Lemiamame penkerių rungtynių Rumunijos finalo serijos mače namuose BT arenoje, kuri talpina 10 tūkstančių žiūrovų, Donatas Tarolis įskraidino visus keturis tritaškius ir nukalė pirmąjį Klužo Napokos „U-Banca Transilvania“ čempionų titulą po ketverių metų pertraukos.
Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtinis finalo serijoje fiksavo galingą statistiką, kuri buvo įvertinta MVP apdovanojimu – 15,6 taško, 6,2 atkovoto kamuolio, 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir 18,6 naudingumo balo.
„Nežinau, ar dar kada tapsiu finalų MVP. Jausmas malonus, žinoma, tai ne tik mano, bet visos komandos ir trenerių, kurie manimi pasitikėjo, nuopelnas. Džiugu, jog laimėjome titulą, o aš gavau MVP. Tai geriausias mano pasiekimas“, – 15min sakė Donatas Tarolis.
Šalies pirmenybėse krepšininkas tolimus metimus metė net 41,6 proc. taiklumu, taip parodydamas galingą progresą šioje srityje.
Kepurę dėl šokusio pataikymo krepšininkas nukelia ir prieš legendinį Belgrado „Partizan“ trenerį Duško Vujosevičių, kuris vesdavo „U-Banca Transilvania“ komandos treniruotes, bet rungtynėse prie šoninės linijos nestovėdavo.
„Galiu tik padėkoti treneriams – tiek Duško, tiek Silvai, – apie pagerėjusį metimą nuo tritaškio zonos pasakojo D.Tarolis. – Kai tik atvažiavau į Rumuniją, man po kiekvienos treniruotės liepdavo pasilikti ir papildomai įmesti dešimt iš eilės tritaškių. Kol neįmesdavau, negalėdavau išeiti iš salės. Tai pradžioje kartais užtrukdavo ir dvi valandas. Metimas ir pataikymas ėmė gėrėti. Per rungtynes daug davė ir pasitikėjimas – nebijojau ir nedvejojau atakuoti krepšį. Žinojau, jog daug dirbu ties tuo, tai atėjus rungtynėms nesukdavau galvos. Gaudavau ir mesdavau. Tai padėjo pagerinti metimo iš toli procentą.“
Aukšta nata dvejų metų etapą Klužo Napokos klube užbaigęs D.Tarolis nori kilti į Europos taurę ar FIBA Čempionų lygą, dėl kurių pasiryžęs priimti ir finansiškai mažesnį pasiūlymą.
„Labai gera iš visur sulaukti pasiūlymų, net ir iš silpnesnių lygų. Man patinka žinoti visus variantus ir juos apsvarstyti. Kokie kriterijai? Noriu patekti į stipresnę lygą ir lygį. Būtų tobula, jei komanda žaistų Čempionų lygoje ar Europos taurėje. Toks yra mano prioritetas – galbūt gauti mažesnius pinigus, bet išeiti į aukštesnį lygį“, – sakė krepšininkas.
Ar yra šansų D.Tarolį kitą sezoną išvysti Lietuvos krepšinio lygoje?
„Šiuo metu variantų žaisti Lietuvoje nėra“, – trumpai atsakė atletiškas puolėjas.
Tinklalapyje 15min – Donato Tarolio pasakojimas apie krepšinį Rumunijoje, darbą su legendiniu Duško Vujosevičiumi ir norą kilti aukštyn.
– Donatai, kodėl prieš dvejus metus pasirinkote žaisti Rumunijoje?
– Mane šis pasiūlymas labai suviliojo dėl trenerio Duško Vujosevičiaus. Legendinis treneris. Jis mane labai norėjo matyti komandoje, o Klužas pasiūlė labai geras sąlygas. Žinojau, kad tai laiminti komanda, viena stipriausių Rumunijoje. Jie turėjo tikslą žaisti Europoje ir joje pasirodyti kuo geriau.
Pirmajame sezone žaidėme FIBA Europos taurėje, kol COVID-19 pandemija viską sustabdė. Antrajame sezone turėjome galimybę žaisti FIBA Čempionų lygoje, bet nepasinaudojame šansu. Žaidėme prieš Aleksandrovaco „Igokea“ ir pralaimėjome.
– Kiek skiriasi krepšinio lygis Rumunijoje ir Lietuvoje?
– Faktas, kad lygis Rumunijoje yra silpnesnis. Bet yra kelios komandos, kurios ir Lietuvoje nebūtų paskutinės. Lygis, jei nekalbėtume apie pirmąsias 4–5 komandas, yra nekoks, bet pirmos keturios yra neblogos.
Prieš jas turi žaisti susikaupęs, nes atsipalaidavęs sulauksi sprigto.
– Ar Klužo Napokos komanda Lietuvoje galėtų kabintis į medalius?
– Dėl pirmų dviejų vietų kovoti būtų sunku, bet dėl trečios tikrai pasižaisti galėtume. Mūsų komanda nebuvo prasta, turėjome solidžių užsieniečių, galvoju, kad Lietuvoje būtume tarp pirmų 4–5 komandų.
– Ar lengvai įsiliejote į gyvenimą Rumunijoje?
– Labai lengvai adaptavausi. Klužo Napoka yra puikus miestas, primenantis Kauną. Adaptuotis jame buvo lengva. Visi žmonės malonūs ir draugiški, visada padeda. Miestas didelis – daug vietų, kuriose galima daug aplankyti ir pamatyti. Prekybos centrai, bažnyčios, senoviniai pastatai. Klužo miestas man paliko gerą įspūdį.
– Kokia buvo COVID-19 situacija Kluže?
– Rumunijoje paskelbtas karantinas, niekas nedirbo, kaip ir Lietuvoje. Korona mums labiausiai sujaukė planus per pasiruošimą. Rumunijoje buvau jau rugpjūčio 1-ąją dieną, bet sezonas startavo tik gruodį. Pasiruošimas dėl COVID-19 užsitęsė labai ilgai.
Rumunijoje būdavo ir po 10 tūkstančių atvejų per dieną. Dėl to visi sportai buvo sustabdyti ir paskelbtas karantinas. Tai sujaukė planus. Visos salės sezono metu buvo tuščios. Sirgalius įleido tik į finalus.
– Kokia yra sirgalių kultūra Rumunijoje įprastu metu?
– Mūsų sirgaliai buvo labai palaikantys. Tie patys sirgaliai ir futbole, ir krepšinyje. Jie renkasi visur ir palaiko. Ateidavo po 5–6 tūkstančius žmonių. Atmosfera būdavo visada gera. Sirgaliai labai padėjo, ypač finalo metu. Turėjome namų pranašumą ir laimėjome 3–2, manau, kad labiausiai dėl sirgalių užnugario. Paskutinėse rungtynėse susirinko daug sirgalių ir davė mums daug energijos.
Sirgalių galėjo būti 75 proc. visos arenos, kuri paprastai talpina 10 tūkst. žiūrovų. Didelė ir nauja arena, pastatyta prieš ketverius metus.
– Ar Duško anglų kalba, kuri prieš dešimtmetį tapo kliūtimi jam pritapti Maskvos CSKA klube, patobulėjo?
– Nelabai patobulėjo, komandos vadovas serbas vis turėjo išversti, ką kalba Duško. Jis treniruodavo mus treniruotėse, o rumunas treneris, mokantis anglų kalbą, dirbdavo rungtynėse. Duško su šiuo treneriu prieš rungtynes apsitardavo visas puolimo ir gynybos schemas.
Prie tokio darbų proceso lengva priprasti nebuvo, bet nebuvo ir sunku. Tiesiog eini daryti savo darbą. Žinai, ko treneriai iš tavęs nori, be to, stengiesi kuo labiau padėti komandai, atiduoti jai visas savo jėgas dėl pergalių.
Įspūdis apie Duško buvo labai geras. Labai rimtas ir griežtas treneris. Jis dėl menkiausios klaidos viską stabdydavo, viską reikėdavo daryti iš naujo. Jis viską pamokydavo bei paaiškindavo ir gražiuoju, ir rėkimu. Įspūdis apie trenerį tikrai geras. Verta pas tokį trenerį žaisti ir iš jo mokytis.
– Ką dveji metai Rumunijoje jums davė?
– Jaučiu pokytį. „Lietkabelyje“ niekada nebuvau pagrindinis žaidėjas, kuris visada eitų į starto penketą ir žaistų po 25–30 minučių. Rumunijoje nuo pat atvažiavimo visada buvau pagrindinis žaidėjas, kuris žaidė daug. Be to, daug tai man davė. Žaidybinis laikas suteikė pasitikėjimo savimi, supratau, jog galiu žaisti geriau ir daryti aikštelėje dalykus daug geriau.
– Žvelgiant į statistiką, atrodo, jog jūs pagerinote metimą iš toli. Ar tiesa?
– Galiu tik padėkoti treneriams – tiek Duško, tiek Silvai. Kai tik atvažiavau į Rumuniją, man po kiekvienos treniruotės liepdavo pasilikti ir papildomai įmesti dešimt iš eilės tritaškių. Kol neįmesdavau, negalėdavau išeiti iš salės. Tai pradžioje kartais užtrukdavo ir dvi valandas. Metimas ir pataikymas ėmė gėrėti. Per rungtynes daug davė ir pasitikėjimas – nebijojau ir nedvejojau atakuoti krepšį. Žinojau, jog daug dirbu prie to, tai atėjus rungtynėms nesukdavau galvos. Gaudavau ir mesdavau. Tai padėjo pagerinti pataikymo iš toli procentą.
– Ar Rumunijos finalų MVP yra maloniausias individualus jūsų karjeroje pripažinimas?
– Turbūt, kad taip. Nežinau, ar dar kada tapsiu finalų MVP. Jausmas malonus, žinoma, tai ne tik mano, bet visos komandos ir trenerių, kurie manimi pasitikėjo, nuopelnas. Džiugu, jog laimėjome titulą, o aš gavau MVP. Tai geriausias mano pasiekimas.
– Ar esate nusibrėžęs, iki kada norite susirasti naują klubą?
– Man laukimas nėra problema. Aš dabar individualiai sportuoju su savo treneriu. Noriu kuo geriau pasiruošti artėjančiam sezonui. Kad ir kur važiuosi ir žaisiu, noriu atvykti geriausios sportinės formos. Noriu įrodyti, kad galiu žaisti geresniame lygyje.
– Su kuo tariatės prieš priimdamas karjeros sprendimus keltis į naują vietą bei klubą?
– Kiekvieną kartą kalbuosi su agentu. Jis duoda pasiūlymų. Tuomet pasitariu su žmona ir artimaisiais. Galiausiai skambinu draugams, kurie yra žaidę klube ar pažįsta trenerį. Išsiklausinėju visko apie miestą, klubą ir trenerį. Stengiuosi surinkti kuo daugiau informacijos, o tuomet priimu sprendimą.
– Ar karjeros etapas Rumunijoje yra baigtas?
– Niekada negali sakyti niekada, bet šiuo metu atrodo, kad etapas Rumunijoje baigėsi. Klubas norėjo, jog sprendimą priimčiau anksti, o su agentu nutarėme palaukti ir pažiūrėti kitus pasiūlymus.
– Kokie kriterijai yra ieškantis naujos komandos?
– Labai gerai iš visur sulaukti pasiūlymų, net ir iš silpnesnių lygų. Man patinka žinoti visus variantus ir juos apsvarstyti. Kokie kriterijai? Noriu patekti į stipresnę lygą ir lygį. Būtų tobula, jei komanda žaistų Čempionų lygoje ar Europos taurėje. Toks yra mano prioritetas – galbūt gauti mažesnius pinigus, bet išeiti į aukštesnį lygį.
