„Apmaudu, kad nepavyko tinkamai užbaigti sezono“, – kalbėdamas su LKL.lt atsiduso 30–metis 191 cm ūgio gynėjas.
Iškart po Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverto P.Cruzas išvyko padėti Meksikos rinktinei atrankos į FIBA Amerikos taurę lange. Sugrįžus į klubą jam iškart nepavyko išbėgti į aikštę su „Ryto“ marškinėliais – sutrukdė kelio skausmai.
Kai galiausiai atrodė, kad P.Cruzo sveikatos problemos išspręstos ir gynėjas ruošėsi grįžti, atsitiko tai, ko numatyti jis negalėjo – „Betsafe–LKL“ čempionatas turėjo būti baigtas dėl kilusios pandemijos.
P.Cruzui su šeima teko grįžti į gimtąją Meksiką, kur dabar jis leidžia laiką darbuodamasis namuose, žaisdamas su atžalomis ir nekantraudamas, kol galės paimti kamuolį į rankas ir vėl žaisti krepšinį.
„Parkuose nuimti lankai, salės uždarytos. Be jokios abejonės, kai viskas baigsis, skubėsiu į salę – žaisti, treniruotis, ar tiesiog mėtyti“ – teigė meksikietis.
Šiemet P.Cruzas buvo rezultatyviausias žaidėjas vilniečių gretose – rinko vidutiniškai po 11,6 taško, o tritaškius metė solidžiu 45,6 proc. taiklumu. Tokie meksikiečio skaičiai svariai prisidėjo prie to, kad „Rytas“ būtų antras pagal pelnomus taškus „Betsafe–LKL“.
Su LKL.lt P.Cruzas dalijosi įspūdžiais apie pirmąjį sezoną Lietuvoje, nukeltą olimpinę svajonę ir laisvalaikį karantino sąlygomis Meksikoje.
– Kokios mintys sukosi galvoje, kai sužinojote apie sezono pabaigą? Kiek laiko prireikė susitaikyti su šia neįprasta situacija?
– Manau, tai buvo visiems vienodai bloga situacija, nes niekas nieko panašaus nesitikėjo. Man taip pat buvo sunku, nes buvau traumuotas, nežaidžiau paskutinių dvejų rungtynių, taigi buvau nusiteikęs grįžti paskutinei sezono stadijai, atkrintamosioms varžyboms. O viskas baigėsi visiškai netikėtai. Dabar visi laikomės karantino, tai – sunkus laikas man ir mano šeimai.
– Jau beveik mėnesį esate grįžęs į Meksiką, bet situacija prieš jums grįžtant tik pradėjo blogėti. Kaip viskas atrodo dabar?
– Taip, situacija blogėja. Užsikrėtimo atvejų ir susirgusių žmonių sparčiai daugėja. Kai dar buvome karantine Lietuvoje, viskam tik prasidėjus, Meksikoje viskas buvo gerai. O dabar, kai jau esame čia, situacija prastėja. Bet mes su šeima esame namuose, ramiai leidžiame laiką ir bandome išlikti sveiki.
– Kokių taisyklių reikia laikytis Meksikoje kovojant su koronavirusu?
– Visi turi likti namuose. Į lauką galima išeiti tik maisto prekių apsipirkimui, į vaistinę ar kitiems svarbiausiems dalykams, bet jei tai nėra svarbu, privalu likti namuose. Gatvės nėra perpildytos, tiesiog imtasi visų saugumo priemonių. Situacija Sonoros valstijoje, kurioje gyvename, yra kontroliuojama, tačiau pietinėse valstijose yra kur kas blogiau.
– Nesvarstėte Lietuvoje pasilikti ilgesniam laikui?
– Svarstėme, tačiau man ir mano šeimai buvo sunku, nes gyvenome toli nuo gimtosios šalies, o tokioje situacijoje buvimas namuose bent šiek tiek viską pagerina. Esame arčiau likusios šeimos, kuri gyvena Meksikoje. Bandėme nusigauti čia kaip įmanoma greičiau.
– Kaip dabar planuojate savo dienas, kai nėra daug su krepšiniu susijusios veiklos? Kaip palaikote fizinę formą?
– Bandau sportuoti namie. Kiekviena rytą namie pasportuoju, tenka ir pabėgioti, nes namie turime bėgimo takelį. Bandau išlikti fiziškai aktyvus ir tikiuosi kuo greičiau grįžti į krepšinio aikštę, nes praėjo jau mėnuo, būtų pats laikas vėl treniruotis. Buvau traumuotas, o dabar jau esu sveikas, tad norisi grįžti į optimalią formą.
– Kokių kitų veiklų turite be sporto? Filmai, serialai, knygos?
– Žinoma, tenka pažiūrėti serialų ir filmų. Jau peržiūrėjau pirmas dvi „The Last Dance“ (liet. „Paskutinis šokis“) serijas, norisi, kad jos pasirodytų greičiau, nes dabar reikės kiekvieną savaitę laukti. Bet didžiąją dalį laiko suvalgo vaikai. Mano 2,5 metų vaikas nori žaisti visą dieną, taigi einame į kiemą ir mėtome į žaislinį krepšį. Taip pat tenka atlikti darbų namuose, dėl to, kad jie yra pakankamai nauji ir ne visai pabaigti.
– Meksikos rinktinė šiemet turėjo dalyvauti FIBA olimpinės atrankos turnyre. Ar šis turnyras buvo jūsų planuose?
– Taip, norėjau žaisti. Susidarius tokiai situacijai, tikiuosi, kad atrankoje galėsime žaisti kitąmet. Mūsų kartai tai yra neišpildyta svajonė. Jau dalyvavome pasaulio taurėje, tačiau neteko nuvykti į olimpines žaidynes. Tai tikrai yra vienintelis mūsų tikslas ir, tikiuosi, kad kitais metais, nurimus koronavirusui, galėsime varžytis dėl patekimo į olimpiadą.
– Pabaigėte pirmąjį sezoną „Betsafe–LKL“. Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš sezoną ir kiek pavyko juos išpildyti?
– Žinojau, kad „Rytas“ yra geras klubas, o Vilnius – gera vieta gyventi. Klubas čia yra labai profesionalus, dirba geri žmonės. Kad ir ko prireiktų, visi padėdavo man ir tai padėjo jaustis laimingam. Kalbant apie krepšinį, Lietuvoje yra daug gerų komandų. Norėjosi iki galo pabaigti sezoną, tačiau tai nekeičia mano nuomonės. Turėjau gerus metus, nekilo jokių nusiskundimų.
– Su kuriais komandos draugais daugiausiai bendravote sezono metu? Ar tenka palaikyti ryšį ir dabar?
– Daugiausiai kalbėdavau su Tu Holloway ir Cameronu Bairstow, tačiau kiti vyrukai, kaip Eimantas ar Arnas irgi buvo puikūs. Jei paprašydavau kokios nors pagalbos Vilniuje, visi mielai padėdavo. Turėjome gerus žaidėjus ir personalą, taigi buvo smagu. Dabar bendraujame daugiausiai socialinių tinklų pagalba. Manau, po sezono visiems reikia ir pailsėti vieni nuo kitų, praleisti laiko su šeimomis.
– Planuojate kitam sezonui grįžti į Vilnių?
– Kol kas sutartyje turiu tokią galimybę, bet nežinau, kas įvyks. Stengiuosi negalvoti kur žaisiu, nepasibaigus situacijai su koronavirusu. Kai viskas nurims ir grįš į senas vėžes, komandos pradės komplektacijos darbus naujam sezonui, taigi tada ir pagalvosiu apie savo ateitį. Kol kas nesu tikras, bet Vilniuje turėjau gerą sezoną, mėgavausi žaidimu su šiais žaidėjais ir treneriais, taigi tikrai neprieštaraučiau. Vis dėlto nežinau, kas gali atsitikti, tiesiog noriu pasirinkti geriausią variantą sau ir savo šeimai. Kol kas tokio varianto nežinau, teks palaukti kelis mėnesius.
