Su 43 metų krepšinio specialistu kalbėjomės apie laukiantį debiutą prie rinktinės vairo bei nacionalinės komandos kandidatus, kurie ateinantį penktadienį susirinks į treniruočių stovyklą pajūryje.
– Kaip jūsų atostogos? Sykį jus teko matyti su dukra važinėjant miške kalnų dviračiais – ką dar veikėte pastarąsias kelias savaites?
– Šią vasarą to padaryti nespėjau. Ši vasara darbinga ir labai aktyvi (šypsosi).
– Esate jaunas treneris, bet rinktinėje vis tiek yra 20 metų jaunesnių žaidėjų. Ar suprantate kokią muziką jie klauso, kokius filmus žiūri?
– Turiu devyniolikmetę dukrą, tad suprantu neblogai. Šiuose dalykuose manęs tikrai niekas nenustebins. Turime jaunų žaidėjų, su kuriais esame anksčiau dirbę. Su vyresniais net esame rungtyniavę vienas prieš kitą. Tad puikiai visus suprantu.
– Jei dainuotumėte karaokę, kokią dainą pasirinktumėte?
– Mano mėgstamiausia grupė nuo senų laikų yra „Metallica“. Ypač ta senesnioji, kai buvo šiek tiek daugiau roko.
– Kokią knygą pastarąjį kartą skaitėte?
– Mažai laiko belieka knygoms ir dėl to labai gaila. Esu tas žmogus, kuris tikrai daug skaito, bet dabar viskas persikėlė į internetinę erdvę. Ypač kas susiję su darbu.
Mėgstu Stepheno Kingo kūrybą, turiu namuose nemažai jo knygų, o pastaruoju metu skaitau Alexo Fergusono autobiografiją ir jo darbą „Manchester United“ ekipoje.
– Dėl ko labiausiai nustebtų sirgaliai, komanda, išgirdę apie jus (pvz., vienas NBA trenerių Dwane'as Casey yra prisipažinęs, kad kartais verkia per filmus).
– Geras klausimas, kurio niekada nesu girdėjęs. Galbūt nustebtų dėl to, kad klausau vinilines plokšteles.
– Kokia yra jūsų mėgstamiausia vieta pasaulyje?
– Įvardinčiau Lietuvą, sunku įvardinti vieną vietą. Turime fantastišką pajūrį, šiais metais aplankiau tėviškę. Dažnai mėgstame apkeliauti užsienį, bet ir Lietuvoje yra nepaprastai daug įdomių vietų.
– Kas yra žinomiausias žmogus jūsų telefone?
– Nenoriu išskirti nieko, nes kiti įsižeis (juokiasi).
– Iki jūsų Lietuvos rinktinę treniravo Vladas Garastas, Jonas Kazlauskas, Antanas Sireika, Ramūnas Butautas ir Kęstutis Kemzūra. Į kurį esate panašiausias?
– Nesu tas žmogus, kuris mėgtų kalbėti apie save. Visi šie išvardinti treneriai yra žmonės, kuriuos labai gerbiu ir kurie yra padarę mano gyvenime įtaką. Galbūt su Jonu Kazlausku esu susidūręs gyvenime daugiausiai.
– Kada pastarąjį kartą buvote baustas technine pražanga?
– Sunku pasakyti, bet pasitaiko. Kartais tą techninę pražangą gauni specialiai. Tai yra emocijos, sporto dalis, galbūt to nereikėtų sureikšminti.
– Į rinktinės stovyklą pakvietėte 18 žaidėjų. Ar visi jie bus penktadienį Palangoje?
– Pakviesti aštuoniolika žaidėjų, keturiolika iš jų jau bus nuo pat pirmosios dienos.
Mantas Kalnietis prisijungs pirmadienį, Jonas Mačiulis 30 dieną. Tikimės, kad iki tol prisijungs ir Donatas Motiejūnas bei Domantas Sabonis.
Dabar bendraujame žaidėjų klubais. Dėl Donato viskas paaiškės šią savaitę. Dėl Domo taip pat mums reikia klubo pozicijos. Su Oklahomos klubu buvome viską suderinę, bendravome su juo viešėdami Lietuvoje. Tačiau NBA yra NBA. Ten visko gali nutikti. Taip ir nutiko. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
J.Mačiuliui leidome atvykti vėliau dėl šeimyninių aplinkybių.
– Vienas pirminių dalykų būna rinktinėje išsirinkti kapitoną? Kas juo turėtų būti, ką siūlysite?
– Rūbinėje viskas gimsta natūraliai. Visada bus žaidėjų, kurie nevengia pasakyti stipresnį žodį. Čia natūralus procesas. Mes matome, kurie tai galėtų būti, bet leisime viskam vykti natūraliai. Rinktinės viduje tai padarysime, žaidėjai nuspręs, ką pasirinkti. Mantas Kalnietis? Jis vienas realiausių kandidatų.
– Pernai ryškiu lyderiu buvo M.Kalnietis – ar įsivaizduojate, kad ir jūsų komandoje jis bus toks taškų medžiotojas, koks buvo Rio de Žaneire?
– Turime tikrai stiprią trečią poziciją, po krepšiu Joną Valančiūną. Kitų pozicijų žaidėjai taip pat tiek fiziškai, tiek taktiškai yra pasirengę. Kiekviena žaidėjų pozicija turės savo vaidmenį ir derinius. Dabar dar sunku pasakyti, kaip kas, bet labai norėtųsi, kad būtume įvairiapusė komanda, kad varžovams mus nuskaityti būtų sunku.
– Mįslingiausia atrodo atakuojančio gynėjo pozicija, kurioje nebėra Renaldo Seibučio, bet yra metikai Marius Grigonis, Martynas Gecevičius, Artūras Milaknis. Ar galime tikėtis daugiau tritaškių šiemet?
– Stengsimės išnaudoti savo stipriąsias puses. Juk nepradės Gecevičius žaisti po krepšiu. Stengsimės išnaudoti jų snaiperiškas pozicijas. Iš kitų žaidėjų tikėsimės kitų vaidmenų.
– Lengvojo puolėjo pozicija atrodo viena stipriausių, nes bus ir Mindaugas Kuzminskas, ir Jonas Mačiulis, ir Edgaras Ulanovas. Ar turite planų kurį nors jų pasistumti į kitą poziciją?
– Taip čia susidūrėme su problema. Iki galo dar situacija nėra aiški. Faktas, kad kažkas iš jų turės žaisti ketvirtoje pozicijoje. Tuomet būsime mobilesni ir aktyvesni. Žaidėjai tai yra darę ir savo klubuose. Jiems nebus nieko naujo.
– Koks bus Domanto Sabonio vaidmuo – praėjusį sezoną NBA jis dažnai atakavo iš toli, ar ir jūs jį įsivaizduojate žaidžiantį toliau nuo krepšio?
– Svarbiausia, kad išnaudotume stipriąsias savo ir silpnąsias varžovo puses. Čia daug kas priklausys nuo priešininko, bet universalumas yra kiekvieno žaidėjo privalumas.
– Vidurio puolėjo pozicijoje yra Jonas Valančiūnas ir Artūras Gudaitis. Nėra abejonių, kad Valančiūnas bus vienu komandos lyderių, kaip jis turėtų būti išnaudojamas aikštėje, atsižvelgiant į Rio pamokas?
– Vienas dalykas yra statistika: pelnomi taškai ir atkovoti kamuoliai. Bet visai kas kita yra jo svarba aikštėje, tiek gynyboje, tiek puolime. To nesimato statistikoje, bet jo svarba yra didžiulė. Visada svarbiausia yra komandiniai veiksmai. Pasistengsime Joną išnaudoti kuo geriau.
– Apibūdinkite bendrais bruožais, koks turėtų būti Lietuvos rinktinės žaidimas – kokie bus pamatai?
– Man atrodo, kad turime būti gerai besiginanti komanda. Pirmiausia žaidimas turi prasidėti nuo geros gynybos. O kai turi gerą gynybą, ir puolime lengviau pradėti greitą puolimą, turėti kur kas daugiau variantų ir galimybių. Čia ir pasistengsime išbandyti savo stipriąsias puses. Negalime greitai žaisti, jei penkete turime du stiprius aukštus žmones. Nebėgsime su Jonu ir Donatu į priekį. Tokiu atveju, turėtume išnaudoti jų individualius sugebėjimus.
– FIBA apžvalgininkas sudarė visų 24 komandų reitingą ir jame Lietuva tėra septinta. Pirma Ispanija, paskui Serbija ir Kroatija. Kurios komandos yra favoritės jūsų nuomone, nes jau aiškėja kurie žaidėjai žais Europos pirmenybėse.
– Kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę. Turbūt yra atsižvelgiama ir į tai, kas žais. Manau, kad Ispanija, Serbija, Prancūzija visada buvo komandos, kurios kovoja tik dėl apdovanojimų. Visada talentinga ir bet kada iššauti gali Kroatija. Manau, kad reikėtų sulaukti, kokių sudėčių į čempionatą atvyks komandos.
– Po Europos čempionato prasidės pasaulio čempionato atrankos varžybos ir ten tikriausiai vadovausite jau visiškai kitos sudėties komandai, nes NBA ir Eurolyga nesiruošia išleisti žaidėjų į FIBA varžybas. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Jei vienu žodžiu, tai blogai. Tokia situacija yra blogiausia ir sunkiausia žaidėjams. Blogai, kai žaidėjai pastatomi į situaciją, kai turi rinktis. Kodėl žaidėjai turi būti tie, kurie turi rinkti rinktinė tarp nacionalinės rinktinės ir klubo, kuriam galbūt atstovauja visą gyvenimą. Situacija yra specifinė ir tikrai negera.
– Koks jūsų požiūris – ar Kauno „Žalgiris“ galėtų pasielgti kitaip nei kiti Eurolygos klubai ir dėl nacionalinės komandos išleisti savo žaidėjus į rinktinę?
– Čia vėlgi yra klausimas, kuris yra atviras ir bus užduodamas tuomet, kai tos rungtynės artės. „Žalgiriui“ galbūt rungtynės bus lemiamos, nes komanda kovos dėl patekimo į aštuntuką. Šioje situacijoje yra nepaprastai daug klaustukų. Žalgiriečiai juk atstovauja Lietuvai, praėjusį sezoną žaidė nuostabiai. Tikėkimės, kad teisininkai išspręs problemas, o laimės krepšinis.
– Kai atsisveikinote su „Neptūnu“, esate laisvas treneris. Ar jums svarbu bus treniruoti kurį nors klubą sezono metu?
– Su Klaipėda kalbėjomės labai atvirai. Pasakiau jiems visus už ir prieš, jei tuo pat metu dirbčiau ir rinktinėje. Klubas taip pat išsakė savo baimes. Jie nusprendė taip, sukirto rankomis su kitu treneriu. Noriu tik padėkoti žaidėjams, kurie praėjusį sezoną buvo kantrūs, atsidavę, ypač sunkiomis akimirkomis.
Planas A buvo darbas rinktinėje ir „Neptūnas“, nes per dvejus metus buvome atidirbę sistemą, turėjome pasitikėjimą vieni kitais. Planas B – Europos čempionatas. Vėliau planuoju vykti į Jungtines Valstijas, pagilinti savo žinias NBA ir NCAA komandose. O tuomet vėl būsiu atviras pasiūlymams.
