S.Kulvietis papasakojo apie norą nukeliauti į Afriką, svajonę žaisti Eurolygoje ir kvietė visus sirgalius palaikyti komandą sezono finišo tiesiojoje. Artimiausia proga tai padaryti – jau balandžio 14-ąją, kai „Cido“ arenoje vyks mačas prieš Kėdainių „Nevėžį“.
– Ar lengviau žaisti „Lietkabelyje“, kai tiek daug žaidėjų yra iš Kauno?
– Galbūt lengviau suprasti vienas kitą, nes augome panašiose sistemose. Galbūt Kauno treneriai taikė panašias sistemas. Dar lengviau už aikštės ribų, nes galime visi kartu grįžti į Kauną, ten susitikti ir pasibūti.
– Kokį įspūdį palieka Panevėžys?
– Tikrai gerą įspūdį. Nuomonė apie Panevėžį gal sudaryta bloga, kad niūrokas ir nuobodokas miestas, bet tikrai taip nėra. Man visko šiame mieste užtenka, yra ir kur pavalgyti, ir kur išeiti pasivaikščioti.
– Kur mėgstate keliauti?
– Labai mėgstame su žmona tolimesnes keliones – esame buvę ir Dominikos Respublikoje, ir Jamaikoje, ir Balio saloje. Šiai vasarai nieko dar nesuplanavome.
– Turite gal viziją, kur norite nuvykti?
– Norėčiau į Afriką, į safarį, kur važiuoji ir matai tuos laukinius gyvūnus. Nežinau, kaip bus, nes ten yra daug įvairių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš keliaujant. Nežinau, ar imsimės, bet tai būtų tokia maža svajonė.
– Ar tikrai labai mėgstate lietuvišką muziką?
– Tikrai mėgstu ir lietuvišką, ir nebūtinai lietuvišką muziką. Taip pat mėgstu senas dainas. Rūbinėje kartais paleidžiu tokias dainas, kai visi sako, jog gal geriau nereikia (juokiasi). Esu įvairiapusis – galiu klausyti ir populiarios muzikos, bet mėgstu ir senesnę muziką. Labai patinka „Rondo“, „Hiperbolė“. Iš dabartinių atlikėjų nėra vieno tokio, kuris yra labai arti širdies.
– Koks meistriškumo lygis Ispanijos lygoje?
– Ispanai tikrai pamišę dėl krepšinio, ypatingai Badalonoje, kur aš ir žaidžiau. „Joventut“ – legendinis klubas ir tame miestelyje krepšinis yra numeris vienas sporto šaka, o ne futbolas. Tai tikrai nustebino.
– Badalona yra Katalonijos regione. Ar netrukdė susikaupti visi tie dalykai, susiję su referendumu, kai norėta atsiskirti nuo Ispanijos?
– Buvo įdomu pačiam sekti, klausinėjau, kaip čia kas vyksta.21 valandą katalonai išeidavo į balkonus ar tiesiog išlįsdavo pro langus ir imdavo su stalo įrankiais daužyti per indus, taip keldami triukšmą – tokia buvo jų streiko forma. Mes irgi su žmona prisijungėme prie to – buvo savotiška pramoga (juokiasi).
– Kuris iškovotas titulas jums yra mieliausias?
– 16-mečių rinktinėje laimėta trečia vieta buvo labai maloni. Mes buvome pirmoji Lietuvos 16-mečių rinktinė, kuri laimėjo kažkokį medalį. Su „Juventus“ LKL trečia vieta irgi buvo maloni, kadangi niekas iš mūsų nieko nesitikėjo, o mes nugalėjome Eurolygoje žaidusį „Neptūną“.
– Įprastai žaidžiate sunkiuoju kraštu, bet dėl žaidėjų traumų turėjote rungtyniauti ir „trečiuoju numeriu“. Kuri pozicija jums malonesnė?
– „Ketvirto numerio“, nes ten tokia tikra mano pozicija. Smagu pažaisti ir lengvuoju kraštu, nes ten pradėjau savo karjerą, bet krepšinis pasikeitė, todėl teko pasistumti man. Šiaip didelio skirtumo tarp šių pozicijų tikrai nėra.
– Ar dar puoselėjate svajonę žaisti Eurolygoje?
– Žinoma, kad puoselėju. Nesu dar „nurašytas“ (šypsosi). Nežinau, kiek esu arti ar toli nuo to turnyro.
– Kas jums nutiko, kad negalėjote žaisti Utenoje?
– Atsikėliau ir prastai pasijaučiau tą dieną. Ruošiausi rungtynėms kaip įprastai, bet atvykus į Uteną toliau savijauta buvo bloga. Bandė personalas pastatyti ant kojų, bet po apšilimo tikrai nesijaučiau pasiruošęs ir tai pasakiau treneriui.
– Tarkite žodį „Lietkabelio“ sirgaliams.
– Ateikite į rungtynes sekmadienį su „Nevėžiu“. Nedaug laiko liko iki sezono pabaigos, tad kviečiu visus ateiti ir palaikyti mus, jog gražiai baigtume sezoną. Pasikrausite gerų emocijų ir vasarą nespėsite pasiilgti krepšinio.
