„Manau, kad būčiau turėjęs NBA šansą jau kitame sezone, bet ar būtų pavykę už jo užsikabinti, niekas nežino ir nepasakys“, – pokalbio su 15min metu mintimis į nelemtą 2019-ųjų metų vasario 1-osios vakarą Las Palme sugrįžo Artūras Gudaitis.
Italas treneris Simone Pianigiani sulaukia įvairių atsiliepimų, tačiau „Terminatorius“ iš Klaipėdos pas jį Milano „Olimpia“ ekipoje žaidė geriausią karjeros krepšinį, kurį sustabdė kryžminių kelio raiščių trauma.
2018–2019 metų sezone centras iš Lietuvos buvo trečias pagal efektyvumą žaidėjas visoje Eurolygoje (vid. 18,7 naud. bal.), į priekį užleidęs tik komandos draugą Mike'ą Jamesą ir Pirėjo „Olympiakos“ centrą Nikola Milutinovą.
Traumą išsigydęs A.Gudaitis į aikštelę grįžo beveik po metų. Nors dominuojančio krepšinio nebežaidė, bet Gudas ir toliau migravo per žinomus Senojo žemyno klubus ir buvo svarbi detalė kiekvienoje ekipoje – Milaną keitė Xavi Pascualio treniruojamas Sankt Peterburgo „Zenit“, po kurio neštas kudašius į karštąjį Atėnų „Panathinaikos“.
Kaip ir visada, Graikijos sostinės klube ambicijų vėl buvo daugiau, tačiau į pergales tai nekonvertavo – Eurolygoje užimta priešpaskutinė vieta, tuo metu šalies pirmenybių finale antrus metus iš eilės nusileista Pirėjo „Olympiakos“ vyrukams.
Sezonas nenusisekė ir A.Gudaičiui, kuris Eurolygoje per 17 minučių rinko po 7,5 taško, 3,7 atkovoto kamuolio ir 8,9 naudingumo balo.
„Sezoną Graikijoje vertinu blogai. „Panathinaikos“ turi turbūt karščiausius sirgalius Europoje. Aš įsivaizduoju, kas ten darosi, kai komanda laimi. Dėl šio sezono tikrai gaila, kadangi „Panathinaikos“ – klubas su didele istorija, nusipelnęs geresnių rezultatų, – 15min sakė A.Gudaitis. – Tiesiog buvome nauja grupė žmonių, kuri taip ir nerado tarpusavio chemijos. Kartais krepšinyje taip būna. Galbūt turėjome pernelyg panašius žaidėjus tose pozicijose, kurios yra kertinės. Taip pat Nate’as Woltersas turėjo sveikatos problemų sezono metu, kurios neleido mums geriau atsiskleisti. Paminėjau Nate’ą, nes jis buvo projektuojamas pagrindiniu mūsų atakų organizatoriumi. Žinoma, bet kuriuo atveju reikia pirmiausia žiūrėti į save. Turbūt kiekvienas mūsų gali pasakyti, kad galėjo sužaisti geriau.“
Baigėsi klubinis sezonas ir ilgai netrukęs A.Gudaitis priėmė Dainiaus Adomaičio ir Tokijo „Alvark“ kvietimą.
„Norėjau tvarkos. Norėjau būti organizacijoje, kuri kelia aukščiausius tikslus ir yra pretendentė kažką laimėti. Žinoma, stipriai, o galbūt ir daugiausiai mano persikėlimą į Tokiją lėmė tai, jog komandoje mane matyti labai norėjo treneris, – apie susitarimą su „Alvark“ kalbėjo A.Gudaitis. – Su „Alvark“ pasiekėme susitarimą labai anksti, todėl dairytis kitur ir mėtytis jau nebenorėjau. Svarbiausia, kad žinojau, ko aš noriu. Kaip ir minėjau, tai – geras treneris, organizacija ir aukščiausi keliami klubo tikslai.“
15min portale – išsamus ir atviras pokalbis su A.Gudaičiu apie sprendimą keltis į Japoniją, sezoną Graikijoje, iš meilės klubui išprotėjusį savininką Dimitrį Giannakopoulą ir karštakošius graikų sirgalius, draugystę su Mariumi Grigoniu ir nemalonų agento Miško Ražnatovičiaus pareiškimą, nelemtą traumą 2019-aisiais, Ergino Atamano projektą Atėnuose, Lietuvos klubų ir Lietuvos rinktinės tylą.
