Suprasti akimirksniu
- J.Mačiulis per karjerą yra atstovavęs trims Lietuvos ir keturiems užsienio klubams.
- Lietuvoje jis atstovavo Kėdainių „Nevėžiui“, Kauno „Baltams“, o ilgiausiai – 2005–2009 m. žaidė Kauno „Žalgiryje“.
- Jis yra rungtyniavęs Milano „Olimpia“, Sienos „Montepaschi“, Atėnų „Panathinaikos“, Madrido „Real“ klubuose.
- Šį sezoną baigė Krasnodaro „Lokomotiv“, bet nuo kitos savaitės taps laisvu žaidėju rinkoje.
Sezonas Jonui Mačiuliui baigėsi pirmadienį, bet jis vis dar skaičiuoja lėtai slenkančias dienas Krasnodare.
Šio miesto „Lokomotiv“ klubo vadovai pareikalavo, kad visi krepšininkai liktų Rusijoje iki sekmadienio.
Klubo šeimininkai taip nubaudė, kai Krasnodaro komanda pralaimėjo VTB Jungtinės lygos ketvirtfinalio seriją 0-3 „Chimki“ klubui.
„Visiškai nieko neveiksiu“, – šyptelėjo J.Mačiulis, dar negalintis prisidėti prie šeimos, kuri liko Lietuvoje, nes dvi mažosios dukros lanko darželį, o vyresnioji – mokyklą.
198 cm ūgio puolėjas iš Kauno pastaruosius porą mėnesių praleido atskirai nuo šeimos, kai ji sugrįžo gyventi į Lietuvą krepšininkui palikus Ispanijos klubą.
2014–2018 metais Madrido „Real“ žaidęs ir aštuonis titulus laimėjęs 33 metų lietuvis įsibėgėjus sezonui panoro daugiau laiko praleisti krepšinio aikštėje nei ant atsarginių suolo ir vos nutraukęs sutartį su Karališkuoju klubu atsidūrė Rusijoje.
Jis iš šalies stebėjo, kaip bendražygiai pasiekė Europos taurės turnyro finalą, nes naujų žaidėjų registracija tarptautinėms rungtynėms jau buvo pasibaigusi, bet VTB Jungtinėje lygoje greitai tapo vienu naudingiausių „Lokomotiv“ gretose.
Jungtinėje lygoje, kurios reguliariajame čempionate Krasnodaro krepšininkai finišavo treti, puolėjas iš Lietuvos per 25 min. aikštėje rinko po 9,5 taško, pataikęs 57 proc, dvitaškių, ir atkovojo po 6 kamuolius.
– „Dar noriu žaisti krepšinį“ – sakėte, kai nusprendėte palikti Madrido „Real“. Ar Rusijoje pavyko numalšinti žaidimo alkį? – 24sek paklausė J.Mačiulio.
– Sužaidžiau tik 10 rungtynių – tai nėra didelis skaičius, bet vis tiek žaidžiau po 25 minutes, tai padėjo man grįžti į ritmą. Kai per visą sezoną žaidžiama 80–90 rungtynių, tos 10 rungtynių daug nepakeičia, bet vis geriau, nei būčiau toliau sėdėjęs ant suolo Madride.
– Kokius įspūdžius dar patyrėte žaisdamas Rusijoje?
– Pirmą kartą atsidūriau VTB Jungtinėje lygoje – joje tikrai yra gerų žaidėjų. Gal ne visi yra tokios žvaigždės kaip CSKA ar „Chimki“ klubuose, bet ir kitose komandose yra stiprių krepšininkų. Lyga pakankamai konkurencinga ir joje gali bet kas nugalėti bet ką, ypač sezono pabaigoje, kai čempionato lyderiai keliauja į finalines Eurolygos ar Europos taurės turnyro kovas.
Klubas suteikė geras sąlygas žaisti krepšinį, tai tikrai nėra ta vieta, kurioje žmonės nesuprastų krepšinio. „Lokomotiv“ prieš dešimt metų pakeitė miestą (iš Rostovo prie Dono persikėlė į Krasnodarą), bet turi ilgą istoriją (1943 m. įkurtas Mineraliniuose Vandenyse). Ten mėgstamas krepšinis, tikrai neturiu nusiskundimų.
– Reguliariojo sezono rikiuotė jums buvo nedėkinga, nes pasiuntė labai stiprius varžovus, ar ne?
– Mažai kas tikėjosi, kad gausime „Chimki“, nors girdėjosi kalbų, esą Chimkų komanda tyčia pralaimėjo sezono pabaigoje, eidama „va bank“, kad likdama šešta reguliariose pirmenybėse paskui išvengtų pusfinalyje CSKA. Beje, taip tikriausiai ir įvyks.
Kita vertus, visos trejos rungtynės buvo intriguojančios, pralaimėjome nedideliais skirtumais. Dvejose rungtynėse iki trečio kėlinio vidurio dar buvome priekyje, bet neišlaikėme persvaros – kodėl taip atsitiko, matyt, reikia trenerių analizės.
– Madrido „Real“ dar kartą tapo Eurolygos čempionu – kokios mintys aplankė tada?
Žiūrėjau finalo ketvertą ir man buvo smagu matyti besidžiaugiančius buvusius komandos draugus.
– Aš džiaugiuosi, kad vyrams pavyko laimėti, nes sezono metu jie praėjo pro daug traumų. Žiūrėjau finalo ketvertą ir man buvo smagu matyti besidžiaugiančius buvusius komandos draugus. Paskui su visais žaidėjais pasikalbėjau, pasveikinau ir juos, ir trenerius.
Ar gailėjausi, kad nebuvau tarp jų? Aš pats sprendimą išvažiuoti priėmiau kovo mėnesį, gerai suprasdamas, kad komanda gali žaisti finalo ketverte. Negalvoju, kas būtų, jei būtų, nes nieko nepakeisiu, be to, ne mano stilius gailėtis sprendimų. Juo labiau kad mano tikslas buvo žaisti krepšinį. Kol sveikata leidžia, noriu žaisti, o ne sėdėti ant suolo. Išvažiavau, atgavau jėgas, pajutau žaidimo skonį – viskas gerai.
– Žaidėte daugiau nei po 25 minutes, rinkote beveik po 10 taškų, buvote tarp naudingiausių komandoje – galbūt jau kalbėjotės su „Lokomotiv“ vadovais dėl kito sezono?
– Dėl kito sezono nekalbėjau su niekuo. Dabar porą savaičių laukia poilsis nuo krepšinio, kitose šalyse pasibaigs nacionaliniai čempionatai, o tada žiūrėsiu, kokia bus dėlionė.
Manau, kad ši vasara bus labai įdomi, nes daug klubų ieškos naujų trenerių. Jie dairysis naujų krepšininkų, rotacijos keisis. Reikia palaukti, tada bus geriau matyti, kam ir kaip aš būsiu reikalingas, o tada galėsiu rinktis.
– Koks jausmas vėl būti laisvu žaidėju rinkoje? Esate patyręs įvairių situacijų, kai po sunkių traumų reikėjo pradėti kone nuo nulio, pastaruoju metu buvo ir ramesnių vasarų, kai galiodavo sutartis su „Real“.
– Aš manau, kad mano situacija yra nebloga. Neturiu sutarties, esu nepriklausomas, niekas manęs neskolins ir nemainys. Tokių vasarų yra buvę – išėjus iš Kauno „Žalgirio“, paskui iš Atėnų „Panathinaikos“. Esu įpratęs, tad dabar ramiai atostogausiu ir lauksiu, kol agentai darys savo darbus, o tada viskas išsispręs.
– Rinkoje nėra daug aukšto lygio Lietuvos krepšininkų, tokių, kurie tiktų pagal klasę Kauno „Žalgiriui“. Pats dar ir esate žaidęs ne vieną sezoną Kauno klube. Ar norėtumėte ten sugrįžti?
Manau, kad daug lems, ką nuspręs Edgaras Ulanovas.
– Visada smagu žaisti namie. Tačiau šiuo atveju asmeninės simpatijos, tai, kad esu kaunietis, lems nedaug.
Jei Šarūnas Jasikevičius liks treneriu, jis dėliosis sudėtį ir nuspręs.
Manau, kad daug lems, ką nuspręs Edgaras Ulanovas.
– Manote, kad netilptumėte į vieną komandą kartu su E.Ulanovu?
– Esame tos pačios pozicijos ir panašaus žaidimo stiliaus žaidėjai – du tokie nebūna reikalingi. Niekada nesakyk niekada, bet tai būtų paprasčiausiai nelogiška.
Reikia palaukti, kol pasibaigs LKL ir kol nuspręs Šaras. O aš pabandysiu pailsėti porą savaičių, atgauti jėgas ir tada kuo geriau pasirengti sezonui. Neskubėsiu pasirašyti sutarties su bet kuo.
– Krepšinio reikalų dar bus anksčiau – po mėnesio Lietuvos rinktinė žais pasaulio čempionato atrankos varžybose – ar žaisite rungtynėse Lenkijoje ir Vengrijoje?
– Tai priklausys nuo trenerio. Pasikalbu su Dainiumi Adomaičiu, esame sutarę, kad jei reikės manęs, bandysiu padėti. Aš pats nieko nesprendžiu, įvykių neskubinu, laikas viską parodys.
– Kaip tik ketvirtadienį D.Adomaitis rengiasi pristatyti rinktinės kandidatų sąrašą, kuriame veikiausiai nebus „Žalgirio“ žaidėjų. Ar įsivaizduojate, kas bus bendražygiais Lietuvos rinktinėje birželio pabaigoje?
– Manau, kad daugiau ar mažiau tie patys veidai, kurie būdavo pastarąsias vasaras.
Gal ir nebus Pauliaus Jankūno, Edgaro Ulanovo, Antano Kavaliausko ir Artūro Milaknio, bet bus Mindaugas Kuzminskas, Artūras Gudaitis. Nežinau, kada baigsis Vokietijos čempionatas, bet ten gerai žaidžiantis Marius Grigonis turbūt irgi atvyks.
Reikia palaukti trenerio sprendimų, bet didelių siurprizų ir negirdėtų pavardžių šįkart, matyt, nebus.
– Kiek sudėtinga bus išlaikyti ar pasiekti sportinę formą, kai susirinksite į rinktinę po skirtingo ilgio atostogų? Domantui Saboniui sezonas baigėsi prieš mėnesį, Jonui Valančiūnui – prieš dvi savaites, jums – šią savaitę, o dalis žaidėjų dar tęsia kovą nacionalinėse pirmenybėse.
– Tai – kiekvieno žaidėjo asmeninė atsakomybė. Fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius susisieks su visais, galbūt turės patarimų, į kuriuos kiekvienas atsižvelgs asmeniškai.
Kiek reikės, kiek galėsime, tiek langų ir sužaisime.
Žinoma, per mėnesį išlaikyti sportinę formą bus sunku, bet kažkaip reikės, nes tinkamai nepasiruošus dar ir traumą gali gauti. Tačiau, jei nusprendi atvažiuoti į rinktinę, turi pasiruošti ir pats.
– Prieš metus Europos čempionate dar abejojote, ar apskritai pavyks dar pažaisti Lietuvos rinktinėje ir dėl FIBA langų sistemos. Džiaugiatės, kad turėsite galimybę?
– Iš tiesų smagu, kad toks šansas dar yra. Langų sistema nėra patenkinti daug žaidėjų, bet mes einame toliau ir dirbame savo darbą. Bent jau FIBA dar neišprotėjo tiek, kad įvestų privalomų rungtynių per langus skaičių, kad žaidėjas galėtų žaisti ir pasaulio čempionate.
Dabartiniu atveju, kiek reikės, kiek galėsime, tiek langų ir sužaisime.
