Pateikiame „Sports Express“ interviu su S.Bazarevičiumi dalį apie Lietuvos krepšininkus.
– Ar Marčiulionis visada būdavo atskirai?
– Taip, šiek tiek. Vienas. Net nežinau, ar Šarūnas turi artimų draugų. Jaunystėje jo rimtu žaidėju nelaikė. 1985-ųjų universiadoje kartu liūdėjome ant atsarginių suolelio. Žibėjo Sabonis, Valteris, Chomičius, kuris paskutinėmis sekundėmis prieš amerikiečius įmetė tritaškį ir atnešė mums aukso medalius.
Sabas viešbutyje išgėrė alaus, autobuse visą kelią rūkė. Atvykęs į aikštę ir pamatęs, kiek susirinko žiūrovų, jis užgesino cigaretę ir šūktelėjo: „Saša, duok sportbačius!“
Gomelskis Šarūną atrado netikėtai. Jis jam suteikė galimybę ir Šarūnas ja puikiai pasinaudojo.
– Kuo nustebino Sabonis?
– Sabas – unikalus. Geriausias Europos XX-ojo amžiaus krepšininkas. Neįtikėtinai jame susijungė unikalios fizinės savybės, intelektas bei kovotojo charakteris. Plius gebėjimas nuostabiai perduoti kamuolį. Dėl ilgų rankų toks krepšininkas yra retenybė.
O nustebino mane Sabonis 1994-aisiais, kai Gomelskis Raudonojoje aikštėje organizavo krepšinio rungtynes.
NBA veteranai susitiko su Seulo olimpiniais čempionais. Sabas atvyko ir neplanavo žaisti. Viešbutyje išgėrė alaus, autobuse visą kelią rūkė. Atvykęs į aikštę ir pamatęs, kiek susirinko žiūrovų, jis užgesino cigaretę ir šūktelėjo: „Saša, duok sportbačius!“
– Gomelskiui?
– Taip. Aikštelė buvo pastatyta šalia mauzoliejaus. Aplinkui visur buvo pilna žmonių. Nei kedų, nei sportbačių Sabonio nerado, tik senas „Adidas“ tapkes. Mes juokavome, kad galbūt jas priteipuoti prie kojų ir tokiu būdu amerikiečius pakankinti.
Lietuviai sumušė mus virš 30 taškų. Tada Marčiulionis pasakė žurnalistams, kad tai yra kerštas už Rusijos okupaciją.
– Sabonio dydis, berods, 53-ias?
– Panašus.
Dar vienas įdomus epizodas buvo priešolimpiniame turnyre 1992-aisiais Badachosoje. Žinojau, kad Sabonis Ispanijoje yra populiarus, tačiau neįsivaizdavau, kad tiek.
Visą vakarą prie jo be perstojo ėjo vis kiti nepažįstami žmonės. Panašiai taip, kaip žmonės eina prie Lenino. Sabas nė akimirkos neparodė, kad tai jį erzina, tik šypsojosi. Paklausiau Kurčio, kaip jis čia taip gyvena? O jis nusišypsojo: „Normaliai. Pasirenka vakarienei butelį vyno ir puikiai jaučiasi“.
O Marčiulionis su Einikiu Badachosoje turėjo nemalonumų su policija.
– Kas nutiko?
– Einikis po pergalės prieš Rusijos rinktinę buvo girtas, išvartė naktiniame klube stalus. Atvyko policija. Marčiulionis norėjo pagelbėti savo komandos draugui, bet jį irgi suėmė. Policijoje prabuvo iki ryto.
Lietuviai sumušė mus virš 30 taškų. Tada Marčiulionis pasakė žurnalistams, kad tai yra kerštas už Rusijos okupaciją. Tačiau komandos draugai greitai jį puolė tvardyti: „Šarai, tu išėjai iš proto?“
