27 minutės – tiek L.Scolai prireikė pelnyti pirmuosius taškus. Jis išsireikalavo tuos baudų metimus sulėtinto vaizdo pakartojimo veiksmu.
Vidutiniškai 19,3 taško per rungtynes rinkęs 39-erių veteranas buvo surakintas iki vos 8 taškų pasirodymo su varganu 1 taikliu metimu iš 10.
Tai buvo sunkus vakaras jam ir visai Argentinos rinktinei.
Ispanijos nacionalinė komanda daugybę metų buvo identifikuojama kaip didžiausia puolanti jėga Europoje. Bet dabar Sergio Scariolo vyrai nukalė auksą kitokiu būdu.
Po 13 metų ispanai vėl užėmė pasaulio čempionų sostą, nors į Kiniją neatsivežė nei Pau Gasolio, nei Sergio Rodriguezo, nei Nikolos Mirotičiaus ar Serge'o Ibakos.
Tačiau jie turėjo vyruką, kuris būtent Pekine, prieš 11 metų pirmą kartą užsivilko Ispanijos vyrų rinktinės marškinėlius. Tada R.Rubio buvo 18-metis nacionalinės komandos debiutantas, o dabar jis – pasaulio čempionas, tikras turnyro MVP.
20 taškų ir 7 rezultatyvius perdavimus finale surinkęs R.Rubio rėžė MVP vertą kalbą.
„Mes perrašėme istoriją. Ir mes buvome tam pasiruošę, – pradėjo 28-erių įžaidėjas. – Reikia nusilenkti Argentinai – mes turėjome išsikovoti šią pergalę. Bet turėjome puikų turnyrą. Neįtikėtina, kaip jis suvienijo mūsų komandą.
Mes nebuvome talentingiausia pasaulio čempionato komanda. Mes nebuvome aukščiausia komanda. Bet buvome komanda, kuri turėjo didžiulę širdį. Mes tą parodėme ir finale, ir visame turnyre.
Manau, šis čempionatas paliks mums šeimos prisiminimą. Ir tai daugiau nei laimėti pasaulio čempionatą. Tai šeima gyvenimui.“
„Po tokios kalbos turėčiau užsičiaupti, – S.Scariolo prajuokino auditoriją, gavęs įžanginį žodį. – Negalėčiau surasti geresnių žodžių. Ačiū mano žaidėjams. Net sunku papasakoti, kokie jie buvo nuostabūs.
Prieš finalą turėjau gerą nuojautą, nes mačiau savo žaidėjus susirūpinusius. Jie gerbė priešininkus. Ir argentiniečiai nusipelnė visos pagarbos. Jie didžiuliai kovotojai, puikūs žaidėjai su puikiais treneriais.
O mano padėka keliauja visam trenerių štabui ir personalui. Visai federacijai, kuri leido man čia būti. Mes buvome kaip šeima.
Tai didžiulis laimėjimas ir labai juo džiaugiuosi. Kaip sakė Ricky, mes nebuvome talentingiausi ir aukščiausi. Nebuvome favoritai, kai prasidėjo turnyras. Bet mes smarkiai dirbome. Jie – žaidėjai, dirbo sunkiai. Mes turėjome labai sudėtingų minučių, bet žaidėjai neprarado tikėjimo savimi.“
Kol Ispanijos krepšininkai triumfavo ant nugalėtojų podiumo, R.Rubio tiesiog prisėdo ir ramiai žiūrėjo į džiūgaujančius bendražygius.
„Norėjau pasimėgauti akimirka ir ją įamžinti, nes ją atminsiu visą gyvenimą. Šis turnyras man bus ypatingas. Viskas prasidėjo čia, Pekine. Čia nesibaigs, bet uždarys nuostabų mano gyvenimo laikotarpį.
Prieš trejus metus netekau mamos. Bet žinau, kad ji visada buvo su manimi. Ji stūmė mane kasdien būti dar geresniam. Šiame pasaulyje manęs niekas nemylėjo taip stipriai ir jos meilė vis dar mane užkuria. Net kai jos čia nėra, aš ją jaučiu. Didžiuojuosi, kad turėjau tokią mamą.“
Sergio Scariolo karjera Ispanijos rinktinėje nusėta auksu. Jį ant kaklo ispanų treneriui kabino 2009, 2011 ir 2015 metų Europos čempionate, o dabar – ir planetos pirmenybėse.
Būtent 2009-aisiais S.Scariolo pradėjo dirbti su jaunąja kylančia Ispanijos krepšinio žvaigžde ir įvertino ją dar tada, kai ši nebuvo tokia rezultatyvi. Pasaulio čempionate Kinijoje R.Rubio pirmą kartą Ispanijos ekipoje rinko dviženklį taškų skaičių.
Kinijoje atakų organizatoriui MVP titulą atnešė 16,4 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 6 rezultatyvių perdavimų vidurkis.
„Mūsų darbas kartu prasidėjo 2009-aisiais ir nuo to laiko puikiai pažinome vienas kitą, – apie savo pažintį su S.Scariolo pasakojo R.Rubio. – Kaip įžaidėjas, aš visada vertinau tai, ko jis iš manęs nori. Jis man suteikia tiek daug skirtingų ginklų, ypač gynyboje. Tai, ką padarėme su Serbija ir Australija, yra tai, ką mažai trenerių buvo prieš tai darę. Todėl Scariolo nusipelnė didelių nuopelnų už šią sėkmę.
Kartais treneris nesulaukia pakankamai įvertinimo, nes tai žaidėjai žiba ryškiausiai. Bet dienos pabaigoje, visa tai yra komandinis darbas. Juk reikia suklijuoti komandą per šešias savaites, kai žaidėjai savo klubuose turi visai kitus vaidmenis. Jis atvažiuoja ir pastato visus prie vienos linijos, o tai tikrai nėra lengva.
Kiekvienas mūsų turi ego ir tikrai nelengva jį kontroliuoti. Bet reikia nusilenkti visam štabui. Jei ne jis, mūsų čia nebūtų.“
S.Scariolo juokėsi – R.Rubio žaidimą įvertino triguba A.
„Jis rado tobulą balansą tarp įžaidinėjimo, lyderystės gynyboje ir rezultatyvumo. Tai ideali kombinacija. Dar keli žingsniai į priekį ir jis bus Šlovės muziejaus žaidėjas, – tikino S.Scariolo. – Man labai gera turėti jį kaip pagrindinį mano komandos įžaidėją. Bet pasakysiu vieną – man buvo vienas malonumas treniruoti Ricky dar tada, kai jis nepasiekė tokių skaičių. Jis jau tada buvo starto penketo įžaidėjas, nes davė komandai naudos ir lyderystės. Dabar jis pelno taškus ir visi sako, kad Ricky MVP. Man tai patinka, bet Ricky jau buvo mano, mūsų visų vyrukas, kai jis buvo daugiau nei įžaidėjas, nors turėjo 5 taškų vidurkį.“