„Kur treniruosiesi: „Žalgiryje“ ar Tarybų Sąjungos rinktinėje?“ – susidomėjęs 1988-ųjų vasarą Arvydą Sabonį kamantinėjo žurnalistas Vidas Mačiulis.
Prieš 31 metus Sabas gūžčiojo pečiais. Bet jam buvo aišku viena – jis nežais olimpinėse žaidynėse.
„Tai gal su „Žalgiriu“. Gal reiks ir rinktinėje, bet man gi neapsimoka – vis tiek nežaisiu olimpiadoje“, – įsitikinęs kalbėjo Arvydas.
Pusantrų metų be krepšinio kuteno Sabo krepšinio alkį. Jam dukart plyšo Achilo sausgyslė ir traumos patraukė fantastišką krepšininką į užribį 18-ai mėnesių.
Dėl Sovietų Sąjungos 1984-ųjų olimpinių žaidynių Los Andžele boikoto, A.Sabonis jau praleido vieną olimpiadą. Praleisti dar vienos – nė už ką. Net ir su dukart nutrauktu Achilu.
Tad A.Sabonis pasiprašė Aleksandro Gomelskio kartu į Seulą, tik ne žaisti, o į kompaniją ilgamečiams bendražygiams nuotaikai pakelti ir morališkai palaikyti. Šios moralinės reabilitacijos reikėjo ir pačiam Sabui, užsisėdėjusiam veiksmo nuošaly.
„Kaip turistas aš galiu važiuoti“, – jau kitame interviu drąsiau kalbėjo Sabas.
A.Gomelskis pasikvietė A.Sabonį į Maskvą, kur stovyklavo sovietų rinktinė. Įsispyręs į šlepetes, žalgirietis pasirėmęs galvą nuobodžiai stebėjo vieną komandos treniruočių, kai staiga treneris po pratybų susistatė centrus ir išsikvietė jį į aikštę.
Papa pravardžiuotas treneris skyrė pratimą, kurį Sabas išpildė klasiškai. A.Gomelskis mesdavo kamuolį žemėn ir šiam atšokus, spirdavo žaidėjams. Sabas pagavo, apsisuko ir su tomis pačiomis šlepetėmis įkrovė iš viršaus.
„Na ką, viskas – važiuosi į olimpiadą! Esi puikios formos!“ – išsišiepė A.Gomelskis.
„Kokios dar formos? Nėra dar jokios formos!“ – atkirto A.Sabonis.
„Gerai atrodai – važiuoji į olimpiadą“, – įsikibęs savo laikėsi A.Gomelskis. Po treniruotės jis priėjo prie fizinio rengimo trenerio Aleksandro Kosausko, kuris po traumos nuolat individualiai dirbo su A.Saboniu, pabučiavo šiam į žandą ir tarė: „Ačiū tau už darbą.“
Skandalai ir raganų medžioklė
1988-ųjų rugpjūčio 30-ąją Maskvos naujienų agentūra TASS išplatino pranešimą, kad A.Sabonis žais Seulo olimpinėse žaidynėse. JAV rinktinės treneris ir „Trail Blazers“ vadovai pašiurpo sužinoję, kad Sabas gali sugrįžti į aikštę.
JAV rinktinės treneris Johnas Thompsonas tuomet netgi kaltino „Trail Blazers“, kad šie padėjo 23-ejų vidurio puolėjui suteikdami profesionaliausias reabilitacijos sąlygas ir paruošė olimpinėms žaidynėms didžiausią konkurentą kovoje dėl aukso.
Pats tuometinis „Trail Blazers“ prezidentas Harry Glickmanas nieko nežinojo apie sovietų sprendimą.
„Žinau, kad jie labai norėjo jį matyti olimpinėse. Žinojau, kad treneris jį matė rinktinėje. Bet jeigu aš pats būčiau treniravęs olimpinę komandą, būčiau pasielgęs lygiai taip pat“, – tikino amerikietis.
Tik H.Glickmanas jau nebekomentavo paklaustas, ar šis skubotas A.Sabonio sugrįžimas į aikštę nekelia grėsmės sugriauti jo potencialią karjerą NBA.
Tuo tarpu Rimas Kurtinaitis įsitikinęs – sovietų medicina tuomet dar nesuvokė, kaip elgtis su tokiais pacientais ir tokiomis jų traumomis. Jis prisimena istoriją, kaip sovietai kadaise Sabui leisdavo į Achilą vaistus, bet kai jie baigėsi, sykį vidurio puolėją komandos draugai iš aikštės nunešė iki lėktuvo – bičiulis tiesiog nebegalėjo paeiti. Lietuvos medikai patvirtino, kad nuolatinis Achilo pumpavimas vaistais tik didino tikimybę pažeisti ar net nutraukti sausgysles.
Lietuvos specialistai irgi kraipė galvas dėl Sabo dalyvavimo olimpinėse žaidynėse. Jiems tokia idėja atrodė kaip beprotystė. Beje, pats A.Gomelskis viešai kritikavo Vilniuje A.Sabonį operavusius daktarus, jog būtent dėl jų kaltės Sabas vos nepraleido Seulo olimpiados.
Kita vertus, Sabonio šeima iki šiol dėkinga medikams Vitkams, kurie operavo geriausią visų laikų Lietuvos krepšininką. Kaip istorija parodė, operacija nebuvo tokia prasta, kaip pyko A.Gomelskis – Sabas profesionalų krepšinyje vėliau dar žaidė 17 metų. Patys „Trail Blazers“ atstovai patvirtino, kad Kęstutis Vitkus su tėvu Mečislovu Vitkumi puikiai atliko operaciją. NBA klubas sovietų medikams taip pat pranešė, kad A.Sabonis dar nepasiruošęs grįžti ir neturėtų žaisti olimpinėse žaidynėse.
Portlande A.Sabonis dirbo pagal griežtą režimą – jam buvo atliekami masažai, paskirtas gydymas ultragarsu, vonios, darbas su treniruokliais, pratybos su stimuliatoriais ir pratybos salėje. „Trail Blazers“ pagamino Sabui specialų batą, kuris mažino įtampą Achilo sausgyslei. Be to, amerikiečiai skyrė žaidėjui specifinę dietą.
Atsakydami į pikto JAV rinktinės trenerio kritiką, Portlando komandos atstovai gynėsi, kad tiesiog norėjo maksimaliai pasirūpinti savo naujokų biržos šaukimu. Prieš dvejus metus, 1986-aisiais, „Trail Blazers“ jį pasirinko 24 šaukimu. Tiesa, A.Sabonis pats to nežinojo ir nedebiutavo NBA iki 1995-ųjų. Vėliau Sabas dar 7 sezonus gins „Trail Blazers“ garbę ir sužais 470 reguliariojo sezono rungtynių.
„New York Times“ turėjo dar vieną įdomią versiją.
„Yra kalbų, kad sovietų valdžia informavo Sabonį, jog jei šis nori rungtyniauti NBA, pirmiausia turi sužaisti rinktinėje“, – rašė amerikiečiai. Pats A.Sabonis tada nekomentavo A.Gomelskio sprendimo įtraukti jį į olimpinę SSRS rinktinės sudėtį.
Sovietų atstovai tikino, kad tai sovietų medikų žodis bus galutinis. Savo ruožtu jie patys kaltino „Trail Blazers“ atstovus, kad šiuos veikia JAV rinktinės interesai, neva jie suinteresuoti susilpninti SSRS šansus laimėti auksą.
„Saboniui viskas gerai. Jis žais, – nukirto A.Gomelskis. – Jis nežaidė 18 mėnesių, nesitreniravo. Bet Sabonis yra Sabonis. Tai didis talentas. Kai jis žaidžia, komandos psichologinė būsena žymiai geresnė. Jam viskas bus gerai.“
Prieš tai A.Gomelskis buvo minėjęs, kad galbūt Sabas praleis visą grupės varžybų etapą, kad pasisaugotų iki kovų dėl olimpinių medalių. Aha, kur gi ne – Sabas žaidė jau pirmosiose rungtynėse su Jugoslavija.
Papa neturėjo didelio pasirinkimo ant atsarginių suolo, todėl greitai kėlė nuo jo A.Sabonį. Amerikiečiai samprotavo, kad be Sabo sovietų rinktinė neprilygtų JAV komandai ir nepasipriešintų Jugoslavijai. A.Gomelskio žvilgsnis buvo daug paprastesnis – sovietų rinktinėje daugiau nebuvo centro, kuris arba atitiktų žaidimo lygį, arba jo centimetrų standartus.
„Su Saboniu mes turime realų šansą laimėti auksą“, – amerikiečių spauda cituoja A.Gomelskį.
Sugrįžimas su sąmokslo teorijomis
Pats aukštaūgis buvo taip aprūdijęs, kad prieš pirmąsias rungtynes jaudinosi, kaip turės apsisaugoti nuo galimų traumų. Bet vos tik žengė ant parketo, viską pamiršo. Vis dėlto didysis A.Sabonio sugrįžimas nebuvo sėkmingas.
Žadėjęs taupyti A.Sabonį iki kovų dėl medalių, jau pirmosiose rungtynėse A.Gomelskis metė jį į aikštę 25 minutėms. Po pusantrų metų pertraukos ant parketo grįžęs Sabas neišgelbėjo sovietų nuo pralaimėjimo 25 taškus įmetusio Draženo Petrovičiaus vedamai Jugoslavijai 79:92. Po dviejų Achilo operacijų žaidęs A.Sabonis pelnė 11 taškų (4/9 dvit., 3/5 baud.), atkovojo 4 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Amerikiečiai kritikavo A.Sabonio pasirodymą.
„Nesėkmingas sugrįžimas“, – rašė „Washington Post“. Jiems pasirodė, kad centras priminė tik savo paties šešėlį.
A.Sabonis pirmą kartą aikštėje pasirodė pirmajame kėlinyje sužaidus 10 min. 9 sek. (tuomet dar buvo žaidžiami du kėliniai po 20 minučių). Sovietai tuo metu pirmavo 11:7. Tačiau su A.Sabonio išėjimu į aikštę, jugoslavai lyg tyčia pradėjo tritaškių lietų, panaikino 10 taškų skirtumą ir pertrauka prasidėjo jau Jugoslavijai pirmaujant 39:33.
„Sabonis bėgo labai atsargiai ir per daug nešokinėjo. Jugoslavai specialiai nuolat veržėsi į baudos aikštelę. Po sovietų krepšiu jie graibstė kamuolius, kurių Sabonis negalėjo sugriebti. Jugoslavai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 39:24“, – mačą analizavo „Washington Post“.
Pats A.Sabonis po rungtynių nedaugžodžiavo: „Jaučiausi gerai.“
Daug iškalbingesnis jis buvo su savo bičiuliais rūbinėje.
„Vyrai, pakeiskite savo filosofiją. Aš nesu tas pats Arvydas, kuris buvau prieš metus. Dabar atėjau jums tik padėti. Jūs turite žaisti, o ne žiūrėti į mane“, – bendražygį po daugybės metų vėliau citavo Rimas Kurtinaitis.
„Washington Post“ publikavo galimas sąmokslo teorijas, dėl ko A.Sabonis buvo mestas į aikštę, taip rizikuodamas ne tik savo karjera „Trail Blazers“, bet ir ateitimi krepšinyje. „Kai kurie liudininkai teigia, kad jis verčiamas žaisti“, – rašė amerikiečiai.
„Washington Post“ po sovietų pralaimėjimo Jugoslavijai skelbė gan skandalingą informaciją. Remdamiesi savo šaltiniais, JAV žurnalistai rašė, jog rungtynių su Jugoslavija metu SSRS olimpinio komiteto vadovas Maratas Gramovas dukart reikalavo A.Gomelskio neleisti į aikštę A.Sabonio.
JAV žiniasklaida jau iškart suuodė, kad šis sovietų pralaimėjimas panaikino galimybę susitikti su amerikiečiais finale. Kaip parodė istorija, SSRS ir JAV mūšis įvyks olimpinių žaidynių pusfinalyje.
Įdomus kelias iki medalių
Po poros dienų nuo sugrįžimo į aikštę, A.Sabonis žaidė dar daugiau – jau 29 minutes, per kurias jis vedė sovietus į pergalę prieš Australiją 91:69. Krepšį pasiekė tik 8 metimai iš 22, bet centro sąskaitoje buvo 17 taškų ir net 20 atkovotų kamuolių. Rezultatyviau žaidė tik Rimas Kurtinaitis, sukratęs 5 tritaškius iš 5 ir 21 tašką. Kurtis lakstė su tokia drakoniška šukuosena, kad uždėjus jam ne krepšininko aprangą, o odinę striukę, lietuvis labiau tiko roko grupei, o ne krepšinio komandai.
A.Gomelskis pataupė Sabą pergalingose rungtynėse su Puerto Riku 93:81, kuriose visus reikalus išsprendė 32 taškus suvertęs Šarūnas Marčiulionis (13/16 dvit.), su šampano butelio dydžio bicepsais.
Kol SSRS ramiai susitvarkė su Pietų Korėja (110:73) ir Centrine Afrikos Respublika (87:78), A.Sabonis buvo labiau tausojamas ir rungtyniavo mažiau nei po 20 minučių.
Tačiau prasidėjus ketvirtfinalio etapui, Sabas vėl gavo didžiulį žaidimo krūvį. Per trejas likusias rungtynes jis nerungtyniaus mažiau nei po 30 minučių per susitikimą.
Net 46 taškus pelnęs Oscaras Schmidtas su Brazilijos kompanija vos nepateikė staigmenos, bet sovietai atsilaikė degančiame etape – 110:105. Per 30 minučių Sabas surinko 12 taškų ir 9 atkovotus kamuolius, o rezultatyviausiai rungtyniavo Rimas Kurtinaitis, įskraidinęs 6 tritaškius ir 24 taškus.
Ir štai atėjo susitikimas su iš koledžo žvaigždžių sudaryta JAV rinktine. Jos pergalių ir pralaimėjimų santykis olimpinėse žaidynėse buvo 85-1. Tą vienintelį pralaimėjimą amerikiečiams įteikė sovietai, 1972-ųjų olimpiadoje skandalingai patiesę JAV 51:50 po tris kartus peržaistų paskutinių mačo sekundžių.
JAV rinktinės akimis, tas pralaimėjimas buvo apgaulė ir amerikiečiai troško keršto.
Keršto planas, kurį sugriovė Sabas
1988-ųjų olimpinės žaidynės Seule buvo pirmosios, kuriose amerikiečiai susitiko su SSRS po to skandalingojo metimo.
1976-aisiais Monrealyje planuotą revanšą sugriovė jugoslavai, pusfinalyje nukovę sovietus 89:84. 1980-ųjų olimpines žaidynes Maskvoje boikotavo JAV sportininkai, o 1984-ųjų Los Andžele – sovietai.
„Rezultatas nebuvo pataisytas 16 metų – šansas kerštui“, – rašė „New York Times“.
„Viskas labai pasikeitė: žaidėjai, treneriai, žmonės. Bet žmonės Rusijoje kasdien kalba apie pergalę Miunchene. Tai buvo puiki istorija. Norėčiau ją pakartoti“, – prieš pusfinalį aistras kurstė A.Gomelskis. Jo asistentu 1988-ųjų rinktinėje dirbo Ivanas Jedeško – žmogus, 1972-aisiais atlikęs tą pergalingą rezultatyvų perdavimą Aleksandrui Belovui.
A.Gomelskis netgi įsileido JAV žurnalistą į sovietų rinktinės autobusą ir leido jam stebėti komandos treniruotę.
Nors rusas pripažino amerikiečiui, kad ši SSRS rinktinė nėra pajėgiausia, A.Gomelskis tikėjo savo komanda: „Turime šansų nugalėti amerikiečius. Ir jie neblogi.“
Amerikiečiai pasitiko sovietus tobulu pergalių ir pralaimėjimų balansu: 6-0. Aršiausiai JAV rinktinei priešinosi Kanada (76:70), o visi kiti varžovai buvo įveikti dviženkliu skirtumu. Pakeliui į finalą, JAV krepšininkai trejas rungtynes sužaidė tokiais skirtumais: 108:57 su Kinija, 102:35 su Egiptu, 94:57 su Puerto Riku.
Amerikiečiai paliko įspūdį ne dėl savo rezultatyvumo, bet gynybos. Ypač efektyviai veikė dviguba gynyba. Agresyvūs ir atletiški amerikiečiai smaugė kiekvieną priešininką. Tik 31 taško Oscaro Schmidto pasirodymas pridarė amerikiečiams rūpesčių (102:87). Joks kitas varžovas nepermetė 70 taškų – vidutiniškai priešininkai sukrapštydavo tik po 60.
Kaip galimą sovietų raktą į pergalę JAV žiniasklaida išskyrė Arvydą Sabonį. Seule radijo rungtynių komentatoriumi dirbęs Arizonos universiteto treneris Lute'as Olsonas pastebėjo, kad Sabas tuomet po traumos žaidė tik 50–60 proc. savo galimybių.
Specialistui jis paliko gan lėto žaidėjo įspūdį – nieko panašaus į tą jėgą, kokia Sabas buvo rungtyniaudamas visiškai sveikas.
Niujorko žurnalistas analizavo, kad žaisdamas 100 proc. savo galimybių, A.Sabonis būtų atėmęs visą drąsą iš galingos JAV rinktinės priekinės linijos su Danny Manningu, Davidu Robinsonu ir JR Reidu priešakyje. Tačiau amerikiečiams atrodė realesnė galimybė išvysti A.Sabonį su pražangų problema.
A.Sabonio dalyvavimas olimpinėse žaidynėse rizikuojant savo sveikata ir karjera amerikiečiams sufleravo, koks lietuvis svarbus SSRS komandai. Bet „New York Times“ reporteris perteikė JAV rinktinės nuotaiką – amerikiečiai nuėjo per toli, kad dabar pralaimėtų.
Papasakokite tai SSRS rinktinės vyrukams.
Iš studentų krepšinio žvaigždžių sudaryta JAV rinktinė išrikiavo puikų penketą, kuris vėliau pateks ir į NBA istoriją, bet nuo trečios minutės į priekį įsiveržusi Sovietų Sąjungos komanda daugiau taip ir nebeužleido ateities žvaigždučių.
| SSRS rinktinė | JAV rinktinė | Karjera NBA | |
| Tiitas Sokkas | Charlesas Smithas | Nepašauktas NBA naujokų biržoje, NBA pelnė tik 186 taškus. | |
| Šarūnas Marčiulionis | Mitchas Richmondas | NBA čempionas, šešiskart NBA All Star rungtynių dalyvis, NBA turės 21 taško ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo vidurkį. | |
| Aleksandras Volkovas | Danas Marjele | 14-asis šaukimas, triskart NBA All Star rungtynių dalyvis, NBA turės 11,4 taško vidurkį. | |
| Valerijus Tichonenka | Danny Manningas | 1-asis šaukimas, dukart NBA All Star rungtynių dalyvis, geriausias NBA šeštasis žaidėjas, NBA turės 14 taškų vidurkį. | |
| Arvydas Sabonis | Davidas Robinsonas | 1-asis šaukimas, dukart NBA čempionas, naudingiausias NBA žaidėjas, 10 kartų All Star rungtynių dalyvis, NBA turės 21,1 taško, 10,6 kamuolio ir 3 blokų vidurkį. | |
Sabas sunkiai spėjo paskui atletiškus varžovus, bet lenkė juos gudrumu – štai atkovojęs kamuolį po savuoju krepšiu, jis per visą aikštę šveisdavo perdavimą į priekį, kur rezultatyviai išpuolį baigdavo komandos draugai. Tuomet dar tik 24-erių centras taip meistriškai valdė kamuolį, kad jokia dviguba gynyba nedarė jam problemų.
Bet A.Saboniui buvo akivaizdžiai sunku šokinėti pagal ant spyruoklių, ne sportbačių, laksčiusius amerikiečius. Jis vengdavo dėjimų, praradęs greitį sugėrė ne vieną priešininko bloką, pats negalėjo iššokti tiek, kad sutrukdytų JAV aukštaūgiams įmesti į krepšį.
Tačiau jis buvo tvirta uola SSRS rinktinės baudos aikštelėje, o puolime pirmaisiais smuikais griežė kiti lietuviai. Rimas Kurtinaitis baudė JAV rinktinės gynybos nesusipratimą, kai netrukdomas įpyškino keturis tritaškius ir suvertė net 28 taškus.
Puikus buvo ir 19 taškų pelnęs Šarūnas Marčiulionis. „Mano nuomone, jis yra vienintelis sovietų žaidėjas, kuris dabar galėtų žaisti NBA komandos starto penkete“, – tada sakė rungtynių komentatorius.
Pats Sabas per 35 minutes pelnė 13 taškų ir atkovojo 13 kamuolių. Jeigu ne ankstyvos pražangos, dėl kurių ketvirtajame kėlinyje keikdamasis lietuvis guodėsi komandos draugams, vidurio puolėjas būtų žaidęs dar daugiau. Statistika neistorinė, bet herojiški buvo jo veiksmai lemiamomis mačo minutėmis. Amerikiečiai neturėjo šansų nusiimti kamuolio nuo Sabo galvos, net jei šis likdavo jiems už nugaros. Lietuvis puikiai kūrė progas kitiems lietuviams fantastiškai skirstydamas rezultatyvius perdavimus. Jo blokai ir košmaruose amerikiečiams įstrigęs dydis išvalė sovietų baudos aikštelę.
Sovietų Sąjungos rinktinė gražiai bėgo į greitas atakas, kur kas aktyviau judėjo be kamuolio varžovų aikštės pusėje, taikliai šaudė iš toli ir pasiekė pergalę visiškai kontroliuodami rungtynes 82:76.
Po rungtynių JAV žaidėjai nepasveikino varžovų su pergale. Tą garbingai padarė tik treneris J.Thompsonas, vėliau nuleidęs galvą sekęs paskui įsižeidusius amerikiečius.
„JAV rinktinės aukso medalių maršas baigėsi šokiruojančiai. Amerikiečiai pralaimėjo Sovietų Sąjungai 76:82, – liūdnai konstatavo „Washington Post“. – Trečiadienį nebereikėjo perstatinėti laikrodžio, kaip prieš 16 metų. Sovietai ir taip laimėjo šį pusfinalį, vedami 28 Kurtinaičio taškų ir Arvydo Sabonio dvigubo dublio.“
„Didieji Rytai nugalėjo JAV: šįkart sovietų pergalė švari 82:76, – rašė „Los Angeles Times“. – Neįmanoma daugiau nebėra neįmanoma. Ir Napoleonas laimėjo Vaterlo, o Kusteris Mažosios Bornorno mūšį.
Sovietų rinktinė dar vieneriose olimpinėse žaidynėse nugalėjo amerikiečius, tik šįkart švariai ir nepriekaištingai. Kaip pasakytų amerikiečiai, amerikietišku stiliumi.“
„Sovietai šokiravo Ameriką“, – skelbė „Chicago Tribune“.
„Tai šokiruojantis pralaimėjimas. Mes žinojome, kad jie geri, bet negalvojome, kad galime pralaimėti“, – liūdėjo amerikiečių centras Davidas Robinsonas, kuris vėliau dukart taps NBA čempionu, turės 21 taško ir 10 atkovotų kamuolių vidurkį NBA bei bus išrinktas į Naismitho Šlovės muziejų.
„Nugalėjome JAV – tai fantastika, – triumfavo A.Gomelskis laužyta anglų kalba. – Amerikiečiams nėra problemų surinkti rinktinę. Amerikiečių vaikai pradeda driblinguoti ir mėtyti kamuolį vos tik pradeda kalbėti.“
Jis taip pat mėgavosi pasigavęs sąmokslo teoriją.
„NBA padėjo paruošti man žaidėjus. Ačiū jums labai“, – turėdamas omenyje Portlando medikų ant kojų statytą Sabą, šypsojosi A.Gomelskis.
MVP Sabonis
Finalas SSRS – Jugoslavija: su komanda, kuri buvo nugalėjusi sovietus keturis kartus per pastaruosius tris mėnesius.
Draženas Petrovičius, Vlade Divacas, Dino Radža, Toni Kukočas, Željko Obradovičius ir kiti – Sabas su savo komanda jau buvo geriau pasiruošę stoti į ringą su šia kompanija.
Jau pirmosiomis minutėmis A.Sabonis išrašė du efektingus blokus, bet sovietai sunkiai krapštė taškus – pirmuosius į savo komandos sąskaitą Š.Marčiulionis tritaškiu įrašė tik penktą minutę.
A.Sabonis vis skeryčiojosi po savo ir komandos draugų klaidų – SSRS žaidimas niekaip nesiklijavo, o jugai pavojingai tolo 12:24.
Tačiau Sabas 12 minutę išrašė jau trečią bloką, pelnė keturis taškus iš eilės, galingai sugrūsdamas kamuolį iš viršaus, ir prikėlė sovietus. Kurtis su Marčela prieš pat ilgąją pertrauką smeigė du tritaškius ir po dviejų kėlinių raudonieji išniro 31:28.
Po pertraukos SSRS pabėgo į priekį dviženkliu skirtumu, bet atėjus paskutiniam rungtynių ketvirčiui, Jugoslavija sukėlė šturmą, nuo kurio aidėjo visa salė. Vis dėlto įkaitusius jugus atšaldė ledinis Valdemaro Chomičiaus tritaškis, o tribūnas dar kartą tildė griozdiškas Sabo dėjimas.
Simpatiškas komandinis krepšinis padėjo sovietams išsaugoti persvarą. Nuaidėjus finalinei rungtynių sirenai, skelbusiai SSRS pergalę prieš Jugoslaviją 76:63, čempionai mėtė A.Gomelskį ant rankų taip, kad, atrodė, lengvą žemą treneriuką išmes pro arenos langus. 60-mečiui specialistui tai buvo pirmas olimpinis auksas per šešis bandymus.
Tose auksinėse rungtynėse Šarūnas Marčiulionis nugalėtojų gretose buvo rezultatyviausias su 21 tašku. Arvydas Sabonis sužaidė geriausią savo mačą Seule – įmetė 20 taškų (8/14 dvit.), atkovojo 15 kamuolių ir blokavo 3 metimus. Krūvą nematomų naudingumo balų jis susirinko kaip vėjo malūnas po sovietų krepšiu pūsdamas pro šalį jugoslavų aukštaūgių metimus. Pagrindinis Jugoslavijos centras Vlade Divacas turėjo sutraukti ne vieną cigaretę, kai įmetė 11 taškų tik su 3 taikliais metimais iš 11.
JAV žiniasklaida santūriai apdainavo sovietų triumfą olimpinėse žaidynėse. Jie tik dar ir dar sykį pabrėžė, kad šįkart, kitaip nei 1972-aisiais, SSRS švariai laimėjo auksą.
„Jo pavardė rašoma S-A-B-O-N-I-S. Bet jį taip pat galite vadinti bonusu“, – vaizdingai SSRS triumfo pirmoje eilutėje rašė „Orlando Sentinel“, turėdami omenyje, kad A.Sabonio dalyvavimas olimpiadoje buvo tas esminis papildomas faktorius, lėmęs sovietų triumfą.
Orlando žurnalistas pažymėjo, kad A.Sabonio dominavimas abiejose aikštės pusėse padėjo sovietams nugalėti jugoslavus.
„Tai nebuvo gražios rungtynės – abi komandos mosavosi alkūnėmis, daužėsi ir mėtė pro šalį. Bet kai viskas baigėsi, Sabonis ir sovietai kontroliavo padėtį, – rašė „Orlando Sentinel“. – Sabonis galėjo žaisti olimpinėse dėl „Trail Blazers“ pagalbos. Po finalinės sirenos jis pliauškino delnus su komandos draugais žemai, išmokęs to Portlande. Sovietai nesitikėjo, kad Sabonis žais Seule, o jo turnyro startas su pralaimėjimu Jugoslavijai neįkvėpė.
Bet pusfinalyje su JAV ir auksiniame triumfe, Sabonis susigrąžino savo formą, kuri užtarnavo jam legendos statusą ir NBA kontraktą.“
„Jei nebūtų Sabonio, mes nebūtume laimėję aukso“, – po daugybės metų konstatuos Rimas Kurtinaitis.
Gražiausią antraštę Seulo triumfui iliustruoti vėliau pateikė oficialus olimpinių žaidynių tinklalapis.
„Lietuviškas trio įkvėpė sovietus auksui.“
Auksinėje Seulo rinktinėje Š.Marčiulionis rinko vid. 18,1, R.Kurtinaitis – 13,4, A.Sabonis – 13,3 taško. Jie buvo rezultatyviausi SSRS komandos nariai. Reikšmingas buvo ir V.Chomičius, rinkęs vid. 7,7 taško.
Apie SSRS rinktinės vyrukų triumfą iki šiol sklando legendos. Komanda olimpiniame kaimelyje šventė tris dienas. Kompanija sulaukė daugybės skundų, nes daug kitų sportininkų dar tik ruošėsi savo startams. Bet tos kapelos nebegalėjo sustabdyti niekas.
Tačiau geriausiai šio triumfo reikšmę apibūdino Vytautas Landsbergis.
„Lietuva laimėjo Sovietų Sąjungai (auksą). Tai buvo dar viena neteisybė, kurią reikėjo ištaisyti Kovo 11-ąją“, – šyptelėjo profesorius filme „Kita Svajonių komanda“.
Po ketverių metų Seulo herojai susirinks į Barselonos olimpines žaidynes, tik jau su pasididžiavimu vilkėdami Lietuvos marškinėlius ir braukdami ašarą giedodami himną rūbinėje po bronzinio triumfo prieš Jungtinę komandą.
Bet Arvydo Sabonio Seulo legenda liks amžiams įrašyta į istoriją ir pasaulinės žiniasklaidos puslapius.
