Dar neprasidėjus rungtynėms kroatai laistėsi alumi, kurio ketino pripliumpinti ir švęsdami saviškių pergalę.
Alus pasipylė po Lietuvos rinktinės žaidėjų kojomis, kai per turėklą persisvėrę šeimininkai su vandensvydininkų kepurėlėmis neatsakingai laikė savo bokalus. Taip krepšinio federacijai papildomam etatui teko įdarbinti viešųjų ryšių vadovą Vaidotą Zajarską, pačiupusį šluotą ir greitai išsausinusį parketą prie mūsiškių atsarginių suolo.
Kroatijos žurnalistai paprašė pabrėžti, kad Osijeko aistruoliai yra karščiausi šalyje. Ne tokie agresyvūs kaip pikčiausios sirgalių grupuotės, bet labai karšti, nes išsiilgę sporto.
Bet lietuviams vis tiek teko reikalauti didesnio apsaugos dėmesio, nes už milžiniškų garso kolonėlių pasislėpęs apsauginis nepretendavo suvaldyti virš žaidėjų galvų įsipatoginusių kroatų.
Tie patys aistruoliai kibino Arvydą Sabonį, atsisėdusį šonu rinktinės atsarginių suolo. Tačiau 221 cm ūgio milžinas tik šyptelėjo ir skėstelėjo rankomis, nesusiviliojęs kvietimu prieiti ir nusifotografuoti.
Gyvenk arba mirk rungtynių principu gyvenę kroatai turėjo šturmuoti šio mačo startą, bet tai lietuviai geriau startavo Osijeke. Mindaugas Kuzminskas išprovokavo Dario Šaričių neparuoštam metimui, o Edgaras Ulanovas kitoje aikštės pusėje naudojosi Bojano Bogdanovičiaus gynybos imitacija.
Lietuviai jau nuo pirmųjų minučių agresyviai atakavo garsius, bet nepaslankius kroatų centrus, žaisdami du prieš du ir aktyviai mesdami iš vidutinio nuotolio.
Geltonai žali davė gerą toną rungtynėms ir puolime, ir gynyboje, bet tai pareikalavo jėgų. Juolab, žaidėjai dar nebuvo pagavę savo kūno ritmo – juk visai neseniai pradėjo pasiruošimą sezonui. Jau ketvirtąją minutę Edgaras Ulanovas prašėsi keitimo, o Artūras Gudaitis vos gaudydamas kvapą sėdo ant suolo.
Tačiau ant parketo žengę atsarginiai ne tik suteikė reikalingų poilsio minučių, bet ir tapo labai svarbiu Lietuvos ginklu. Dar prieš rungtynes buvo galima įžvelgti, kad Dainius Adomaitis ant suolo turi didesnį pasirinkimą.
D.Adomaitis: „Pakilę nuo suolo – tiek Eimantas, Adas, Edgaras Želionis... Visus dabar reikės vardinti. Smagu, kai kiekvienas įneša savo indėlį. Tai ne tik taškai – svarbiausias, gynyba ir geri sprendimai.“
Šis net kilnojosi, kai aikštėje pradėjo siausti Eimantas Bendžius. Iš pradžių dviem tritaškiais tildęs įsismarkavusias „Gradski Vrt“ arenos tribūnas, vėliau jis dėjimu kėlė nuo kėdžių visą nacionalinę komandą.
„Nėra ko galvot – tegul meta!“ – mostelėjo ranka Mantas Kalnietis, po vieno iš trijų taiklių Ado Juškevičiaus tritaškių. Kai snaiperiai ėmė krauti lietuviams į krepšį dviženklę persvarą, kroatų metikai tylėjo.
Bojanas Bogdanovičius stenėjo verždamasis pro Lietuvos rinktinės gynybines užtvaras. Jį sėkmingai tramdė tiek Edgaras Ulanovas, tiek kiti rinktinės nariai. Net Rokas Giedraitis, stojęs stabdyti „Indiana Pacers“ puolėjo vienas prieš vieną ant ūselio, privertė B.Bogdanovičių išmesti beviltišką metimą į krepšio lentą.
Kol 18 minučių pirmųjų taškų laukęs kroatų puolimo lyderis nusivylęs žvalgėsi į trenerį ir tribūnas, lietuviai bėgo į priekį ir rinko taškus.
Kartais B.Bogdanovičių vienu metu stabdydavo net trys lietuviai, bet tokia intensyvi jo priežiūra pasiteisino. Iki pertraukos jis iš žaidimo buvo įmetęs tik 1 metimą iš 9, kai dar prieš pat vasarą svilino LeBrono Jameso „Cleveland Cavaliers“ 30-ia taškų
Lietuviai galbūt galėjo dar labiau bėgti į priekį, bet šiek tiek pristigo raumenų. Artūras Gudaitis niekaip negalėjo peršokti kroatų centimetrų. Jį kaip medžių šakos užgožė ilgos 216 cm ūgio Ivica Zubaco rankos, nugesinusios jį bent du kartus.
Sykį Ivica Zubacas jį įspūdingai blokavo dviese su Dario Šaričiumi.
Dainius Adomaitis dar bandė įkvėpti savo pagrindinį centrą daužydamas jam per krūtinę, bet vidurio puolėjui tai nebuvo vakaras, apie kurį grįžęs namo savo organizacijai su dideliu entuziazmu pasakos rungtynes stebėjęs „Cleveland Cavaliers“ generalinio vadybininko asistentas Mike'as Gansey.
A.Gudaitis Osijeką paliko per 20 minučių prametęs visus 4 metimus iš žaidimo, dviem taikliomis baudomis iš keturių sukrapštęs 2 taškelius ir atkovojęs 4 kamuolius.
Sykį prisėdęs ant suolo 25-erių vidurio puolėjas ilgai nepakėlė akių nuo žemės ir nusivylęs savo žaidimu purtė galvą
Tiesa, Artūras gan sėkmingai tvarkėsi su užduotimis gynyboje ir rado kitų būdų nešti komandai naudą.
Į kroatų barikadas daužėsi ir Mindaugas Kuzminskas. Kitas Milano „Olimpia“ lietuvis taip pat sieks reabilituotis pirmadienį su Nyderlandais, kadangi į kroatų krepšį įmetė du taškelius (1/7 met.), tą pirmąjį ir vienintelį savo taiklų metimą 22-ąją minutę palydėjęs savikritišku keiksmažodžiu.
Bet jeigu ne taškais, tai jie ir kiti mažiau rezultatyvūs Lietuvos rinktinės nariai rado kitų būdų prisidėti prie pergalės. Tas pats M.Kuzminskas keliskart pasiuntė D.Šaričių desperatiškiems metimams.
Štai Evaldas Kairys visu kūnu šoko ant varžovų galvų, siekdamas bet kokia kaina užkirsti kelią jų metimams. Sykį taip vožė per rankas kroatui, kad aiktelėjo net Arvydas Sabonis.
Pavyzdžiui, Rokas Giedraitis vėliau po pertraukos sudavė lietuvių žaidimui kibirkšties, paleisdamas šaltakraujišką trijų taškų strėlę, o po to vogdamas kamuolį iš Bojano Bogdanovičiaus ir papuošdamas mačą dėjimu.
Tuos lyderių nesumestus taškus kuo ramiausiai kompensavo atsarginiai: dar iki pertraukos Eimantas Bendžius, Adas Juškevičius ir Lukas Lekavičius turėjo po 8 taškus.
Gal Bojanas Bogdanovičius pelnė 22 taškus, o Dario Šaričius pridėjo 19, bet kiek jiems teko vargti dėl tų metimų. B.Bogdanovičius pataikė tik 6 iš 17, kai D.Šaričius – 7 iš 15.
M.Kalnietis: „Nors jų lyderiai įmetė daug taškų, neleidome kurti kitiems. Jie daugiau mažiau susimeta tų taškų visada, bet jeigu įsijungia kiti žaidėjai, jie duoda impulsą lyderiams.“
Kartais tie šūviai buvo tiesiog nesuvokiami. Pirma D.Šaričiaus avantiūra iškart po pertraukos bylojo apie paniką – per aukštai iškeltą M.Kuzminsko ranką išmestas kamuolys vos palietė tinklelį.
Iš kroatų lyderių matėme tiesiog per daug epizodų, kai jų mesti kamuoliai ne raitė tinklelį, o trenkėsi į lentą arba visai nelietė lanko. Tai buvo neįprastas ir Kroatijos rinktinei pražūtingas vaizdas.
Kitas NBA atstovas Ante Žižičius žaidė taip blankiai (6 tšk., 4 kam., 1/4 met.), kad jį kartais buvo galima užmiršti. Reikia pastebėti, kad nei jo, nei Ivicos Zubaco pilnai nepavyko išnaudoti jų komandos draugams. Keliskart centrai buvo atsidūrę baudos aikštelėje prieš parankų priešininką, bet kroatai jiems niekaip nesugebėdavo patogiai įmesti kamuolio po krepšiu.
Tik Bojanas Bogdanovičius dar palaikė gyvybės aparatą, kai pagaliau pradėjo pataikyti ir vien per trečiąjį kėlinį pelnė 15 taškų.
Dainius Adomaitis net strikinėjo pirmyn atgal palei šoninę liniją, matydamas milimetrus, kuriuos snaiperiui palikdavo ne iki galo preciziškai jį prižiūrėję lietuviai.
Tačiau dažnai tai jau buvo nebe lietuvių gynybos klaidos, o tiesiog NBA meistriškumas. Sykį B.Bogdanovičius su R.Giedraičiu sustingo ore, kai kroatas pakibo metimui, bet prieš pat nosį išvydo lietuvio ranką. Mūsiškiui iki kamuolio trūko kelių milimetrų, bet kroatas sugebėjo išsirangyti iki metimo ir šis skrodė tinklelį.
Įsiliepsnojus 29-erių snaiperiui, ėmė svilti ir visas solidus lietuvių pranašumas, rekordiniu metu siekęs 12 taškų. Mantui Kalniečiui apšaukus Artūrą Gudaitį po praleisto reido, komandas skyrė vos 4 taškai (68:64).
M.Kalnietis: „Bogdanovičius man yra geriausias trečias numeris Europoje. Tu jo nesustabdysi, gali tik procentus numušti.“
Geras M.Kalniečio bičiulis Krunoslavas Simonas visai negeranoriškai tritaškiu lygino rezultatą ir įnešė įtampos į iš viso beveik 36 minutes pirmavusių lietuvių stovyklą.
Tačiau net Arvydą Sabonį prajuokino pasiutęs Ado Juškevičiaus šūvis iš kampo, po Evaldo Kairio puolime atkovoto kamuolio ir greito jo nusimetimo (76:73).
„Dar truputį! Dar truputį!“ – nebesitvardė LKF atstovai.
Vienu metu jau atrodė, kad D.Adomaitis perlaikys antrą penketą aikštėje, tačiau E.Kairio kovingumo ir Ado tikslumo pavyzdys parodė, kad strategas neklydo.
O tada komandą pergalingai sudirigavo M.Kalnietis. Lietuvos rinktinės marškinėliai ant jo tampa kažkokie stebuklingi. Juokaujama, kad Mantas nacionalinėje komandoje tampa NBA įžaidėju.
Kaip kitaip paaiškinti jo solidų ir efektyvų vadovavimą rinktinei – prie pergalės kapitonas prisidėjo 15 taškų ir 5 rezultatyviais perdavimais.
O Arvydo Sabonio kraujospūdį numušė būtent M.Kalniečio tritaškis, kai nubėgęs į kampą likus 35 sek. atakų organizatorius atstatė saugų pranašumą 80:75.
„Labai sunkios rungtynės. Manau, pergalę lėmė mūsų drausmė tiek puolime, tiek gynyboje, – pakeliui į lėktuvą pasakys Lukas Lekavičius, per 14 minučių pasižymėjęs 10 taškų. – Žinojome jų lyderius – aišku, jų sustabdyti neįmanoma. Bet kažkiek atkabinome kitus žaidėjus. Tai ir padėjo laimėti.“
L.Lekavičius prisidėjo prie akivaizdaus suolelio pranašumo: lietuvių atsarginiai surinko 53, kai kroatų – 28 taškus.
„Turime ilgą suolą – bet kas gali išeiti ir sužaisti. Treneris akcentavo, kad išėję nuo suolo visi turime duoti energijos“, – Osijeke tikino L.Lekavičius.
Nors už Artūrą Gudaitį yra žemesnis 25, o Mindaugą Kuzminską – 22 centimetrais, tai 183 cm ūgio mažylis buvo trečias komandoje pagal atkovotus kamuolius (4).
Kovą dėl atšokusių kamuolių lietuviai pralaimėjo 31:38, bet pagal puolime atkovotus kamuolius nusileido tik dviem (8-10).
Daugelyje mikrodvikovų prieš augalotus kroatus pavyko atsilaikyti būtent kovingumo ir pasiaukojimo dėka, kartais dėl jų kaunantis trise.
„Treneris akcentavo atšokusius kamuolius. Sakė, kad visi turime atsitverti, visi turime kovoti. Džiugu, kad ir aš prisidėjau“, – šyptelėjo L.Lekavičius.
Jis ir kiti rinktinės vyrai dažnai demonstravo tokį kovingumą, kuris leido nepaisant mažesnio naudingumo balų skaičiaus (89-93), vis tiek beveik visas rungtynes išsilaikyti priekyje.
Tą galbūt galima paaiškinti ir tuo, kad kroatai prieš rungtynes buvo laikomi dvikovos favoritais. Lietuvos rinktinė girdėjo visas tas prognozes.
„Tai prideda motyvacijos“, – neslėpė L.Lekavičius.
Dainius Adomaitis ne veltui spaudė kumštį, skubėdamas palikti „Gradski Vrt“ parketą ir lėkti į oro uostą užsakomajam skrydžiui namo į Vilnių.
Lietuviai padėjo dvižingsnį pasaulio čempionato link. Be to, D.Adomaitis turėjo nutildyti kritikus, kurie abejojo jo ir rinktinės galimybėmis.
Pralaimėjimo pasaulio pirmenybių atrankoje kol kas nepatyrė tik trys nacionalinės komandos ir viena iš jų yra Lietuva.
Belieka žemai nusilenkti tiems, kurie rugsėjį susirinko į rinktinę. Ir Dainiui Adomaičiui, kuris su keturiomis skirtingomis nacionalinėmis komandomis nenukrypsta nuo to pergalingo maršruto.
