Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 09 25

Skaitytojo laiškas: krepšinio talentų mums nereikia

Pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas ir įsibėgėjančios kovos LKL – gera proga žvilgtelėti į jaunų krepšininkų tapimo aukšto meistriškumo sportininkais sistemą Lietuvoje. Tiksliau, tos sistemos nebuvimą.
Martynas Echodas ir Martynas Varnas
Martynas Echodas ir Martynas Varnas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Besidomintys krepšiniu puikiai žino „taisyklę-maldą“: jei sportininkas stengsis, dirbs, sieks, tai prasimuš. Tiems krepšininkams, kurie ir liko „amžinai talentingi“ – pritrūko valios, užsispyrimo, galbūt truputį sėkmės. Čia nagrinėjimą būtų galima ir baigti, jei ne vienas „bet“.

Kas bendro tarp serbų Bobano Marjanovičiaus, Vladimiro Štimaco ir australo Arono Bayneso? Taip, jie visi vidurio puolėjai, pasiekė aukštą žaidybinį meistriškumą ir yra žaidę LKL. Bendra ir tai, kad Lietuva nebuvo vieta, kur įvyko didysis jų karjeros lūžis, atsiskleidė jų talentas. A.Baynesas visu gražumu sužibėjo Slovėnijoje. Serbai po klaidžiojimų po užsienio šalis galiausiai atsiskleidė gimtinėje.

Turbūt sutiksime, kad jų sutartys ir klubai rodo, jog šie žaidėjai talentingi. Tai, kad jie atsiskleidė ne Lietuvoje, rodo arba jų pastangų, valios, motyvacijos trūkumą žaidžiant LKL, arba tai, kad talentų atskleidimo sistema Lietuvoje veikia blogai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bobanas Marjanovičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Bobanas Marjanovičius

Problema ne tai, kad neatsiskleidė užsieniečiai. Talentingi jauni Lietuvos žaidėjai taip pat neperžengia to nematomo laiptelio į aukštesnį lygį. Kodėl taip yra?

Atsiriboję nuo visko nurašymo pastangų ir motyvacijos trūkumui, kaip faktiškai nelabai teisingam ir mažai paaiškinančiam, turėtume ieškoti kitų, gilesnių priežasčių.

Jei nesi slovėnų supertalentas Luka Dončičius, atsiskleisti dažniausiai reikia šiek tiek laiko. Tačiau, kiek? Sutikime, kad 25 metų žaidėją vadinti perspektyviu yra mažų mažiausiai keistoka ir neteisinga.

Pažvelgus į tarptautinių varžybų statistiką, galime pasakyti, jog ta riba – 22 metai. Ramūnas Šiškauskas Lietuvos vyrų rinktinėje debiutavo 22 metų, Darius Songaila – taip pat, Arvydas Macijauskas panašaus amžiaus. Prisiminkime, seniau Europos jaunimo čempionatas buvo ne iki 20, o iki 22 metų. Skaičiai negailestingi, jei sulaukęs 22 metų netapai ryškiu žaidėju, tai turbūt ir netapsi juo niekada. Tik su retomis išimtimis žaidėjai atsiskleidžia vėliau.

Lietuvoje madinga sudarinėti talentingiausių jaunų krepšininkų dešimtukus: talentingiausi aštuoniolikmečiai, devyniolikmečiai ir t.t. Jei talentingais žaidėjais laikome krepšininkus iki 22 metų, tuomet turėtume apie 50 žaidėjų sumą.

Kad jaunas žaidėjais atsiskleistų, jam reikia dviejų sąlygų: 1. Jis turi žaisti aukštame lygyje (Lietuvos atveju – LKL), 2. Jis turi gauti pakankamai žaidybinio laiko. O dabar paskaičiuokime.

Česlovo Kavarzos nuotr./Arvydas Macijauskas
Česlovo Kavarzos nuotr./Arvydas Macijauskas

LKL žaidžia 10 komandų. Komandoje įprastai yra 12 žaidėjų. Jei turime 50 krepšinio talentų ir juos proporcingai padalijame visoms LKL komandoms, tai išeina, kad kiekvienoje komandoje (įskaitant ir „Žalgirį“, ir kitus grandus) turėtų būti bent po penkis nuo 18 iki 22 metų žaidėjus. Ar taip yra? Nėra. Ar tai realu? Nerealu.

Galime sumažinti talentų skaičių ir imti ne 10, o 8. Kas nors pasikeis? Kiekvienoje komandoje bus ne po penkis, o po keturis žaidėjus nuo 18 iki 22 metų. Atsižvelgiant į tai, kad LKL klubai yra privatūs, siekiantys už turimus pinigus pasiekti kaip įmanoma aukštesnį sportinį rezultatą, tikėtis, kad jie plačiai atvers komandos duris jaunimo talentui, neverta.

LKL klubams naudingiau imti jau subrendusį žaidėją, mokėti jam atlyginimą, nei investuoti į jaunimą. Iškalbinga 2017–2018 metų LKL sezono komandų jaunų žaidėjų pasiskirstymo statistika:

Komanda Jauni žaidėjai
„Žalgiris“ Martynas Sajus (21), Gytis Masiulis (19), Paulius Valinskas (21)
„Lietkabelis“ Tomas Rimša (21), Lukas Aukštikalnis (22)
„Lietuvos rytas“ Margiris Normantas (20), Martynas Echodas (20)
„Neptūnas“ Arūnas Mikalauskas (20), Aidas Einikis (20), Laurynas Beliauskas (20)
„Juventus“ Tautvydas Paliukėnas (21), Jonas Zakas (19)
„Vytautas“ Regimantas Miniotas (21), Bartas Aleksandravičius (18)
„Pieno žvaigždės“ Ignas Fiodorovas (21), Martynas Varnas (20)
„Dzūkija“ Paulius Danisevičius (22), Mindaugas Sušinskas (22)
„Nevėžis“ Nėra
„Šiauliai“ Laurynas Birutis (20), Rytis Pipiras (22)

Matome, kad nė vieno jauno nuo 18 iki 22 metų amžiaus žaidėjo neturi Kėdainių „Nevėžis“. Daugiausia jaunimo – „Žalgiryje“ ir „Neptūne“. Šis faktas vertintinas dvejopai.

Viena vertus, Lietuvos krepšinio flagmanai rodo, kad žiūri į ateitį. Kita vertus, jauniems ir mažai praktikos aukštame lygyje turintiems žaidėjams atlaikyti milžinišką konkurenciją ir gauti žaidybinių minučių gali būti neįveikiama užduotis, kokia ji praėjusį sezoną „Žalgiryje“ buvo vokiečiui Isaiah Hartensteinui.

Liūdina ir tai, kad LKL vietos šiame sezone neatsirado nė vienam talentingam aštuoniolikamečiui.

Kai kas sakytų, kad reikia įtraukti ir NKL klubus, tuomet jaunų žaidėjų pasiskirstymo problema nebūtų tokia aštri. Deja, nemaža dalis NKL komandų taip pat verčiasi žaidėjais, kuriems jau gerokai daugiau nei 22 metai.

Daugelis NKL komandų neturi nei tikslo, nei ambicijų auginti jaunus žaidėjus. Bet dar rimtesnė problema yra pats NKL žaidimo lygis. Neišsiplečiant galima tik pasakyti, kad LKL žaidžiamas visai kito lygio krepšinis nei NKL.

Norint turėti naujus krepšinio talentus vyrų rinktinėje ir tikėtis, kad juos paruoš NKL – naivu. Tai turi daryti aukščiausia lyga.

Kitas dalykas, tai aikštelėje praleidžiamas žaidėjo laikas. Kaip ir plūgas, kuriuo neariama – surūdija, taip ir žaidėjo talentas ant suoliuko ar žaidžiant „šiukšlių minutes“ žūsta.

Talentingas aštuoniolikmetis turėtų (pradžioje net avansu) gauti bent po 10 minučių žaidybinio laiko kiekvienose LKL rungtynėse. Su amžiumi laikas turėtų ilgėti. 20 metų žaidėjas turėtų gauti bent 20 minučių. Vyresni – žaisti dar ilgiau.

Tarkim, R.Šiškauskas debiutavo LKL, kai jam buvo 18 metų, Vilniaus „Sakaluose“. Klube žaidė dvejus metus, buvo vienas iš lyderių. Toliau – žaidimas „Lietuvos ryte“. Visa kita – istorija. A.Macijausko patirtis – panaši.

Alfredo Pliadžio nuotr./Ramūnas Šiškauskas 2000 m.
Alfredo Pliadžio nuotr./Ramūnas Šiškauskas 2000 m.

Negaunant žaidybinio laiko, jauno žaidėjo progreso nebus. Jei žaidėjui yra 20 metų, o jam skiriamos tik 5–8 minutės, jam reikėtų rimtai pagalvoti, ar verta likti tokioje komandoje. O gal net kabinti sportbačius ant vinies ir rinktis kitą gyvenimo kelią, kol esi jaunas.

M.Varno paskolinimas „Pieno žvaigždėms“ – teisingas „Žalgirio“ sprendimas. Tikėtina, kad jaunas talentas gaus žaidybinio laiko. Klaipėdos „Neptūno“ atstovas L.Beliauskas taip pat turėtų pagalvoti apie pasiprašymą būti paskolintam komandai, kur juo bus labiau pasitikima.

Konstatavus, kaip yra, derėtų pasakyti, o ką reikėtų padaryti. Pasiūlymas būtų paprastas – padidinti LKL komandų skaičių dar bent 4 ekipomis. Šiose komandose žaistų jauni žaidėjai, kurie turėtų aiškia žinią: pradėsi žaisti 18 metų ir iki 22 m. turi tapti žaidėju, kuriuo domisi kitos komandos. Netapai – tuomet jau pagrįstai bus galima kaltinti valios, užsispyrimo, sportinio pykčio ar paprasčiausios sėkmės trūkumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?