žaidėjus, o ne taiko tik lazdos ar bizūno metodus“.
2010-ųjų Lietuvos rinktinė buvo tikras pasididžiavimas, bet reikia pripažinti, kad mūsų krepšiniui tada labai pasisekė. Dainius Adomaitis kažkuo primena K.Kemzūrą, nors reikia pažymėti, kad tada pastarasis jau ir turėjo „Chimki“, Latvijos rinktinės vyr. trenerio darbo patirties, Maskvos „Dinamo“ ir Trevizo „Benetton“ klubuose darbavosi petys į petį su Davidu Blattu.
Be to, būtų naivu tikėtis, kad Lietuvos rinktinė be geriausių žaidėjų vėl taip sužibėtų Europos čempionato scenoje. Juolab kai jau dabar Jonas Kazlauskas ne kartą skundėsi, kad ir su turimais geriausiais šalies krepšininkais Lietuvos krepšinio talento rezervas yra labai ribotas.
Bet kad su D.Adomaičiu siejamas ateities rinktinės modelis, simbolizuoja ir NKL prezidento Remigijaus Štaro žodžiai: „Nenoriu sudaryti išankstinio spaudimo kandidatams, tačiau savo favoritą aš turiu. Aš manau, kad metas pasireikšti naujai kartai. Vis dėlto treneris turėtų dirbti olimpinį ciklą, tad reikia jauninti ir visą rinktinę. Žinoma, ne dirbtinai, tačiau kartų kaita ateina. Tai aš matau naujos kartos trenerį, kuris turi jau ir pasiekimų, yra naujoviškas, moka įkvėpti žaidėjus, o ne taiko tik lazdos ar bizūno metodus.“
Su R.Kurtinaičiu eksperimentų būtų mažiau. Anaiptol, strategas neketina pro pirštus pažiūrėti į rinktinės rezultatus 2017-ųjų Europos čempionate. Jam tai ne mažiau nei olimpinės žaidynės svarbus turnyras.
R.Kurtinaitis: „Ateity 2020-aisiais yra Lietuvos elektrinės uždarymas, o krepšinis yra rytoj.“
„Ta kažkokio laukimo tendencija ne visiškai sveika. Garasto žodžiuose pastebėjau, kad anot jo, reikia skirti tokį trenerį, kuris kažką duotų ateityje. Nes šitas Europos čempionatas neva nieko nereiškia. Bet juk tai yra Europos čempionatas! Jis reiškia viską! – lengvai piktinosi R.Kurtinaitis.
– Gal jis neturi tęstinumo olimpinėse žaidynėse, bet tai yra Europos čempionatas. Tai nėra miesto pirmenybės. Kaip gali žmogus pasakyti ir iškart į priekį apsidrausti? Pagal tokią logiką, mes paskirsime ne visai kompetentingą trenerį ir teisinsimės, kad viskas normalu, nes mes juk žiūrim į ateitį? Bet pagalvokite, kokia yra potekstė – jei pralaimėsime, viskas normalu. Nes mes juk ateity! O kada ta ateitis? Gal mums visiems gyventi liko dvejus metus? Ateitis tai yra rytoj, daugiau ateities nėra. Ateity 2020-aisiais yra Lietuvos elektrinės uždarymas, o krepšinis yra rytoj.“
Dvi skirtingos vizijos. Du labai skirtingi treneriai. Ką išsirinks LKF, laukia ir žaidėjai. Kitą vasarą galime išvysti labai skirtingas krepšininkų fotografijas „Instagram“ – iš paplūdimio ir atostogų su šeimomis, arba Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklos.
