Vieni gyrė, kitiems norisi keiktis
Trys pergalės, 2 pralaimėjimai, pasirodymas baigtas antrajame etape, galutinė vieta – devinta.
Sausi Lietuvos rinktinės skaičiai nepatinka pasaulio čempionate Kinijoje rinktinę palaikiusiems lietuviams, bet ne visi jie liko nuvylę komandos žaidimu. Dalis – net atvirkščiai.
„Žaidėme gerai, – įsitikinęs ilgabarzdis Tomas Balaišis, dar žinomas kaip Sėkla. – Kritome prieš itin stiprius varžovus. Bet mūsų rinktinės žaidimo kreivė kilo, o rezultatai pagal šią čempionato sistemą – tikra loterija. Aš iki galo palaikiau trenerį ir štabą.“
„Ačiū, Dievui, pasirodėme garbingai“, – sakė kita nuolat Lietuvos rinktinę į visus turnyrus lydinti sirgalė Virga.
Šviesiais žodžiais rinktinę apibūdinusių sirgalių Nankine sutikome ir daugiau.
„Buvo geras užsivedimas. Širdis. Vyrai vienas kitą gerai papildė, – kalbėjo iš Jonavos atkeliavęs jaunas sirgalius Rodrigas. – Su Prancūzijos ir Australijos žvaigždėmis visai gerai susikovėme.“
Stipraus stoto Dalius, kuris, regis, pats galėtų pasistumdyti sunkiojo puolėjo pozicijoje, juokėsi, kad atspėti rinktinės rezultatų jam šįkart nesisekė. Akivaizdu, kad jis buvo numatęs pergalių Lietuvai daugiau. „Man sakė, kad prognozuoju rezultatus kaip Šulija“, – sakė jis.
„Žiauriai gerai, – rinktinę vertino iš Švedijos atvykęs žemaitis Vitalijus. – Man patiko, kad buvo parodytas charakteris, sugebėjo atsitiesti po sudėtingų pradžių rungtynėse su Prancūzija ir Australija.
Aišku, Jonas Valančiūnas per svarbius mačus galėjo padaryti daugiau, Mindaugui Kuzminskui tai buvo prastas čempionatas, bet matėsi, kad visi labai stengiasi.“
Aistruoliai matė ir daugiau žaizdų. „Dvejas rungtynes pradėjome taktiškai prasčiau pasirengę nei varžovai, – vertino Dalius. – Mūsų bokštai nesužaidė, kai labai reikėjo. Juk jais norėjome išplėsti puolimą, kad atsivertų daugiau kelių kitiems, bet kur tie mūsų tritaškiai? Kodėl Rokas (Rokas Giedraitis) per keturis pirmus mačus beveik nežaidė?“
Jam pritarė ir dar vienas aistruolis Vaidas. „Ar galima keiktis? – paklaustas apie rinktinės pasirodymą, pasitikslino jis. – Tikėjausi daugiau. Komandai trūko šviežumo, lengvumo, vieno kito tritaškio.“ Jis nekaltino teisėjų, kuriems tiek priekaištų turėjo rinktinės treneris Dainius Adomaitis ir kai kurie žaidėjai: „Gal ta viena bauda visai nebūtų išgelbėjusi? Nando De Colo vis tiek paskui juk įmetė.“
Sirgaliai nepamiršo nedėkingų burtų, nubloškusių lietuvius į čempionato tinklo pusę su daugiau NBA talentų turinčiomis Australija ir Prancūzija.
„Čekai maloniai nustebino, o štai lenkų patekimas į ketvirtfinalį visiškai ne – jiems anoje pusėje nebuvo su kuo žaisti, – bendrai į visą čempionatą žvelgė su Šreko kauke čempionate besivaidenantis Vytautas. – Jei ten būtų patekę lietuviai, būtume iškopę iki pusfinalio be problemų.“
Kas taps D.Adomaičio įpėdiniu?
Dauguma aistruolių Kinijoje teigiamai vertino D.Adomaičio sprendimą trauktis iš pareigų sulig čempionato pabaiga rinktinei.
„Vyras. Šaunuolis. Jis pasielgė teisingai“, – sakė Vaidas.
Tačiau kitas klausimas – sudėtingesnis. Kas bus jo įpėdinis?
„Nėra variantų, – pareiškė Švedijoje dirbantis Vitalijus. – Tačiau tikrai negali būti joks užsienietis.“
Jis su draugais svarstė, kad Lietuvos krepšinio federacija galėtų dar pasikalbėti su D.Adomaičiu – tai atrodo geras pasirinkimas, atsižvelgiant į Eurolygos ir FIBA rungtynių sankirtas sezono metu ir dėl to dar labiau siaurėjantį trenerių pasirinkimą.
„Gal, jei paprašys kapitonas, jis galėtų sugrįžti, juk didelių klaidų nepadarė, – svarstė Dalius, manantis, kad treneriams reikėtų daugiau laiko pasireikšti karštoje kėdėje – juk Vincentas Collet prie Prancūzijos rinktinės vairo, o Sergio Scariolo prie Ispanijos stovi jau daugiau nei po dešimt metų, Andrejus Lemanis vadovauja Australijai šešerius metus. Jonui Kazlauskui, sudėjus abu darbų Lietuvos rinktinėje etapus, trūko tik metų iki dešimtmečio.
Tačiau D.Adomaitis pirmadienį po pergalės prieš Dominikos Respubliką dar kartą patvirtino, kad jo sprendimas yra galutinis, tad jo įpėdinio paieškos, jei ne federacijoje, tai tarp sirgalių, jau prasidėjo.
„Jasikevičius“, – apie Kauno „Žalgirio“ strategą užsisvajojo jaunasis Rodrigas.
„Kaziukas“, – Kazį Maksvytį siūlė jo bičiulis. „Manau, kad ir Kaziui Maksvyčiui būtų sunku iš Rusijos atvažiuoti“, – dėl su Permės klubu sutartį sudariusio buvusio Klaipėdos „Neptūno“ trenerio abejojo Dalius.
„Gal Kazlauską reikėtų pabandyti trečiam kartu pakviesti?“ – bandė trečias.
„Kazys Maksvytis su šiais vyrais sutartų gerai. Šaras puikiai tiktų. Bet ar jie sutiktų? Gal reikia galvoti nuo kito galo? Kas turėtų galimybių ir galėtų? Kęstutis Kemzūra, Darius Maskoliūnas?“, – svarstė Vaidas.
Pasaulio čempionatas – kinų pagalba ir trikdžiai
Lietuvos sirgaliai praleido Kinijoje jau dvi savaites ir patyrė daug nuotykių.
Kai kas jiems Kinijoje nepatiko. „Trūko galimybės įsigyti alaus arenoje ar prie arenos“, – Nankino karštyje buvo įkaitusi Danguolė.
„Šalis tikrai pažengusi nuo 2008 metų, – vertino prieš 11 metų Pekino olimpinėse žaidynėse rinktinę palaikęs T.Balaišis-Sėkla. – Bet organizacija tai – š....“
Skyrę ne pačią dėkingiausią žinutę FIBA paskutinių rungtynių pabaigoje, Lietuvos sirgaliai liko nepatenkinti įvairiais trukdžiais. Nors taisyklės leidžia neštis vėliavas ar būgnų, dėl jų aistruoliai strigo prie arenų, jiems teko kviestis į pagalbą Lietuvos krepšinio federacijos atstovus, kad įveiktų kinų užkardas.
„Kai jiems reikia geresnio čempionato įvaizdžio, jie visur mus kiša ir rodo. Tačiau kai mums reikia padėti, FIBA nieko nepadaro“, – siuto Sėkla.
Egidijus rodo jam įspūdį padariusio kinų turgaus vaizdą: kelias dienas iš eilės gulintys sudužę kiaušiniai, karštyje gulinčios išdarinėtos vištos, o šalia jų ant prekystalio miegantys šunys.
Danguolę ir Vytautą stebino, kad į krepšinio arenas negalima būdavo įeiti bent valandą anksčiau ir kartais tekdavo laukti lauke per didesnį nei 30 laipsnių karštį.
Trispalve suknia pasidabinusią Eveliną iš Jonavos labiausiai trikdė komunikacijos bėdos.
„Niekas nekalba angliškai, o nesusišnekant jų bandymai pasitelkti į pagalbą vertėjų programėles dažniausiai baigiasi nesąmone“, – sakė Evelina.
Tačiau kitas lietuvis Mindaugas pateikė priešingą pavyzdį. Jis sykį pamiršo viešbutyje bilietus į rungtynes, tačiau paskambinus, kinai nuėjo į kambarį, sugebėjo persiųsti reikiamus duomenis ir viską padarė taip, kad sugrįžti į viešbutį nereikėjo.
„Įstrigo traukiniai. Gera jais lėkti 300 km per val. greičiu“, – sakė Virga.
„Be to, pažiūrėkite, kaip kinai mus palaikė! – rungtynių su Australija ir Prancūzija antrąją pusę, kai Lietuvos krepšininkai tribūnose tikrai juto šeimininkų žiūrovų paramą, priminė Dalius. – Vienas kinas net prašė išmokyti jį skanduoti: „Lietuva!“
Liks Kinijoje, bet į rungtynes neis
Dabar sirgalių keliai išskirs.
Dalis sugrįžo į Lietuvą po pirmojo etapo Donguane, kur buvo apie 700-800 lietuvių.
Antrajame etape jų buvo perpus mažiau, o iš jų nemažai iškeliavo namo antradienį.
Keli vyrai planavo imtis verslo reikalų Kinijoje, nes čempionato metu to padaryti nespėjo, o kiti sirgaliai ketina keliauti po šalį ir tyrinėti vietos kultūrą.
Evelina ir Rodrigas planavo kelionę į Šanchajų ir Pekiną, bet lemiamas čempionato rungtynes ketino sekti per ekraną.
Sėklos kompanija – apie pora dešimčių aistruolių irgi keliaus į Pekiną, iš kur sugrįš į Lietuvą po finalo – bilietai jau seniai nupirkti, juos pakeisti kainuotų tiek pat, kiek likusios penkios dienos Kinijoje.
Į areną stebėti finalinių rungtynių ištikimiausi rinktinės fanai irgi neis. „Aš atvažiavau čia sirgti už Lietuvą“, – numojo rankas Sėkla.
Lietuviai sirgaliai buvo ryškūs Kinijoje. Šreko kaukę dėvėjęs Vytautas jautėsi tarsi roko žvaigždė, nes kinai ėmė pažinti jį ir iš veido, – o tada prašydavo užsidėti kaukę.
Kada kitą kartą jie vėl susirinks visi į tribūnas su trispalvėmis ir būgnais dar tiksliai neaišku.
Vasarį Lietuvos rinktinė pradės 2021 metų Europos pirmenybių atranką, o vasarą lauks olimpinis atrankos turnyras. „Norėtume, kad jis būtų surengtas Lietuvoje“, – vėl keliauti palaikyti rinktinę planavo iš Švedijos į Kiniją atvykęs Vitalijus.
