Šveicarijoje ištraukti burtai lėmė lietuviams kelią, kuriuo teks žengti iki 2023 metų pasaulio krepšinio čempionato, įvyksiančio trijose Azijos šalyse – Japonijoje, Filipinuose ir Indonezijoje.
Antradienį 32 Europos šalys buvo padalytos į grupes, per kurias sieks patekti į planetos pirmenybes.
Ispanijos krepšinio legendos Rudy Fernandezo ranka lėmė, kad antrajame pagal pajėgumą krepšelyje buvę lietuviai pateko į F grupę drauge su Čekija, Bosnija ir Hercegovina bei Bulgarija.
A grupė: Serbija, Latvija, Belgija, Slovakija;
B grupė: Graikija, Turkija, Didžioji Britanija, Baltarusija;
C grupė: Slovėnija, Kroatija, Suomija, Švedija;
D grupė: Vokietija, Lenkija, Izraelis, Estija;
E grupė: Prancūzija, Juodkalnija, Vengrija, Portugalija;
F grupė: Lietuva, Čekija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija.
G grupė: Ispanija, Ukraina, Sakartvelas, Šiaurės Makedonija;
H grupė: Italija, Rusija, Nyderlandai, Islandija.
32 komandos kovos dėl 12-os bilietų
Pasaulio čempionato atranka vyks 15 mėnesių keturiuose žemynuose – varžybos prasidės šių metų lapkričio mėnesio pabaigoje, o pasibaigs 2023 metų vasarį.
Iš viso bus surengti šeši varžybų langai.
Iš 32 komandų į pasaulio čempionatą pateks 12 Europos komandų.
Pirmajame etape antradienį sukurtos aštuonios grupės po keturias komandas. Per pirmuosius tris langus 2021 metų lapkritį, 2022 metų kovą ir 2022 metų birželį komandos sužais po dusyk tarpusavyje.
Trys geriausios komandos iš kiekvienos grupės pateks į antrąjį etapą, kuriame grupės susikryžiuos.
Antrajame etape sukurtos naujos keturios grupės (I, J, K, L) po šešias komandas. Jos atsineš pergales, pasiektas pirmajame etape, ir žais su trimis komandomis iš kitos grupės per tris varžybų langus – 2022 m. rugpjūtį, 2022 m. lapkritį ir 2023 m. vasarį.
Iš šių grupių po tris geriausias komandas iškops į pasaulio čempionatą.
Pirma Lietuvos užduotis – paskirti trenerį
Lietuvos krepšinio rinktinė šiuo metu neturi trenerio. Postas liko laisvas, kai Darius Maskoliūnas pasitraukė po pralaimėjimo Slovėnijai olimpiniame krepšinio atrankos turnyre.
Paskirti naują strategą bus būsimo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareiga. Kas juo taps, paaiškės per rinkimus kitą antradienį. Pretenduoja pakeisti antrą kadenciją baigiantį Arvydą Sobonį šie kandidatai: Ramūnas Butautas, Robertas Javtokas ir Vydas Gedvilas.
Kazys Maksvytis, Dainius Adomaitis, Kęstutis Kemzūra ir Rimas Kurtinaitis buvo minimi tarp pretendentų tapti rinktinės treneriu, kurio lauks ne viena užduotis.
Kita vasara – Europos čempionatui
Kitais metais laukia ne tik pasaulio čempionato atrankos rungtynės, bet ir dėl olimpinių žaidynių į 2022 metus perkeltas Europos krepšinio čempionatas, kurį lietuviai grupės varžybomis pradės Vokietijoje. Ten B grupėje Lietuva žais su Slovėnija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija bei Bosnija ir Hercegovina.
Kelias į Europos čempionatą buvo nepaprastas lietuviams, kurie turėjo vargo varžantis su Danija, Belgija ir Čekija dėl patekimo į finalinį turnyrą.
Pastaroji pasaulio čempionato atrankos istorija buvo sklandesnė.
Per du etapus D.Adomaičio treniruojami lietuviai laimėjo 11 rungtynių, pralaimėjo sykį (Italijai) ir be problemų pateko į 2019 metų pasaulio čempionatą. Ten mūsų šalies komanda kovas baigė antrajame etape, į priekį praleidusi Prancūziją ir Australiją. Galiausiai pirmenybėse auksą iškovojo Ispanijos krepšininkai.
Iki šiol aukščiausias Lietuvos krepšininkų pasiekimas pasaulio pirmenybėse – 2010 metais Turkijoje iškovota bronza.
2023 metų pasaulio čempionate žais 32 komandos: Japonija, Indonezija, Filipinai, 12 Europos komandų, 7 Amerikos, 5 Afrikos, 5 iš Azijos bei Okeanijos.
Pasaulio čempionate paaiškės ir tiesioginių bilietų į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje laimėtojai. Tad šių metų lapkritį prasidėsiantis atrankos kelias gali vesti iki pat 2024-ųjų Paryžiaus.