Kažkas gniaužė gerklę R.Javtokui, kai tūkstančiai sirgalių šokinėjo iš džiaugsmo, o laimingi Kauno „Žalgirio“ krepšininkai lakstė aplink.
37 metų krepšininkas buvo čia pat, bet ir kažkur toli.
„Ne pačios geriausios nuotaikos – nėra malonu baigti karjerą ir užversti puslapį. Graudu iš tiesų, – pripažino R.Javtokas. – Nedaug trūko iki ašarų, bet trūko. Valdžiausi. Bandžiau susivaldyti. Pavyko.“
Kad „Žalgiris“ 73:68 nugalėtų Panevėžio „Lietkabelį“ ir pasiektų ketvirtą paskutinę pergalę 4:1 laimėtoje finalo serijoje, R.Javtokas prisidėjo nedaug.
Jis žaidė tik paskutines šešias sekundes ir neprisilietė prie kamuolio – ne tokio vaidmens tikisi kovingas žaidėjas.
„Sunku priimti psichologiškai tai, kad nebedalyvavau varžybose. Bet turiu susitaikyti“, – sakė R.Javtokas.
Po rungtynių jis labiau rūpinosi vos metus praėjusį mėnesį suskaičiavusiu sūnumi, supdamas jį švelniai ant rankų. Greta buvo jo žmona Vilma ir mama Alma Javtokienė.
Skirtingai nuo sūnaus, ji nesulaikė ašarų. „Dabar daug liūdniau nei tada, kai pati baigiau karjerą“, – sakė buvusi krepšininkė, užauginusi du sūnus – Artūras Javtokas taip pat buvo aukšto lygio krepšininkas, žaidęs „Žalgiryje“ ir „Lietuvos ryte“.
Kokios buvo paskutinės rungtynės jos jaunesniam sūnui?
Avarija, traumos – tai, ką atlaikė, yra fantastika
Jis pasitiko mačą kaip visada patriotiškai, prieš širdies pridėjęs ranką per Lietuvos Tautinę giesmę.
O tada ramiai įsitaisė giliau ant atsarginių suolo, kur užsimetęs rankšluostį plojo komandos draugams po jų sėkmingų atakų ir lingavo galva, jei kažkas nepavykdavo.
Iš tribūnų stebimas žmonos, dukros, sūnaus ir mamos R.Javtokas pats ramiai sekė finalo įvykius ant suolo ir vis kažką pasakydamas bendražygiams – jo bosu išdudedami juokeliai visada buvo dar viena stiprybė, už kurią komandos draugai taip mylėjo 37 metų veteraną.
Rungtynės buvo sudėtingos, kokia buvo ir R.Javtoko karjera, vos nenutrūkusi pačioje pradžioje, kai tuomet „Lietuvos rytui“ atstovavęs vidurio puolėjas pateko į motociklo kraupią avariją 2002 metų gegužę.
Tada jis lėkė iš Trakų į Vilnių beveik 200 km per val. greičiu ir lenkė automobilį, kurio vairuotojas ėmė sukti į kairę, nepastebėjęs atskriejančio motociklo.
Po susidūrimo R.Javtokas besivartydamas nučiuožė keliasdešimt metrų. Jo šlaunies kaulas per avariją sutrupėjo į keletą dalių, todėl reikėjo tvirtinti specialiais metaliniais varžtais. R.Javtokas sužalojo ir petį, kelį, inkstus ir neteko daug kraujo.
Medikai kalbėjo, kad išprotėjęs krepšininkas turėtų dėkoti Dievui, kad liko gyvas, ir siūlė pamiršti krepšinį.
Tačiau R.Javtokas nieko nenorėjo pamiršti. Avariją jis suvokė kaip gyvenimo pamoką, po kurios sekė ilgas gydymas, vos nenutrūkęs kontraktas su „Lietuvos rytu“ ir praleista proga sužaisti auksiniame Lietuvai 2003 metų Europos krepšinio čempionate Švedijoje.
Netrukus jis vėl skraidė, bet ne kelyje, o aikštėje, rinkdamas titulus, nors kelias nebuvo paprastas.
Tokios traumos, kokias jis patyrė – fantastika iš viso, kad jis vis dar žaidė krepšinį.
Per savo karjerą R.Javtokas dar iškentė labai daug: buvo širdies ritmo sutrikimai (2005 m. spalį), čiurna (2005 m. lapkritį), kojos raumuo (2009 m. balandį), čiurna (2010 m. rugpjūtį), įtrūkę alkūnės raiščiai (2011 m. rugpjūtį), du stresiniai pėdos lūžiai (2012 ir 2015 m), kurie paliko randus, bet nepalaužė tvirto vidurio puolėjo.
„Tokios traumos, kokias jis patyrė – fantastika iš viso, kad jis vis dar žaidė krepšinį“, – galiausiai nusišluosčiusi ašaras sakė A.Javtokienė.
211 cm ūgio šiaulietis net trylika vasarų atstovavo Lietuvos rinktinei ir padėjo jai iškovoti pasaulio čempionato bronzą (2010 m.), du Europos pirmenybių sidabro medalius (2013 ir 2015 m.) bei Europos čempionato bronzą (2007 m.).
R.Javtokas su „Lietuvos rytu“ laimėjo ULEB taurę 2005 metais, o 2007 metais atstovaudamas Atėnų „Panathinaikos“ tapo Eurolygos čempionu.
Penktadienio vakarą R.Javtokas devintą kartą tapo LKL čempionu – pirmuosius tris titulus jis laimėjo su „Lietuvos rytu“, o dabar šeštuosius metus iš eilės triumfavo su „Žalgiriu“, kuriam buvo ištikimas nuo 2011 metų.
R.Javtoko indėlis į „Žalgirio“ pergales nebuvo ryškus pastarąjį sezoną, per kurį jis rinko po 3,9 taško ir po 3 kamuolius LKL pirmenybėse.
Ir paskutiniame mače jis stebėjo, kaip Šarūnas Jasikevičius remiasi po krepšiais Augusto Lima, Antanu Kavaliausku, Pauliumi Jankūnu, o taip pat ir jaunuoju Isaiah Hartensteinu.
„Išleis ar neišleis?“ – tas akimirkas šyptelėjęs prisiminė R.Javtokas, paklaustas, apie ką sukosi mintys rungtynių eigoje.
Š.Jasikevičius: „Tai pavyzdys vaikams“
„Robkę, Robkę, Robkę“, – reikalavo žiūrovai, kai „Lietkabelis“ buvo pavojingai priartėjęs ketvirtojo kėlinio pabaigoje.
Tik likus 6,5 sek. iki mačo „Žalgirio“ arena sprogo emocijomis – Š.Jasikevičius išleido savo vyriausią vidurio puolėją į aikštę.
Jis didžiulis pavyzdys vaikams, kaip nepalūžti sunkiausiais momentais.
„Norėjau, kad žiūrovai galėtų padėkoti, – sakė Kauno „Žalgirio“ treneris. – Jo karjera buvo įspūdinga, jis didžiulis pavyzdys vaikams, kaip nepalūžti sunkiausiais momentais.
Jis taip pat visų laikų geriausiai besiginantis Lietuvos krepšinio „centras“, vienas geriausių Europoje. Sucementuojantis visą gynybą.
Jam esant komandoje galėjau būti ramus dėl rūbinės (atmosferos žaidėjų persirengimo kambaryje), kad visi eitų viena kryptimi.“
R.Javtokas ramiu žingsniu baigė paskutines sekundes. Žmonės Kauno arenoje tuo metu kilo ant kojų – nuo pirmo iki paskutinio aistruolio. Ir visi skandavo „ačiū“, „ačiū“.
Po rungtynių dar ir Arvydas Sabonis užsuko į persirengimo kambarį ir apsikabino vidurio puolėją, kuris vis dar laikėsi arčiau savo šeimos nei švenčiančių komandos draugų.
Galbūt tai nebuvo ta pabaiga, kokios norėjo kovingas vidurio puolėjas, per karjerą žaisdavęs ir tada, kai kitas dėl skausmų būtų gulėjęs ant sofos namie.
„Pirmiausia norėjau, kad laimėtume, pabaiga buvo įtempta. Gaila, bet yra, kaip yra. Dabar noriu paskutinį kartą atšvęsti su komanda šią pergalę, o tada atversti naują lapą“, – sakė R.Javtokas.
Nori likti krepšinyje
Kas bus parašyta naujame lape, niekas nežino. Bet 211 cm ūgio milžinas dabar kitaip turėtų prisidėti prie žaliai-baltų istorijos.
24sek žiniomis, R.Javtoko laukia sporto direktoriaus pareigos „Žalgirio“ klube, nors pats krepšininkas neskuba užimti Gino Rutkausko vietos.
„Negaliu tiksliai atsakyti. Gal kiti žino geriau. Man norisi likti prie krepšinio. Manau, kad tai išmanau, o kaip bus – matysime“, – sakė krepšininkas.
Krepšininko mama neabejojo, kad bus gerai.
„Jis turi kitų gerų savybių, kurios jam padės, – įsitikinusi A.Javtokienė. – Aš labai džiaugiuosi ne tik dėl jo sportinės karjeros. Džiaugiuosi, kad mano vaikas yra padorus žmogus.
Žmogiškosios savybės vis dėlto yra svarbiau nei sportinės.“
