„Anksčiau keltas uždavinys rinktinei – patekti į olimpines žaidynes. Tai buvo didelis laimėjimas, nes žaidėme 7-osiose žaidynėse iš eilės. O LKF iškėlė tikslą patekti į ketvirtfinalį. Viskas įvyko. Visi uždaviniai įgyvendinti, – konkrečiai rinktinės pasiekimus vertino V.Garastas.
– Aišku, nelinksma, bet nematau dėl ko per daug liūdėti. Tik reikia padaryti išvadas, kad ateityje tai nepasikartotų. Kiekvienas pralaimėjimas yra pamoka. Iš to reikia išpešti naudos.
Nereikia sakyti, kad įvyko mongolų antpuolis – sudeginta, sugriauta. Ne, nieko neatsitiko. Buvome olimpinėse žaidynėse, dalyvavome ir patekome į ketvirtfinalį.“.
Jį sužavėjo žurnalisto frazė – „jeigu mūsų nėra olimpinėse žaidynėse, reiškia, mūsų iš viso nėra“. „Bet Lietuva ten buvo. Žaidėme ketvirtfinalyje“, – pasidžiaugė V.Garastas, prisiminęs, kad į Rio net nepateko tokios komandos kaip Italija, Rusija ar Graikija bei Turkija.
Tiesa, V.Garastas nesiryžo analizuoti, kas nutiko trimis pergalėmis startavusiai, bet trimis beviltiškais pralaimėjimais finišavusiai nacionalinei komandai.
Kazlausko kontraktas baigėsi, bet už jį geresnio trenerio nematau. Tai trenerio pasirinkimas, tačiau jis puikiausiai galėtų tęsti darbą.
Jo teigimu, reikia daryti išsamią analizę – pradedant nuodugniu žaidėjų fiziniu patikrinimu.
Aktyviai buvo akcentuojama žaidimo griūtis dėl žaidėjų psichologijos. V.Garasto nuomone, J.Kazlauskas yra geras psichologas, todėl galbūt kai kurie žaidėjai tiesiog save pervertino. Ir kai kurie iš jų galbūt nebeatsistatė po pralaimėjimo Ispanijai.
Beje, analizuodamas J.Kazlausko darbą, V.Garastas pareiškė, kad 61-erių treneris yra geriausias specialistas Lietuvos rinktinei.
„Kazlausko kontraktas baigėsi, bet už jį geresnio trenerio nematau. Gal yra gerų trenerių, bet Kazlauskas yra patyręs, sugeba puikiai vadovauti. Tai trenerio pasirinkimas, tačiau jis puikiausiai galėtų tęsti darbą.
Jei neliks? Dabar negaliu pasakyti. Yra eilė trenerių. Yra Kurtinaitis. Gal jų būtų kokie penki. Bet kiti galbūt nenori. Čia nėra lengvas darbas. Save pasmerki kritikos lavinai“, – šypsojosi V.Garastas.
V.Garastas pridūrė, kad Rio pasigedo tokių žaidėjų kaip Lino Kleizos ar Donato Motiejūno, kurie rinktinei būtų suteikę individualaus pranašumo.
„Reikia pripažinti, kad galbūt tos komandos už mus stipresnės. Ir žaidėjai aukštesnio meistriškumo. Turime jaunų žaidėjų, kurie galbūt ateityje bus puikūs, bet galbūt dabar tokie nėra ir nusileidžia priešininkams“, – samprotavo V.Garastas.
Aptarinėdamas J.Valančiūno žaidimą, jis siūlė 24-erių „centrui“ pašlifuoti savo silpnąsias puses. Ypač atkreipti dėmesį į kamuolio numetimą komandos draugams esant dvigubai gynybai. Taip pat – labiau pasitikėti atakuojant iš vidutinio nuotolio.
Europos čempionate būsime vieni favoritų.
Kalbėdamas apie Rio šviesulius, V.Garastas labiausiai džiaugėsi dėl Manto Kalniečio: „Mantas išgyveno sunkų laikotarpį – trauma, ilgas atsistatymas. Atrodė, kad su Mantu gali būti sudėtinga. Bet vyrukas pasiekė savo. Žaisti tokioje pozicioje ir daryti po 20 taškų yra daug. Jis, be abejo, pasirodė aukštame lygyje. Tokių žaidėjų reikia daugiau“.
Žvelgdamas į ateitį, debesų Lietuvos krepšinio horizonte jis nemato.
„Europos čempionate būsime vieni favoritų. Į priekį paeis Valančiūno, Sabonio žaidimas. Per artėjantį olimpinį ciklą turėsime tris labai stiprius žaidėjus – dar ir Kuzminską. O jei grįš Motiejūnas, sulauksime didelės pagalbos. Pridėkite Kalnietį ir turime visą gerą penketą. O aplink juos jau reikėtų lipdyti žaidėjus“, – samprotavo V.Garastas.
Visą pokalbį su V.Garastu žiūrėkite 15min rubrikoje „Rio ritmu!“.