Arvydo Sabonio vadovaujama Lietuvos krepšinio federacija gyvena pabaigos nuotaikomis. Nuo 2013-ųjų metų šalies krepšinį valdanti LKF savąją kadenciją užbaigs rugsėjo pradžioje, išrinkus naująjį prezidentą, nors olimpinio ciklo pabaiga atėjo anksčiau, nei kas Lietuvoje to tikėjosi.
Nacionalinė vyrų komanda, vadovaujama stratego Dariaus Maskoliūno, neįveikė olimpinės atrankos Kaune finalo bei pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje nesivaržys pagrindiniame sporto renginyje.
Kaip 15min teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, šias pareigas einantis nuo 2013-ųjų metų spalio, federacija dėl prasto rinktinės pasirodymo prisiima atsakomybę, nors toks vertinimas nėra visiškai teisingas.
„Mes prisiimame atsakomybę dėl nepatekimo į olimpines žaidynes. Tai labai skaudu, nes federacijos darbo vertinimas vyksta per tokią prizmę. Ne pagal veiklą, ne pagal finansinių nuostolių neturėjimą, ką tu padarei, kiek investavai ar kad sukūrei sistemą, kurios išvis nebuvo. Talentų kartos, Ramūno Šiškausko turnyrai, merginų programos... Jeigu mes neįsikišame į žemesnę grandį, nenulendame kuo žemiau, gauname prastesnį produktą. Kas darėsi su įžaidėjais praeityje ir kokia karta ateina dabar? Einame gera linkme. Mes gavome duobę, bet tyliai ir ramiai ją užpildėme. Noriu, kad atėjus naujai valdžiai mūsų sukurta sistema nebūtų sugriauta, ji būtų gerinama ir tobulinama toliau“, – 15min sakė M.Špokas.
Olimpinis ciklas pasibaigė, krepšinio tarptautiniame lygyje šią vasarą nebebus, tačiau dėl įstatų ir reglamentų LKF prezidento rinkimų teks palūkėti iki rugsėjo mėnesio.
Būtent rugsėjo 6-ąją dieną Lietuvos krepšinio federacija turės naują vedlį, kurį rinks net 136 nariai.
„Pagrindinis dalykas yra olimpinio ciklo pabaiga. Mes turime savo įstatus ir reglamentus, kaip yra vykdoma kandidatų į prezidentus atrinkimo tvarka. Nekaltumo prezumpcija ir visi kiti dokumentų tikrinimai. Tai aprašyta asociacijos įstatyme. Net neeilinę konferenciją sušaukti reikia narių forumo ir bent 30 dienų, kad tai įvyktų. Vis tiek papultume tik ant rugpjūčio mėnesio. Turime 136 narius, liepos 23 dienai kandidatai pateikia savo kandidatūras, o 30 dienų vyksta dokumentų tikrinimas. Tuomet nariai turi susipažinti su kandidatų programomis, už ką ateis balsuoti. Mūsų didžioji dauguma klubų ir sporto mokyklų yra būtent rudenį grįžtantys į savo pedagoginę veiklą. Rinkimų reglamentas jau yra patvirtintas, o liepos 13 dieną įvyko paskutinis posėdis“, – sakė M.Špokas.
Jau lapkritį startuos atranka į pasaulio čempionatą, per kurią lietuviams tiesis vienintelis kelias į 2024-aisiais metais Paryžiuje vyksiančias olimpines žaidynes. Situacija sunki, užduotis - nepaprasta, bet naujojo stratego irgi teks palūkėti iki rugsėjo.
„Naujoji valdžia rugsėjį rinks naują vyriausiąjį trenerį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, kaip ir moterų. Kam pakišti žmogų po traukiniu ir rinkti jį dabar? Baigėsi olimpinis ciklas. Tikslas ir noras yra tęstinumą turėti olimpiniais ciklais, o ateinantis bus trejų metų. Laiko nėra daug, darbų – begalė. Reikės patekti į pasaulio čempionatą per atrankos langus, kuriuose žaidžia dvylika komandų iš Europos“, – 15min sakė M.Špokas.
Dėl istorinės Lietuvos rinktinės nesėkmės dvigubai širdį skaudėjo legendiniam šalies krepšinio ąžuolui Arvydui Saboniui, kuris yra ne tik LKF prezidentas, bet ir vieno iš nacionalinės komandos vedlių Domanto tėtis.
„Jis reagavo labai žmogiškai. Nuoskauda yra didžiulė, kad nepavyko patekti į olimpines žaidynes. Jei nebūtume tikėję, kad olimpinė atranka nebus sėkminga, nebūtume jos organizavę. Arvydas prastai jaučiasi ir kaip federacijos prezidentas, ir kaip tėvas. Juk Domas žaidžia rinktinėje ir groja tikrai ne paskutiniu smuiku. Bet Arvydas ramina, jog federacijos darbas yra padarytas, naujos kartos turėtų lipdytis ir duoti rezultatą ateityje. Jaunimo gretose Arvydas mato proveržį“, – pasakojo M.Špokas.
Jei A.Sabonis yra gretinamas su Ramūno Butauto komanda, sieksiančia perimti buvusios valdžios darbus LKF, tai M.Špokas palaikymo neišreiškė nė vienam žiniasklaidoje minimam kandidatui – nei R.Butautui, nei Robertui Javtokui ar Vydui Gedvilui.
„Atsiriboju nuo bet kurios kandidatų komandos, nes nedalyvauju užkulisinėje veikloje. Puikiai pažįstu Robertą Javtoką, teko pažinoti ir Vydą Gedvilą. Tuo metu su Ramūnu Butautu kartu teko dirbti 2008-2009 metais, kaip dirbau komandos vadovu. Apie visus tris žmones galiu pasakyti žmogiškąsias jų vertybes. Robertas ir Ramūnas yra puikūs ir sąžiningi žmonės, apie Vydą kalbėti man būtų sunkiau, nes bendravimas nutrūko seniai, kai jis nuėjo į politiką. Kodėl man reikia kažką palaikyti, kai jie visi strateguoja, ką darys?“, – klausė M.Špokas.
M.Špokas išskyrė penketuką trenerių, kurie galėtų perimti Lietuvos rinktinės vairą, išdėstęs juos atsitiktine tvarka – Šarūnas Jasikevičius („Barcelona“), Kazys Maksvytis (Permės „Parma“) bei šiuo metu sutarčių su klubais neturintys Dainius Adomaitis, Kęstutis Kemzūra ir Rimas Kurtinaitis.
„Labiausiai visų geidžiamas treneris dabar yra Šarūnas. Sėkmingiausias treneris – Kazys. Jis viską laimėjęs su jaunimu. Visiems įdomu, kaip jam sektųsi vyrų rinktinėje, ką mes jau beveik buvome sutarę. Dainius turi puikią patirtį, prisiminkite, kaip mes su juo žaidėme. Dvejos rungtynės, kuriose mums nepasisekė (prieš Australiją ir Prancūzija – aut. past.), viską nubraukė. Planas buvo ambicingas. Skaudu visiems, jog nepatekome į pasaulio čempionato ketveriukę, nors federacija tokio tikslo ir nebuvo iškėlusi. Jei galėčiau kažką pakeisti, tai Kinijoje su Dainiumi būčiau pakalbėjęs kitaip, kad trauktis nėra ko, – dėstė M.Špokas. – Kalbant apie Kęstutį, prisiminkime 2010-uosius metus, kai po slogių 2009-ųjų gavosi fantastinė komanda, bėganti ir lekianti. Manau, kad jis dar nėra savo potencialo atskleidęs treneris, kurį galėtų gerai realizuoti rinktinėje. Rimas Kurtinaitis, kaip treneris, yra gal Šarūno kalibro, kadangi abu buvę aukščiausio lygio žaidėjai ir lyderiai. Jie žino momentus, ką ir kaip reikia priimti. Tai labai svarbi detalė.“
Nors tauta prie rinktinės posto norėtų matyti Barselonoje besidarbuojantį Šarūną Jasikevičių, per kelerius metus Kauno „Žalgiryje“ šovusį iki Europos trenerių elito, tačiau, pasak LKF generalinio sekretoriaus, šansų tam nėra daug.
„Būkime realistai, Šarūną prisikviesti bus beveik neįmanoma. Jei jis būtų norėjęs, jau būtų galėjęs laisvai paimti komandą ir išvesti ją į olimpines žaidynes. Tuomet kandidatai treniruoti rinktinę lieka likę keturi treneriai. Išskirti vieną favoritą man nebūtų etiška, nes tai nėra mano srities kompetencija“, – teigė M.Špokas.
Nacionalinei komandai atrankoje į olimpines žaidynes vadovavęs Darius Maskoliūnas rinktinės strategu buvo paskirtas 2019-ųjų lapkritį, tačiau neužtikrintas žaidimas Europos čempionato atrankoje LKF privertė šviesas atsukti į Katalonijos klubui pirmą sezoną vadovavusį Š.Jasikevičių.
Federacija į rinktinę kvietė Šarą, nors rinktinė turėjo vyriausiąjį trenerį. Ar toks neparodytas pasitikėjimas D.Maskoliūnu nebuvo LKF klaida?
„Kaip Darius minėjo paskutiniame savo pasisakyme, jis visada ir iki galo buvo už tai, jog rinktinei vadovautų Šarūnas. Visada rinktinės tikslas yra turėti geriausią įmanomą trenerį, o Darius su Šarūnu sėdi toje pačioje valtyje. Tai nėra priešinimas. Tai – geriausio sprendimo ieškojimas“, – aiškino M.Špokas.
Arvydo Sabonio dešinioji ranka galvoja, jog naujo rinktinės vairininko nesėdėjimas ant dviejų kėdžių – nacionalinėje komandoje ir klube – būtų privalumas.
„Didžioji dalis sėkmingai veikiančių rinktinių trenerių nedirba klubuose“, – sakė M.Špokas.
Bet ar rinktinė galėtų mokėti tokį atlygį strategui, jog jis lengva ranka numotų į klubinį krepšinį ir ten esančius pinigus?
„Visi viską suveda į pinigus, bet ne visada esmė slypi piniguose. Vyrų rinktinės žaidėjai neuždirba pinigų, o treneris yra vienintelis, kuris gauna atlygį. Nežinau, ar tai maža ar didelė alga. Kaip palyginti? Taip, standartai nėra pasikeitę dar nuo Antanos Sireikos laikų. Kaip buvo, taip ir liko. Kas kažkada atrodė vau, dabar gal taip nebėra. Paprastam lietuviui ši alga atrodytų didelė, – dėstė M.Špokas. – Bet resursai eina į priekį, treneriui galima būtų skirti didesnę lėšų dalį. Galima būtų duoti tai, ką Dainius, Darius ar Jonas buvo gavę, kai neturėjo kontraktų. Jie keliavo po NBA klubus, buvo sudarytos geriausios sąlygos pamatyti visą virtuvę – kelti kvalifikaciją, patenkinti smalsumą ir aplankyti visus geriausius mūsų žaidėjus, kaip kad darė Jonas Kazlauskas. Taigi, yra galimybė duoti pakankamai normalų atlygį ir suteikti papildomas galimybes tobulėti.“
Tiesa, trenerį prie dabartinės valdžios, pasak M.Špoko, išrinkti yra kur kas lengviau dėl sutvarkytos meistriškumo komisijos.
„Noriu pabrėžti, kad prieš aštuonerius metus sporto dalies federacijoje nebuvo išvis. Nulis žmonių. Nežinau kas ją tvarkė. Ir trenerių skyrimai, ir visi kiti dalykai yra meistriškumo komisijos kompetencija, kuri buvo sukurta kaip atsvara, kokybė ir garantas. Meistriškumo komisija išdiskutuoja ir duoda rekomendaciją vykdomajam komitetui balsuoti. Niekada neturėjome prieštaravimų, nes profesionalūs treneriai viską profesionaliai ir išdėliodavo. Sukurta daug aiškesnė situacija“, – teigė LKF generalinis sekretorius.