Olimpinės žaidynės Brazilijoje vyks rugpjūčio 5–21 dienomis. Lietuvos krepšinio federacija rinktinei iškėlė oficialų tikslą patekti į ketvirtfinalį.
Bet solidus Lietuvos rinktinės žaidimas pasiruošimo cikle Š.Marčiulioniui kelia didesnes ambicijas.
„Nereikia užmigti ant laurų, – vertindamas sėkmingą pastarąjį olimpinį ciklą su dviem sidabro medaliais Europos čempionatuose ir ketvirtąja vieta pasaulio pirmenybėse, 24sek kalbėjo Š.Marčiulionis. – Bet aš matau Lietuvą pusfinalyje.“
Š.Marčiulionį sužavėjo Jono Kazlausko sprendimas paskutinę akimirką į galutinį dvyliktuką vietoj Edgaro Ulanovo įtraukti Vaidą Kariniauską. Tačiau jis nepritaria trenerio ir Arvydo Sabonio pozicijai pasmerkti Artūrą Milaknį dėl jo sprendimo nekeliauti į draugiškus turnyrus užsienyje, kai šis liko už dvyliktuko borto.
Kita vertus, jis rado pateisinimų ir A.Saboniui, ir A.Milakniui.
Š.Marčiulionis taip pat vertino Domanto Sabonio ir Mindaugo Kuzminsko perspektyvas NBA, nesupranta „Houston Rockets“ žaidimėlių su Donatu Motiejūnu ir su nekantrumu laukia Rio starto.
Apie tai ir plačiau – išsamus 24sek pokalbis su Š.Marčiulioniu.
Dėl Kariniausko ramus
– Jonas Kazlauskas paskutinę akimirką padarė rokiruotę – vietoj Edgaro Ulanovo į dvyliktuką įtraukė Vaidą Kariniauską. Kaip vertinate tokį sprendimą?
– Man jis patiko. Jis turi senbuvio pojūtį. Porą rungtynių sužaidė gana solidžiai. Ulanovo pozicijoje yra daugiau kitų žaidėjų. Nežinau, ar tai trauma, ar trenerio sprendimas, bet yra kaip yra. Treneris daro teisingus sprendimus.
Manęs tokia rokiruotė nenustebino. Kariniauskas nesutrinka, mato aikštelę, gerai užlenda stumdydamas varžovus dešine ranka. Man labai patiko, kaip jis nervino ispanus. Jis nebijo kontakto ir, kas labai svarbu, randa „centrus“. Aišku, kartais būna klaidų, bet čia nieko nepadarysi. Man ramiau dėl įžaidėjų grandies.
Man Vaidas atrodė solidžiau nei ankstesni įžaidėjai.
– Nepasirodė, kad įžaidėjo pozicijoje nepatogiai jautėsi Adas Juškevičius? Gal Kariniausko įtraukimas į komandą vėl sugrąžins Adą į savo vėžes?
– Taip, Adas ten patogiai jaučiasi. Ypač, jei turi aukštą užtvarą. Jis tada privalo mesti, nes yra geras metikas. Bet turi pasitikėti savimi.
– Jonas Kazlauskas eksperimentavo daug. Įžaidėjo pozicijoje išbandė Šarūną Vasiliauską, Luką Lekavičių, kitus. Kuo Vaidas kitoks ir pranašesnis už pirmtakus?
– Kiek mačiau, man Vaidas atrodė solidžiau nei ankstesni įžaidėjai.
Jis gerai stovi gynyboje. Jis aukštas (198 cm), gali keičiantis gynyboje paimti aukštesnį varžovą. Gerai keičiasi. Jo taip lengvai nepermesi. Yra daug pliusų, kuriuos duoda centimetrai. Juos gali išnaudoti ir gynyboje, ir puolime. Netikėta ir jo kairė ranka. Jis gali pririnkti pigių taškų. Kadangi pats kairiarankis, aš mėgstu kairiarankius (juokiasi.).
Manau, su kaire ranka iššaus ir Domantas. Netikėtumo faktorius reikalingas.
– Kaip manote, ar užteks vieno Kariniausko Kalniečio dublerio pozicijoje? Galbūt Renaldas Seibutis ar Adas Juškevičius galės žiūrėti tik savo reikalų atakuojančio gynėjo pozicijoje?
– Prieš kiekvieną komandą yra skirtingas receptas. Žiūrėsime, su kuo žaisime. Jo minutės bus apibrėžtos, bet viskas priklausys nuo rotacijos, ji nenusišlifuos iki pirmų kelių rungtynių. Kam nors vis tiek reikės nusėsti ant suolo. Pagrindą sudarys 9–10 žaidėjų. Bet savo šansą Vaidas turėtų išnaudoti.
– Pernai rinktinėje su įtampa sunkiai susitvarkė Lukas Lekavičius, užpernai – Šarūnas Vasiliauskas. Ką patartumėte Kariniauskui, kad jis neliptų ant to paties grėblio?
– Manau, Kariniauskas turi pasitikėjimą. Jam tik nereikia rizikuoti su kamuoliu. Vengti staigių, netikėtų perdavimų, kurių komandos draugai gali nesuprasti. Bet, pirmiausia, juodas darbas gynyboje – įsikabinti, išvesti iš kantrybės varžovų įžaidėją. O Vaidas gali padėti ir po lenta. Jei jis sudės šiuos komponentus, minutės bus produktyvios ir jis užsitarnaus daugiau žaidimo laiko.
Neteisia Milaknio
– Kitas žmogus, kuris liko už dvyliktuko borto – Artūras Milaknis. Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis griežtai pasmerkė Milaknio sprendimą nevykti į draugiškus turnyrus, nors jis oficialiai ir buvo neįtrauktas į galutinį dvyliktuką. Ką jūs manote apie krepšininko sprendimą?
– Kiekvienas turi savo gyvenimą. Jis neatsisakė žaisti rinktinėje. Artūras turi savo trajektoriją ir elgiasi, kaip jam atrodo geriau. O kitos nuomonės... Daug skirtingų nuomonių. Jis matė, kad jo metimas nebuvo toks stabilus, jog užimtų vietą dvyliktuke. 70–80 taškų sukrapštysime be jo. Bet sverti, gerai ar blogai, tai jo gyvenimas.
Tik gal ta pusė, kurioje stovi Kurtinaitis ir Sabonis, siekė palaikyti saviškius, pabijojo, kad tai būtų blogas pavyzdys kitiems. Galbūt todėl jie taip jautriai sureagavo.
– Bet ar teisinga ryškiausiai Lietuvos krepšinio asmenybei sakyti, kad tai buvo Milaknio „blogiausias sprendimas gyvenime“?
– Aš taip nesakyčiau... Galbūt mes anksčiau buvome kategoriškesni dėl rinktinės. Juk buvo daug atsisakiusių, ką kalbėti apie juos? Milaknis tempė ir buvo stovykloje tiek, kiek galėjo. Jei jam neatsirado vietos, jis padarė savo asmeninį sprendimą, nuo kurio priklauso karjera, gyvenimas.
Tikrai nemanau, kad Milaknis tokį sprendimą priėmė turėdamas kažkokią blogą potekstę.
Prognozuoja medalius
– Rinktinės dvyliktukas aiškus. Ramia širdimi išlydite krepšininkus į Rio?
– Ramiau! Žymiai ramiau. Prisiminkime ne tik statistiką, bet ir Londono žaidynes, mūsų priekinę liniją, kartų kaitą. Jonas dar nebuvo toks dominuojantis faktorius rinktinėje. O dabar jis žymiai geriau jaučiasi. Jis parodys, ką gali.
Ir Domantas labai gražiai įsiliejo. Jie vienas kitą labai gerai jaučia. Man labai patinka mūsų priekinė linija.
Seni vilkai – Mačiulis, Jankūnas, manau, jie žino, ką daro ir kaip surinkti taškus, apsiginti. Rinktinė subalansuota gana gerai. Net noriu, kad greičiau būtų rungtynės (šypsosi.).
Mus matyčiau tarp keturių geriausių. O kitos dvi komandos... Pirma aiški, o kitos dvi, nežinau...
– Kalnietis irgi atrodo solidžiau?
– Taip, jis randa save. Be abejo, turi būti geras mikroklimatas komandoje. Kalniečio sezonas buvo labai banguotas, bet atmosfera gera ir svarbu, kad ji išliktų rinktinėje iki ketvirtfinalio.
– Kalbant apie jaunimą, turbūt gerokai nustebino Marius Grigonis?
– Iškart sakiau, kad man jis patinka. Jis turi ryžto, drąsos. Jau jaunimo rinktinėje matėsi, kad jis nebijo imtis iniciatyvos. Jis daro teisingus sprendimus, nebijo varytis kamuolio, aikštėje jaučiasi patogiau. Manau, kad rinktinėje Grigonis bus vienu tų, kurie galės perimti kamuolį ilgesniam laikui.
Kalbant apie universalumą, galbūt treneriai ir pasirinko taip, nes Milaknis yra sunkiau nuspėjamas, lėtesnis gynyboje, o su Grigoniu sprendimas teisingas.
– Ar šios Lietuvos rinktinės veidas kuo nors skiriasi nuo ankstesnių?
– Su tuo pačiu treneriu kitokio veido nebus. Ir tai yra gerai. Visi žino savo vaidmenį. Kazlauskas išreikalauja, šlifuoja visus kampus, suras sprendimus. Aš manau, kad svarbiausios bus pirmosios rungtynės dėl psichologijos. Kadangi jie žais namie, pradėsime nuo 0-10. 60 taškų neužteks. Reikės bent 75 taškų.
– Kokį įspūdį palieka Lietuvos rinktinės grupė?
– Linksma! Linksma! Reikia žaisti! Ir mes galime žaisti. Nepamenu olimpiados, kur grupėje būtų toks pasipriešinimas. Bet gal ir gerai. Mums reikia būti 1–2 vietoje grupėje ir viskas bus gerai.
– Galime būti pirmi tokioje grupėje?
– Būčiau atsargus su vertinimais, kad ispanai pasenę. Jie moka balansuotis, yra pietiečiai ir visada randa papildomų degalų. Jie moka valdyti atsakomybę. O olimpinės žaidynės yra ištęstas reikalas, kuris vargina. Gale išgyvena tie, kurie psichologiškai stipriausi. Ispanų tikrai nenurašyčiau.
– Turbūt argentiniečiai labiau susenę?
– Taip, jie turi daugiau bėdelių nei ispanai. Argentina išgyvena gulbės giesmę. Po 4–5 rungtynių Argentina bus labiau pavargusi nei ispanai. Nemanau, kad jie gali laimėti medalius. Manau, kad Argentina grupėje bus 3–4 vietoje, užlips ant amerikiečių ar prancūzų ir viskas bus baigta.
– Ko galima tikėtis iš sunkiai nuspėjamos Kroatijos ar Nigerijos?
– Išmokome žaisti su visais. Visus reikia gerbti. Ir Nigeriją, ir Kroatiją... Bus sunkios rungtynės. Tik reikia jas sužaisti. Nepagalvoti, kad čia laisvadienis.
– O nėra nerimo tokioje stiprioje grupėje, nes čia pirmosios rungtynės gali sumaišyti kortas?
– Aš to labai ir bijau, kad pirmosiose rungtynėse per daug nepersispaustume. Jau su Argentina buvo teisėjų sprendimų, tempimų, tai ir čia gali būti tokių variantų. Tikiuosi, to nebus.
Kiekviena pergalė prie tokios konkurencijos bus labai svarbi. Visiems bus labai daug adrenalino.
– LKF rinktinei kelia tikslą patekti į ketvirtfinalį. Ne per kuklu?
– Aš tai nežinau, kodėl toks tikslas. Gal nepasiskaičiavo? Jei pralaimi ketvirtfinalyje, vadinasi, baigi turnyrą su trimis pralaimėjimais (dar pusfinalyje ir finale). Ir tai, anot LKF, bus gerai. Aš nebūčiau patenkintas... Aš nebūčiau patenkintas (Juokiasi).
– Rimas Kurtinaitis minėjo, kad tik medaliai tokiai rinktinei turėtų būti keliamas tikslas.
– Jei peržengsime ketvirtfinalį, manau, turime turėti medalius.
– Koks būtų jūsų olimpiados finalo ketvertas?
– Nemačiau prancūzų... Būtų smagu jiems užvožti. Esame jiems skoloj (šypsosi.). Nesinorėtų serbų, nes jie visada galanda... Turime prieš juos malonų pranašumą, bet nereikia užmigti. Bet mus matyčiau tarp keturių geriausių. O kitos dvi komandos... Pirma aiški, o kitos dvi, nežinau...
Domantas pranašesnis nei tėtis
– Rimo Kurtinaičio žodžiais, nors Domantui Saboniui dar tik dvidešimt, atrodo, kad rinktinėje jis jau žaidžia 20 metų. Ar ir jums jis palieka tokį solidų įspūdį?
– Domantas turi gerą kūną, darbštumą, o tai labai svarbu. Jis kovoja dėl savo vietos, prašo kamuolio, ieško, skaito žaidimą. Tai svarbiausia. 20 metų ar 2 – nėra esmė. Jis minutes vertina ir, kaip matome, žaidžia produktyviai.
– Iš jo šiemet laukiate didesnio indėlio nei pernai?
– Skirtingi metai. Dabar jis gavo žymiai daugiau žaisti Gonzagos universitete. Kaip kairiarankis, jis žaidė dešinėje pusėje, kur jaučiasi patogiai. O pirmąjį sezoną jis būdavo nepatogioje pusėje. Kai pradėjo žaisti patogiai, per metus žymiai patobulėjo.
– Amerikiečiai Domantą mėgsta lyginti su Arvydu Saboniu. Ar jūs matote tarp jų panašumų?
– Vaikas rimtesnis nei tų metų tėtis (juokiasi). Ne tiek ašarų, visko. Universitetas ir Ispanija davė daug pagrindų. O mūsų žaidimas anksčiau būdavo padrikesnis. Ir tie pasai skraidydavo... Pagal klaidų, emocijų ir produktyvumo santykį, Domantas dabar pranašesnis nei tų metų Arvydas.
Domantas pranašesnis nei tų metų Arvydas.
Svarbiausia, ne kokį žinių bagažų turi, o kiek esi imlus kitoms žinioms, kaip priimi patarimus ir juos įgyvendini. Atrodo, kad visi gali žaisti. Bet daug priklauso, kaip gali prisitaikyti prie sistemos. Vieniems lieka galvoje, o kitiems išeina pro ausis. Daug kas priklauso, kiek esi treniruojamas. O Domantas yra labai imlus.
– Domantas pateko į „Oklahoma City Thunder“. Kaip sureagavote sužinojęs, kad savo karjerą NBA puolėjas pradės būtent Oklahomoje?
– Buvau išsigandęs. Maniau, kad tai komandai reikės trijų kamuolių (juokiasi). Pavargs lakstyti, susinešios batai nuo vien lakstymo. Bet taip išėjo, kad komanda apgriuvo, išėjo Kevinas Durantas. Aišku, jie susistyguos, bet manau, kad dabar Saboniui yra galimybė gauti daugiau minučių. Manau, tai jam į naudą. Domantas nusipelnė vietos NBA.
– Amerikiečiai baiminasi dėl Domanto Sabonio fizinių galimybių. Nėra tikri, ar jo kūnas sutvertas NBA.
– Gali matuoti, ką nori, bet niekas nepamatuos širdies dydžio. Domantas turi žemą svorio centrą, o tai yra privalumas. Jis turi stiprias kojas, gali atlaikyti. Jei ne rankomis, tai bent kūnu gali žaisti prieš bet ką. Jis gali apsiginti vienas prieš vieną, sustabdyti kūnu, o kas nors kitas padės. Kiek žmonių, tiek nuomonių.
Domantas nebijo darbo ir jis tą įrodęs. Be to, Gonzagoje jam neleido mesti iš vidutinio nuotolio. Studenčiokus jis apstumdydavo, kadangi fiziškai labiau išsivystęs nei kiti. Gonzaga norėjo, kad jis užtikrintai mestų iš po krepšio, todėl jo metimų iš toliau nereikėjo.
Bet jam reikia būti įvairesniam. Domantas privalo mesti nuo kampo ar baudų metimo linijos.
Kuzminsko užduotis – reklama NBA
– Ką manote apie Mindaugo Kuzminsko perspektyvas NBA?
– Reikia tikėtis, kad tai nebuvo jo galutinis tikslas. Tai svarbu. Patekai, tai patekai, gerai, užsitarnavai. Gal truputį tai kaip lengvas avansas.
Bet „Knicks“ tokia sukritusi komanda, kad ten tokių kamuolių laikytojų labai daug. Ten bus linksma šaika. Lakstymo bus nemažai (juokiasi.).
Bet tos kapeikos rodo, kad kažkokį laiką jis gaus (pasirašė dvejų metų 6 mln. dolerių sutartį). Esmė per tą laiką įrodyti, kad gali žaisti. O tada bus atviros kitų NBA klubų durys. Bet nustebsiu, jei „Knicks“ šį sezoną nustebins.
– O Niujorkas Mindaugui yra paranki frančizė?
– Niujorkas ištroškęs gerų rezultatų. Jei „Knicks“ pradės ne nuo gynybos, nuo puolimo, tai visi eis žiūrėti. Bet Philas Jacksonas turi per penkerius metus pasiekti rezultatą. Tai tretieji jo metai. Manau, kad Niujorke dar laukia rimti pokyčiai. Jacksonas su tokiu mentalitetu negali per penkerius metus nieko nelaimėti. Jis turi iškeisti tuos, kurie nesidalina kamuolio.
Motiejūno situacija kelia nerimą
– Donatas Motiejūnas vis dar nebaigia naujos sutarties derybų. Ne per ilgai?
– Per ilgai. Per ilgai... Ten kažkas nesuprantamo. Per daug agentų neklausinėjau, bet kažkas ten... Vaikis užsitarnavo ir minutes, ir kapeikas, bet nežinau, kas ten su Hjustonu darosi. Kodėl jis ten taip stumdomas? Nežinau.
– Gal nugaros traumos istorija taip visus gąsdina?
– Nežinau, ten kažkas turi būti, kad krepšininko neimtų. Kažkas turi būti užslėpto, ko nežinome. Jei jau taip jį stumdo. Turbūt viskas dėl sveikatos. Ne jo pozicija, ne jo darbštumas, ne jo charakteris. Tai puikus, pozityvus žmogus. Kabliukai kažkokie kitokie.
– Kaip manote, jis liks Hjustone?
Donatas pagal savo žaidimą tikrai nenusipelnė, kad su juo taip elgtųsi.
– Prognozuoti nenoriu. Bet linkiu jam rasti savo vietą. Kad jis labiau žiūrėtų daugiau minučių ir nesivaikytų pinigų. Jis dar jaunas. Daug gerų metų priešaky. Žaidimo malonumas yra svarbiau nei kapeikos.
– Gal Donatui reikia priimti kvalifikacinį vienerių metų 4,4 mln. JAV dolerių pasiūlymą, per artėjantį sezoną įrodyti savo vertę ir tada pasirašyti naują ilgalaikę sutartį?
– Gal jiems ten pabodo įrodinėti? Gal ir agentams, visiems jau reikia pinigų Bet aš turbūt taip pasielgčiau. Jei jis Hjustone jaučiasi gerai, patogiai, gal būtų geriau priimti kvalifikacinį pasiūlymą. Visi ten jį palaiko, nori.
– Kita vertus, ar iš „Rockets“ nepasigedote daugiau pagarbos Donatui?
– Kažkas yra ne taip. Tie visi mainai su Detroitu, pirmyn atgal... Donatas pagal savo žaidimą tikrai nenusipelnė, kad su juo taip elgtųsi. Bet detalių nežinau.
