Sutemos jau supo Paryžių, kai miesto centre nuaidėjo lietuviški tradiciniai šūkiai už Lietuvą.
Lietuvos krepšinio 3x3 meistrai garsiais šūksniais, daužydamiesi delnais ir krūtinėmis ir šokinėdami ratu arenos užkulisiuose šventė pergalę 21:15 ketvirtfinalyje prieš Lenkiją ir atsidarė duris į pusfinalį.
„Nerealu. Neįmanoma apsakyti to, – emocijomis sproginėjo Gintautas Matulis. – Mes žinojome, kad čia laukia ilga distancija, pralaimėjus porą rungtynių dar niekas nebaigta. Džiugu, kad rodome charakterį, kad kovojame, einame keliais, kaip Pukelis sako. Kai kas parkrenta, pakeliame, kovojame vienas už visus ir visi už vieną.“
Lietuvos krepšinio 3x3 muškietininkai didžiąją turnyro dalį trise rinko taškus, laukdami, kol prabils jų taikliarankis bendražygis.
Tačiau, kaip ir Alexandre'o Dumas garsiajame romane svarbus herojus, taip ir Šarūnas Vingelis pasirodė Paryžiaus scenoje, kai labiausiai reikėjo – jo taškai padėjo išjudinti Lietuvos komandą po klampios ir lygios pradžios ketvirtfinalyje, kai iš toli pataikyti ilgai negalėjo nė vienas žaidėjas – nė lenkų, nė lietuvių.
„Įtampėlė jautėsi, bet pramušėme. Šarūnas pramušė tolimus metimus, labai padėjo mums, – sakė Evaldas Džiaugys. – Pradžioje visi buvome įsitempę, Šarūnas gal vėliau iš to išėjo, bet, ačiū Dievui, pramušė, kai labiausiai reikėjo.“
G.Matulis irgi pabrėžė Š.Vingelio svarbą. Šarūnas šįkart pelnė 9 taškus – daugiausia šiame turnyre.
„Ko mums trūko, tai Šarūno, – sakė G.Matulis. – Visos komandos žinojo, kad jei jį uždaro, tai uždaro visai mūsų komandai daug taškų. Mes darėme daug namų darbų, kad išleistume jį metimams. Jei jis jų neišsimesdavo, vis tiek mums būdavo lengviau susikurti taškus kitais būdais.“
34 metų Š.Vingelis karjeros pradžioje yra trumpai žaidęs LKL (Kauno „LSU-Baltai“, Alytaus „Dzūkija“, „Prienai“), o nuo 2017 metų iki šiol sezonus leidžia NKL ekipoje Šakių „Vytis“.
„Aš Šarūnu tikėjau nuo pat pradžių. Jis buvo ir karjerą jau baigęs, nebesportavo, dirbo pensionate. Pasiėmiau jį, nes žinau, kokią jis turi ranką, – pažymėjo treneris Dainius Novickas. – Gal charakteris jo kiek per geras krepšiniui, bet visa komanda jį stūmėm į priekį ir pagaliau pastūmėm. Aš jam sakau, kad jis išmeta tobulus metimus. Jis pats nori mesti tik užtikrintus, nes neva komandos draugai pyks. Sakau, pažiūrėk, kokius sudėtingus meta kiti. Tikėjau juo nuo pat pradžių.“
Suprasti akimirksniu
- 3x3 krepšininkai didžiąją sezono dalį žaidžia įprastą krepšinį.
- 30-metis Aurelijus Pukelis pastaruosius du sezonus atstovauja Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“, o prieš tai ilgai žaidė kitoje NKL komandoje Šakių „Vytyje“;
- NKL pastaruosius 10 metų žaidžia 27 metų Evaldas Džiaugys, pastarąją sezoną rungtyniavęs „Vyčio“ klube, o prieš tai du – Marijampolės klube.
- 37 metų Gintautas Matulis didžiąją karjeros dalį atstovavo Utenos „Juventus“ klubui, o prieš metus tapo jo sporto direktoriumi bei padėjo RKL žaidžiančiai „Juventus-Užpaliai“ ekipai.
Pats Š.Vingelis teigė, kad nusimesti įtampos pančius padėjo komandos draugai.
„Esame kaip šeima. Nuo vasario mėnesio vienas kitą matome, labai pažįstame. Matėsi, ką labiau veikia psichologiškai, tai vienas kitą raginome, padėjome. Paplekšnojo per petį, ragino. Dirbome ir dabar viskas – super, – kalbėjo 34-erių žaidėjas. – Pradžia buvo labai sunki. Asmeniškai pradžioje sunkiau jaučiausi nei dabar. Tačiau šiuo metu niekas neslegia.“
Turnyro, kurį lietuviai pradėjo dviem pralaimėjimais, internete Š.Vingeliui kliuvo nuo piktų komentarų rašytojų dėl per mažo indėlio.
Tačiau krepšininkai su treneriu D.Novicku dar prieš turnyrą nutarė, kad prasidėjus varžyboms išsijungs socialines paskyras. Šios barikados padėjo.
„Džiugu, kad atsijungėme nuo socialinės medijos, detoksikacija, bet dabar mėgaujamės žaidynėmis, vienas kitu, bendraujame su kitais atletais. Žinau, kad eina begalė žinučių, draugai rašo, ko neatsakau, – sakė G.Matulis. – O Šarūnu mes tikime. Žinome, koks jis yra snaiperis, kasdien jam tai kartojame, aš jam kasdien kalu: „Tu mesk, tu mesk, tu mesk, – pataikysi. Žinote, kaip snaiperiams būna – kai daugiau kontakto, juos išmuša iš vėžių, bet mums reikia jį išbesti į metimų poziciją, o jei jis nemes, sukurs mums daugiau progų.“
Ir be Š.Vingelio Lietuva turėjo kitų ginklų.
E.Džiaugio verpstė ir taškai su pražanga turėjo milžinišką reikšmę, nes tuomet tris taškus pelnę lietuviai atitrūko nuo 14:12 iki 17:12.
„Ką moku, tai moku. Šįkart iš toli pataikyti nepavyko, tai iš po krepšio bent rinkau“, – sakė E.Džiaugys, surengęs ir daugiau reidų bei pelnęs 9 taškus.
Padėjo ir gudrybės.
Kai G.Matulis kovodamas dėl kamuolio parklupo, o teisėjai užfiksavo pražangą, vyriausias Lietuvos komandos žaidėjas liko gulėti ant grindų, nors pribėgęs komandos gydytojas Mykolas jį bandė raminti, kad nieko nėra.
G.Matulis papurtė galvą ir pasiprašė keitimo, o prie baudų metimų linijos stojęs taiklesnis komandos draugas Š.Vingelis šaltakraujiškai sumetė du baudų metimus.
G.Matulis pabrėžė, kad tokiais momentais triukai padeda. „Teisėjai man sako, kad kai kurių dalykų nedaryčiau, bet jei kažkur negalime, kartais reikia pagudrauti“, – sakė jis.
Dabar lietuvių laukia du mūšiai pirmadienį vakare.
Iš pradžių pusfinalis su Nyderlandais, o paskui ir kova finale arba dėl trečios vietos. Lauks Latvija arba Prancūzija, priklausomai no kito pusfinalio rezultato. Tačiau dabar svarbu išsiaiškinti santykius su oranžiniais varžovais.
Grupės etape lietuviai nusileido Nyderlandams vienu tašku po dramatiškos pabaigos, bet dabar nori atsigriebti.
„Ne kartą žaidėme su jais. Atrankoje jiems pralaimėjome, dabar vėl žaidime, išsibandėme naujus dalykus. Reikės kai ką patobulinti, svarbu nepatirti prastų ilgų atkarpų, – sakė E.Džiaugys. – Pastarąjį kartą daug kamuolių žaisdami su jais praradome, jie rankomis pamušdavo kamuolį, reikia to išvengti, tada nebus tokių jų atsiplėšimų. Jei taip žaisime, eisime lygiai, – bus įdomu.
Esame pajėgūs juos nugalėti, klubiniame krepšinyje juos vartome, tad reikia ir čia nusikratyti įtampos.“
Pastarąjį kartą 18:19 pralaimėję lietuviai labiausiai kentėjo nuo Denniso Rodmano šukuoseną pasiskolinusio Worthy De Jongo.
„Čia kaip ir su serbais, prieš tai pralaimėjome, turime siekti revanšo. Eiti keliais, pasidaryti namų darbus, kažką nauja įdiegti, – sakė G.Matulis. – Jie labai stato žaidimą ant Worthy De Jongo, labai asmeniškai stiprus žaidėjas, bet stengsimės apriboti jo prasiveržimus ir tolimus jų metimus.“
Iki medalių lietuviams trūksta vienos pergalės. Pirmajame arba antrajame mače.
Žaidėjai jaučia, kad auga sparnai.
„Auga, auga, – patvirtino E.Džiaugys. – Patekome į olimpiados ketvertą, jau žemiau nebūsime, bet norime medalio.“
