Željko Obradovičius yra sakęs, kad taip gerbia kiekvieną varžovą, kad ikisezoninėms rungtynėms ir Eurolygos finalui ruošiasi visiškai vienodai.
Galima nuspėti, kad Željko mokinys Šarūnas Jasikevičius turėjo perimti savo mokytojo filosofijos pagrindus. Tačiau pustuštėje „Žalgirio“ arenoje, kurioje dar prieš mėnesį nuo Eurolygos aistrų kilnojosi stogas, sunku užvesti žaliai baltą mašiną prieš aštuoniese likusį varžovą iš Panevėžio.
Nežinia, ką pasakė per ilgąją pertrauką, bet „Žalgiris“ grįžo ant parketo ir galingai kirto „Lietkabeliui“, laimėdamas trečiąją dešimties minučių atkarpą 13 taškų skirtumu (59:42).
Bet, kaip sako, Š.Jasikevičiaus autobiografijos pavadinimas, „Laimėti neužtenka“.
Nors skirtumas buvo šoktelėjęs iki 19 taškų, nerimąstingai prie šoninės linijos trypčiojęs Š.Jasikevičius vėl buvo užsimojęs ir ruošėsi prasmūgiuoti į pufą. Kartais reikia vytis žaidėjus kaip pasiutusiam šuniui, kad šie bėgtų iš visų jėgų.
Ketvirtojo kėlinio pradžioje „Žalgirio“ treneris jau pajuokaudamas kėlė nuo suolo Roką Jokubaitį užbaigti reikalų, bet netrukus piktas sušaukė minutės pertraukėlę ir po kelių aršių pastabų paliko žaidėjus vienus užbaigti rungtynių pauzės, nors skirtumas tada visai nekėlė grėsmės (+23).
„Gal buvo galima geriau su koncentracija. Paėmėme minutės pertraukėlę, nes klydome trečią kartą iš eilės. Treneriui tai nėra smagiausia situacija, – spaudos konferencijoje sakė Šarūnas Jasikevičius. – Buvo svarbu pradėti seriją pergale namuose, nes serija labai trumpa. Liko daugiausiai dvejos rungtynės, todėl...
Gal kažkiek pradžioje slėgė įtampa ir priėmėme daug abejotinų sprendimų. Gynyba kaip ir buvo tvarkoj, tačiau pirmoje pusėje labai perskubėjome, priėmėme nelabai gerų sprendimų ir „Lietkabelis“ laikėsi rungtynėse.
Po pertraukos kažkiek susitvarkėme tas situacijas su sprendimais ir buvo lengviau. Palikti „Lietkabelį“ ant 10 taškų trečiame kėlinyje tikrai geras rezultatas.“
– „Žalgirį“ papildė Jockas Landale'as. Koks tai žaidėjas ir ką jis duos „Žalgiriui“?
– Nekomentuosiu.
Organizacijoje nusprendėme nekomentuoti nei gandų apie dabartinius žaidėjus, nei gandų apie žaidėjus, kuriais mes domimės.
Norėčiau, kad būtų koncentracija į LKL pusfinalį ir, jeigu viskas gerai, finalą. O po sezono apkalbėsime viską kitą.
– Kaip vertinate tokią tendenciją Europoje, kad dar nesibaigus sezonui daug žaidėjų sudarinėja sandorius ir žino, jog kitą sezoną rungtyniaus vienoje arba visai kitoje komandoje?
– Tokia realybė. Visi sprendžia savo problemas. Kai kuriose situacijose smagu, kad užsitikrini ateitį. Iš kitos pusės, ypač „Žalgirio“ situacijoje pastaraisiais metais, žinai, kad žaidėjų galvos kažkur kitur ir turi su tuo susigyventi. Situacija tikrai nėra ideali.
– Marius Grigonis antrajame kėlinyje nikstelėjo čiurną ir nusiėmęs batą kulniavo į rūbinę. Bet po pertraukos jis vėl žaidė. Ar viskas gerai?
– Jeigu Marius grįžo ir tiek minučių žaidė, berods, aštuonias po pertraukos, tai pats geriausias dalykas.
Man atrodo, išsibėgiojo ta trauma. Jei tik yra galimybė, svarbiausia toliau prasibėgti po tokių traumų ir neužsisėdėti. Jis tą padarė ir žiūrėsime, kokia ta situacija.
