„Jei ne savivaldybių pinigai, Lietuvos krepšinio lyga nesiskirtų nuo Latvijos, – 15min sakė vienas LKL klubo vadovas. – Dėl klubinio krepšinio lygio Lietuvoje, kokį turime dabar, reikia padėkoti žmonėms, nes verslo paramos ir labdaros įstatymas mūsų šalyje yra siaubingas.“
Ir išties, 15min surinkti duomenys rodo, jog trečdalį (31,9 proc.) LKL klubų biudžetų sudaro mokesčių mokėtojų pinigai – apie 5,637 mln. eurų iš bendro 18 mln. eurų pinigų puodo.
Kauno „Žalgiris“ iš privačių rėmėjų, atributikos, lėšų, kurias atneša pergalės Eurolygoje, bilietų ir abonementų pardavimų, kurių netekimas nurėžė liūto dalį įprastų metinių pajamų, tikėjosi surinkti papildomus 7,7 mln. eurų, šalia numatytos 2 mln. Kauno miesto paramos.
Tiesa, „Žalgiris“ turi arenos koncesiją. Tai nėra privačios, o valstybės investuotos lėšos. Tai irgi galime vertinti kaip savivaldybės paramą klubui, kuri suteikė „Žalgirio“ klubo organizacijai galimybę naudotis įspūdingu pastatu, per krepšinio rungtynes talpinančiu iki 15,4 tūkstančio žiūrovų.
Lietuvos čempionai pastaruoju metu per sezoną iš rungtynių namuose surinkdavo net iki 6 milijonų eurų, o tai – puikus vadybinis darbas.
Reikia mokėti areną išnaudoti šitaip efektyviai, pritraukti žmones ir parduoti bilietus, kaip tą daro Paulius Motiejūnas su savo bendražygiais Nemuno saloje.
Neskaičiuokime pagrindinio šalies flagmano, kuris dominuoja Lietuvos rinkoje. Kokia finansinė situacija likusiuose devyniuose LKL klubuose?
Bendras paskutinių devynių klubų biudžetas yra mažesnis už vieno „Žalgirio“ – apie 8,3 mln., o miestų parama šioms ekipoms, 15min skaičiavimais, siekia 3,637 mln. eurų.
Žmonės suneša beveik pusę 2020–2021 metų sezonui numatyto paskutinių devynių komandų biudžeto – apie 43,8 proc.
