Tai buvo pirmas kartas šį sezoną, kai „Žalgiris“ sutiko pasikeitusį Vilniaus „Rytą“ – be Dominique'o Suttono ir su Arciomu Parachouskiu.
Sostinės klubo naujokas iš Baltarusijos greitai įnešė naujų vėjų į „Ryto“ žaidimą. Reikia pripažinti, kad dabar tai visiškai kitoks „Rytas“ – solidesnis, universalesnis, vieningesnis ir stipresnis.
24sek pasižvalgė, ką parodė pirmoji „Žalgirio“ dvikova su atsinaujinusiu „Rytu“ ir kokią intrigą ji kelia lemiamai sezono daliai.
Ar „Rytas“ rado priešnuodžius „Žalgirio“ lyderiui?
„Rytas“ pagaliau rado žaidėją, kuris vienas prieš vieną gali atstovėti gynyboje su Brandonu Daviesu. Arciomas Parachouskis paliko žalgirietį KMT titulo šešėlyje.
Amerikietis nėrėsi iš kailio rangydamasis vilniečių baudos aikštelėje, bet nerado būdų kaip pralaužti galingo sudėjimo „Ryto“ centro gynybos.
Galutinėje statistikos eilutėje – tik 1 taiklus metimas iš 8. Jį amerikietis įmetė atsikratęs A.Parachouskio gynybos ir išnaudojęs pranašumą prieš DJ Seeley.
Dauguma kitų metimų buvo sudėtingi, kartais – skuboti, o likusius A.Parachouskis pasiglemžė kompleksą galinčiais įvaryti blokais.
Galbūt žalgirietį kamuoja kažkokios fizinės problemos, bet pastaruoju metu „Žalgirio“ puolimo lyderis atrodo lyg nesavas. Eurolygoje per pastarąsias 6 rungtynes B.Daviesas rinko vid. 9,8 naudingumo balo, kai iki tol per 16 turų rinko vid. 18,5 naudingumo balo.
Pirmoji B.Davieso akistata su A.Parachouskiu baigėsi akivaizdžiu pralaimėjimu – 2 taškai ir 5 atkovoti kamuoliai per 16 minučių prieš 14 A.Parachouskio taškų, 11 atkovotų kamuolių ir 21 naudingumo balą, kurie atnešė finalo MVP statulėlę.
Galima neabejoti, kad B.Daviesas prieš „Rytą“ sužaidė blogiausias savo rungtynes ir dar suras kelią iš to sunkaus ruožo. Bet viena aišku, kad A.Parachouskio figūra baudos aikštelėje apsunkins amerikiečio gyvenimą.
Kita vertus, A.Parachouskis tapo akivaizdžiu „Ryto“ gynybos taikiniu.
Legionierius buvo ypač pažeidžiamas tada, kai prieš jį žaidė iš vidutinio nuotolio pataikantis ir vikresnis žmogus, pavyzdžiui, Paulius Jankūnas, sumetęs 4 dvitaškius iš 5.
Su baltarusiu po krepšiu, D.Adomaitis naudoja jam neįprastą gynybos sistemą, kai centras pasyviai priima situaciją du prieš du ir nekyla prie tritaškio linijos. A.Parachouskis per lėtas agresyviai stabdyti žaidėją su kamuoliu ir vėliau laiku grįžti prie savo žmogaus po krepšiu, todėl sudaromos sąlygos puolančiam žaidėjui atakuoti iš vidutinio nuotolio.
Taip Paulius Jankūnas gan efektyviai išnaudojo savo progas ir sumetė 4 dvitaškius iš 5, atšokęs firminėse pikenpopo situacijose. Tuo labai naudojosi ir M.Grigonis, sumetęs iš viso 15 taškų, „Ryto“ vidurio puolėją agresyviai atakavo ir kiti „Žalgirio“ gynėjai.
Tiesa, būtų daug efektyviau, jei tie kiti „Žalgirio“ perimetro žaidėjai būtų solidesni metikai iš distancijos ir baustų A.Parachouskį tolimais metimais, o ne dar įžengtų į dviejų taškų zoną.
Vis dėlto A.Parachouskio buvimas aikštėje „Rytui“ davė daugiau naudos nei žalos – su juo penkete 31 minutės atkarpą vilniečiai laimėjo 7 taškais.
Maža to, „Rytas“ su A.Parachouskiu priešakyje pirmą kartą šį sezoną iš baudos aikštelės įmetė daugiau taškų nei „Žalgiris“ (26-18). Skirtumas akivaizdus, nes per dvi praėjusias akistatas žalgiriečiai įmetė 10 ir 20 taškų daugiau nei vilniečiai. Pats jis ne tik prisidėjo prie šios persvaros savo 14 taškų, bet dar užrišo krepšį trimis galingais blokais.
Ar tai buvo „Ryto“ atsitiktinumas?
Nors „Rytas“ magiškai išplėšė KMT trofėjų iš „Žalgirio“ rankų, reikia pripažinti, kad žalgiriečiai jau turėjo kišenėje savo varžovus.
36-ąją rungtynių minutę po Leo Westermanno tritaškio žaliai balti buvo priekyje 62:53. Ir tai nebuvo tik 9 taškų skirtumas.
„Žalgiris“ meistriškai eliminavo bent kelis „Ryto“ ginklus.
Pavyzdžiui, Eimantas Bendžius pusvalandį lakstė be taiklaus tolimo metimo. Ir ne todėl, kad neišnaudojo progų – puolėjas paprasčiausiai jų beveik neturėjo.
Aaronas White'as ir jo kompanionai išgaudė „Ryto“ snaiperio tolimus metimus. E.Bendžius buvo priverstas dažniau veržtis arba kurti su kamuoliu, o tą lietuviui sekasi daryti labai sunkiai.
Snaiperis akivaizdžiai nervinosi, leisdamas skubotus patrankos šūvius iš trijų taškų zonos, prasižengdamas puolime ar bereikalingai agresyviai skaitydamas situacijas gynyboje.
Kita vertus, E.Bendžius parodė tvirtą charakterį – jo tolimas metimas paskutinę mačo minutę, galima sakyti, pražudė „Žalgirį“.
„Ryto“ atakų generolas Chrisas Krameris susikūrė gražią statistikos eilutę – 15 taškų, 6 atkovotus kamuolius ir 4 rezultatyvius perdavimus. Tačiau jo žaidimas nebuvo toks efektyvus, koks gali pasirodyti iš šono.
Amerikietis pataikė 5 metimus iš 12, o 3 iš jų – iš trijų taškų zonos, kurioje tai jau nebėra užtikrinti Ch.Kramerio taškai. Bet būtent tie sėkmingi šūviai keliskart timptelėjo „Rytą“ iš „Žalgirio“ iškastos duobės.
„Ryto“ įžaidėjas suklydo 6 kartus ir keliskart priėmė nelogiškus sprendimus. Faktas, kad jo vedama komanda surinko vos 43 taškus per tris kėlinius, nemažai ką pasako apie kapitono sunkumus organizuojant „Ryto“ puolimą.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad kai Ch.Krameris sėdėdavo ant suolo, „Ryto“ puolimas visai sustodavo. „Žalgiris“ naudojosi Roko Stipčevičiaus limitais, kol kroatas nesusprogdino nepamirštamo tritaškių fejerverko ketvirtajame kėlinyje. Bet iki ketvirtojo kėlinio vidurio „Žalgirio“ gynyba veikė labai solidžiai.
Trūko tik sunaikinimo mygtuko.
DJ Seeley surinko dviženklį taškų (11) ir naudingumo balų (15) skaičių, bet pagal jo žaidimo laiką (35:37), tai nėra nesuvirškinami rodikliai.
Pasikeisdami pareigomis, Thomasas Walkupas, Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas maksimaliai izoliavo amerikietį nuo „Ryto“ atakų, o nors pataikė 4 iš 7, tai buvo sunkūs „Ryto“ puolimo lyderio metimai.
Norint nukauti „Žalgirį“ ne vieneriose rungtynėse, o serijoje, vilniečiams reikės ilgesnės rotacijos. Iki 29-osios minutės „Ryto“ atsarginiai į „Žalgirio“ krepšį nebuvo įmetę nė taško.
Net penki krepšininkai rungtyniavo daugiau nei po 30 minučių, o daug patikimo pasirinkimo ant atsarginių suolo D.Adomaitis neturėjo – pakėlė nuo jo tik R.Stipčevičių, M.Girdžiūną ir M.Echodą.
„Rytui“ kaip oras reikalingas dar vienas ketvirtasis numeris, kuris ne tik praplėstų rotaciją, bet ir palengvintų E.Bendžiaus gyvenimą. Tačiau, 24sek žiniomis, pastiprinimas greitu metu neplanuojamas.
Aišku, niekas neužtikrins, kad „Žalgiris“ ir kitą kartą taip sėkmingai neutralizuos pavojingiausius „Ryto“ ginklus. Bet „Rytui“ reikia daugiau rezervų.
Ar „Žalgiris“ išspręs savo problemas?
„Rytas“ užsiaugino sparnus ir su visai kitu pasitikėjimu žvelgs į artėjančius mūšius su „Žalgiriu“. Tokiose dvikovose tai reiškia nemažai. Jau KMT finale susidarė įspūdis, kad „Rytas“ norėjo taurės labiau nei „Žalgiris“.
50/50 situacijoje Artūras Milaknis pasyviai prišoko prie kamuolio, o su dviguba energija į jį bėgęs Arnas Butkevičius su visu juo nubėgo į greitą ataką ir įrideno du lengvus taškus.
Žalgiriečiai darė pražangas bonuso situacijoje ir pažeidinėjo žaidimo plano taisykles. „Rytas“ lenkė „Žalgirį“ pagal taškus greitose atakose (12-9) ir antrųjų šansų rezultatyvumą (9-7).
Nate'as Woltersas sutraukė tris varžovų prie savęs, bet nesidairė į šalis ir neatidavė kamuolio komandos draugams. Edgaras Ulanovas suabejojo mesti iš geros pozicijos ir pasirinko nerezultatyvų prasiveržimą.
Vien ko verti gynybos užtemimai dengiant Roko Stipčevičiaus fokusus ketvirtojo kėlinio pabaigoje – ne tik tie jo trys tritaškiai, bet atitvertas, tačiau taip ir nepačiuptas kamuolys po krepšiu.
Toks „Žalgiris“ žaidžia su degtukais. Artėjančioje sezono dalyje ar galimoje LKL finalo serijoje žalgiriečiai neturės teisės žaisti viena koja, antraip vėl gali smarkiai nudegti. Be abejo, nebent tą vilniečių pasitikėjimą numuš dvejos likusios reguliariojo sezono kautynės su amžinais priešininkais.
Tačiau daug kas priklausys ne tik nuo „Ryto“ noro ir talento galimybių, bet ir nuo paties „Žalgirio“.
Pamenate, kaip pernai Eurolygos finalo ketverte skrajojęs „Žalgiris“ beveik visas 4 pergales išvargo prieš „Rytą“? Vos į LKL finalą tada prasmukę vilniečiai vedami Rimo Kurtinaičio buvo arti teigiamo rezultato beveik kiekviename mače. Šarūnas Jasikevičius tik nubraukęs prakaitą galėjo kelti trofėjų į viršų, nes jam taip ir nepavyko pažadinti daugumos ant laurų užmigusių auklėtinių.
LKL sezono finišo tiesiojoje „Žalgirio“ charakterio klausimas taip pat bus reikšmingas.
Jeigu žalgiriečiai nesukurs stebuklo ir ne tik nebepateks į atkrintamąsias varžybas, bet ir liks už Eurolygos dešimtuko, žaisti finale bus dar sunkiau nei pernai.
„Žalgiryje“ artėjančią vasarą bus daug permainų. Gali būti, kad dauguma žaidėjų jau galvos apie naujus kontraktus ir naujas savo komandas. Kiti galbūt bus emociškai išsekinti sudėtingo ir nelaimingo sezono.
Todėl Šarūnas Jasikevičius per tris likusius mėnesius privalo atrasti naują kelią į savo žaidėjų galvas.
Pirmiausia, išsigydyti ketvirtųjų kėlinių sindromą, kuris atkabino „Žalgirio“ vagoną nuo Eurolygos ketvirtfinalio traukinio ir greičiausiai jo nebeprijungs. Maža to, ketvirtojo kėlinio košmaras nusinešė ir pirmąjį sezono trofėjų.
Visų antra, susigrąžinti pilną komandos pasitikėjimą. Susidaro įspūdis, kad Šarūnas Jasikevičius po truputį keičia toną ir nebelipa savo žaidėjams ant galvos tiek, kiek pirmoje sezono dalyje. Viena yra lupti kailį, kai komanda laimi, ir visai kas kita, kai žemė slysta iš po kojų.
Tačiau kai praėjusį sezoną „Žalgiris“ sulipdė nugalėtojų mentalitetą ir tarpusavio pasitikėjimą po sunkių pergalių, tai šiemet tos nesėkmės ketvirtajame kėlinyje gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.
Susidaro įspūdis, kad tie pralaimėjimai jau ne dėl varžovų, o paties „Žalgirio“. Kai Eurolygos ketvirtojo kėlinio nuopuolius dar buvo galima kažkiek nurašyti meistriškumui, tai „Ryto“ triumfas „Žalgiriui“ pasiuntė pavojaus signalą.
Iki Eurolygos reguliariojo sezono finišo dar pusantro, o LKL finalo serijos – trys mėnesiai.
Per tiek laiko viskas gali smarkiai pasikeisti. Juk tas pats „Rytas“ dar prieš porą mėnesių atrodė visiškai sutrikęs ir išbalansuotas, o „Žalgiris“ tupėjo šeštoje Eurolygos turnyro lentelės vietoje.
Bet „Ryto“ pareiškimas KMT finale intriguoja likusiai sezono daliai.
