Stebėdamas varžovų čempioniškus šokius ir krentantį konfeti „Lietkabelis“ baigė ilgą ir įdomią kelionę per turbūt geriausią sezoną klubo istorijoje.
Suprasti akimirksniu
- Karaliaus Mindaugo taurės varžybose „Lietkabelis“ užėmė antrąją vietą, įveikęs pusfinalyje „Rytą“, o finale nusileidęs „Žalgiriui“.
- Europos taurės reguliariajame čempionate Panevėžio klubas laimėjo 9 mačus, pralaimėjo 7 ir užėmė penktą vietą grupėje, bet burtai jau aštuntfinalyje suvedė su vėliau turnyro nugalėtoju tapusiu Bolonijos „Virtus“.
- LKL reguliariose pirmenybėse „Lietkabelis“ finišavo trečias, bet pusfinalyje eliminavo Kauno „Žalgirį“, pirmąsyk likusį be finalo LKL čempionate.
Iki šiol aukščiausias pasiekimas per klubo istoriją buvo 2017 metų sidabras LKL pirmenybėse, tačiau šįkart „Lietkabelis“ turėjo realių vilčių laimėti titulą, nes daug krepšinio specialistų Panevėžio ekipai prognozavo trofėjų.
Puiki komandinė chemija, nesavanaudiškas puolimas ir agresyvi gynyba atrakino duris į daug svarbių pergalių šį sezoną, bet per finalines kovas „Lietkabeliui“ trūko sveikesnių kojų, tikslesnių tritaškių ir šaltos galvos.
Nenadas Čanakas ketvirtose rungtynėse Vilniuje dėl emocijų buvo diskvalifikuotas ir palikdamas aikštę pastūmė „Ryto“ trenerį Giedrių Žibėną, apsižodžiavo su Vilniaus komandos vadovu Dariumi Gudeliu.
Nežinia, kaip toks pirmą kartą per lygos istoriją įvykęs incidentas atsilieps N.Čanako karjerai, tačiau bet kuriuo atveju Panevėžyje jo pėdsakai liks ilgam.
Iš Belgrado „Partizan“ atleistas treneris atvyko į Panevėžį 2018 metų lapkritį ir tapo ilgiausiai LKL komandą be pertraukos treniravusiu užsienio specialistu.
Treniruojant N.Čanakui „Lietkabelis“ sykį finišavo ketvirtas, paskui dukart finišavo trečias, o dabar ateinantį pirmadienį atsiims sidabro apdovanojimus.
„Visas sezonas toks, kad nepasiekėme paties aukščiausio tikslo, bet didžiuojamės, kad nepasidavėme, mes kovojome visas 40 minučių, nebuvo lengva kovoti šioje salėje. Aišku, reikėjo geresnių ir išmintingesnių sprendimų mums visiems, su manimi priešakyje. Bet „Rytas“ čempionas ir viskas“, – sakė N.Čanakas.
Suprasti akimirksniu
- 1-asis mačas: „Rytas“ – „Lietkabelis“ 68:77
- 2-asis mačas: „Lietkabelis“ – „Rytas“ 66:88
- 3-iasis mačas: „Rytas“ – „Lietkabelis“ 85:63
- 4-asis mačas: „Lietkabelis“ – „Rytas“ 77:78
- 5-asis mačas: „Rytas“ – „Lietkabelis“ 79:76.
Antradienį Vilnius buvo pasirengęs šventei, bet „Lietkabelis“ padarė viską, kad šeimininkams ji neprasidėtų lengvai.
Po audringo incidento praėjusią savaitę šįkart švilpimu Vilniuje sutiktas N.Čanakas paruošė spąstus šeimininkų atakų organizatoriui.
Speedy Smithas ilgai negalėjo įkvėpti ne dėl karštos atmosferos 2,5 tūkst. sirgalių pripildytoje arenoje, bet dėl Dovydo Giedraičio, kuris įsikibo į „Ryto“ įžaidėją nuo pat rungtynių pradžios ir atkakliai nepaleido.
S.Smithas pelnė tik 3 taškus ir atliko 3 rezultatyvius perdavimus iki pertraukos, o „Ryto“ puolimas atrodė sprangus ir negalintis išsilaisvinti iš „Lietkabelio“ gynybos pinklių.
Svečiai po krepšiu vis rasdavo Džordže Gagičių, o serbas ir Vytenis Lipkevičius spurtu 12:0 pirmajame kėlinyje padėjo „Lietkabeliui“ perimti žaidimo kontrolę. Atmosfera pradėjo kaisti.
„Vėl Jurgio švilpukai“, – kelis kartus teisėjų inspektoriui Algimantui Paviloniui rėkė „Ryto“ sporto direktorius Donatas Zavackas, nepatenkintas, kad Jurgis Laurinavičius užfiksavo pražangą po krepšiu stovinčiam L.Uleckui.
„Vieną kartą Jurgį nuimkite“, – siūlė D.Zavackas, kai „Rytas“ toliau smego duobėje (19:30).
D.Zavackui pritarė ir 2,5 tūkst. sirgalių, kurių didžioji dalis pašoko ant kojų, kai Dž.Gagičius ilgokai liko gulėti ant grindų po bloko Mindaugui Girdžiūnui.
„Lietkabelio“ persvara siekė 14 taškų (42:28) antrojo kėlinio pabaigoje, bet po pertraukos jau „Rytas“ emocijų įelektrintoje situacijoje pradėjo svečių gaudynes.
„Rytas“ sumažino skirtumą iki 47:52, bet Kristupas Žemaitis reidais ir ramybės mostais įnešė kantrybės į Aukštaitijos klubo atakas.
-
Per pasaulį nuskambėjęs incidentas – LKL specialistų akimis: „Tai nėra vienetinis atvejis“
-
Pražangą lemiamame epizode įžvelgęs N.Čanakas: „Mes tikrai nepasiduosime“
-
LKL finalo veidrodis – kas spindi ryškiausiai ir nuvilia labiausiai
-
Vilniaus triumfas: „Rytas“ po 12 metų susigrąžino LKL čempionų titulą
„Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas ketvirtojo kėlinio pradžioje į kovą metė Ivaną Buvą, kuris iki tol buvo žaidęs tik pirmosiose finalo rungtynėse, o paskui dėl viruso liko paraštėse. Tuo pat metu kovingasis „Lietkabelio“ kapitonas V.Lipkevičius nikstelėjo čiurną.
Gynybos barikadas pralaužė ne I.Buva, o S.Smithas ir M.Normantas, įskraidinę tritaškius ir leidę išsiveržti į priekį „Rytui“ (67:65) įpusėjus ketvirtajam kėliniui. Dž.Gagičius prasižengė penktą kartą, o drama persikėlė į paskutines rungtynių minutes.
Likus dviem minutėms S.Smithas pataikė sudėtingą dvitaškį, o po akimirkos „Lietkabelio“ klaida išsimetant kamuolį pasinaudojo A.Butkevičius, dėjimu pasiuntęs publiką į euforiją (75:71).
G.Orelikas tritaškiu nukirpo skirtumą (75:74), o A.Butkevičiaus didvyrišku šuoliu iš užribio ištraukto kamuolio epizodas teisėjų buvo nagrinėjamas kelias minutes, kol sprendimas priimtas „Lietkabelio“ naudai.
Po pikenrolo G.Maldūnas išvedė svečius į priekį (76:75) likus minutei.
Likus 31 sek. publikai skanduojant „MVP“ I.Buva pataikė dvi baudas ir pamojavęs „Lietkabelio' sirgaliams išvedė „Rytą“ į priekį (77:76).
G.Kalaitzakis prametė sudėtingą dvitaškį likus žaisti 8 sek., o „Lietkabelis“ prasižengė prieš kamuolį atkovojusį L.Ulecką.
Likus 7,4 sek. L.Uleckas pataikė abi baudas (79:76).
„Rytas“ tyčia prasižengė prieš K.Žemaitį likus žaisti 4,1 sek. „Lietkabelio“ įžaidėjas prametė baudą, o paskui ir antrą specialiai.
Nors kamuolį atkovojo „Lietkabelis“, G.Oreliko tritaškis iš aikštės kampo buvo netaiklus, o tada prasidėjo Vilniaus triumfas.
– Rungtynių pabaigoje komanda padarė dvi kertines klaidas. Ar tai buvo panika?
– Kokia čia klaida, jei po perdavimo kamuolys išslysta iš rankų – neturiu tokioms klaidoms paaiškinimo.
– Ar yra dalykų, dėl kurių gailitės po šios serijos?
– Visada galima sužaisti protingiau. Žinoma. Bet šįkart už klaidas mokėjome didelę kainą, nes tai kainavo titulą.
– Kaip vertinate tikimybę, kad tai paskutinis jūsų mačas „Lietkabelyje“? Gal tai tinkamas laikas keliauti toliau?
– Tai netinkamas metas kalbėti apie tai. Tik baigėme sezoną. Esu apimtas emocijų. Turime susėsti su komandos vadovais – sezono metu nesikalbėjome (apie ateitį), dabar bus galima tai padaryti.
– Kaip galite apibūdinti visą kelionę per sezoną?
– Dabar mums sunku. Vis galvojame, kad galėjome laimėti čempionų titulą, bet jo nelaimėjome, tad dabar sunku. Emociškai esame žemai.
Tačiau paskui suprasime, kad sezonas buvo geras. Mes žaidėme dviejuose finaluose, pasiekėme devynias pergales Europos taurės varžybose, o aštuntfinalyje nusileidome būsimiems čempionams. Manau, kad sezonas buvo geras.
– Komandoje turite daug karių, kurie žaidė nepaisant traumų. Ką tai sako apie komandą?
– Nenoriu ieškoti pasiteisinimų, nes visos komandos turi problemų. Tačiau pastarosiomis dienomis mes visiškai nesitreniravome – ėjome nuo rungtynių iki rungtynių. Aišku, rungtynių pabaigoje atsiliepė, kad neturėjome visų treniruočių.
Tačiau šie žaidėjai tikrai yra kariai. Jie atidavė visus save komandai, o aš labai didžiuojuosi ir vis dar džiaugiuosi, kad treniravau juos.
Šis sezonas yra man pats geriausias, nors per žaidėjo karjerą esu žaidęs labai aukštame lygyje. Per trumpą trenerio karjerą tai taip pat geriausias sezonas. Nekalbu apie rezultatus – esu laimėjęs taurę su Belgrado „Partizan“, esu laimėjęs taurę su Berlyno ALBA, bet dirbti su tokia grupe žmonių yra nuostabu, tai geriausias sezonas per mano gyvenimą.
– Ką turėtų padaryti „Lietkabelis“ prieš kitą sezoną, kad liktų toks pats?
– Tik baigėme rungtynes, negaliu dabar pasakyti. Supraskite mane – aš tik treneris, tai nėra klausimas vien tik man. Dabar sunku apie tai kalbėti.
– Šį sezoną grąžinote sirgalius į „Cido“ areną. Kaip vertinate tai?
– Kai atvykau į Panevėžį, negalėjau įsivaizduoti, kad vieną dieną arena bus pilna. Tai priežastis, kodėl didžiuojuosi ir esu laimingas dabar.
