„Technical foul!“ – atsistojęs rėkė Arvydas Sabonis ketvirtajame kėlinyje, kai arbitrai įskaitė lietuvių tritaškį kartu su slovėno pražanga, o pastarieji dėl to ėmė kelti bangas ir šoko į akis teisėjams.
Iki tol ramiai kone visas rungtynes sėdėjęs Lietuvos krepšinio mohikanas neištvėrė, lietuviams nuo slovėnų atsiliekant dviženkliu skirtumu, o Tokijo olimpinių žaidynių miražui darantis vis blankesniam.
Nuo 1992-ųjų, kai pirmą kartą iškopė į olimpines žaidynes atkūrus nepriklausomybę, lietuviai žaidė septyneriose žaidynėse iš eilės ir nepraleido nė vienų, bet metas pirmam kartui atėjo į Kauną užsukus L.Dončičiui.
Įspūdingą trigubą dublį – 31 tašką, 11 atkovotų kamuolių ir 13 rezultatyvių perdavimų – surinkusi slovėnų superžvaigždė nukalė savo šaliai bilietą į Tokiją, atvesdamas Slovėniją į pergalę prieš Lietuvą 96:85.
„Įspūdinga, tikrai įspūdinga, – į Lukos šou po rungtynių liūdnai reagavo Rokas Jokubaitis. Visi žinome, kad jį reikia stabdyti, bet kai jis tokią statistiką daro finale – 30 taškų, daugiau nei 10 perdavimų. Ką aš galiu pasakyti – įspūdingas žaidėjas.“
Lietuvos rinktinė lemiamose rungtynėse koja koja kojon su slovėnais ėjo du kėlinius, po kurių rezultatas dar buvo lygus 52:52.
Trečiojo pradžioje Luka užkūrė tikrą puolimo vakarėlį, per kelias minutes pelnydamas 6 taškus ir išdalindamas 5 perdavimus, o Slovėnija nurūko 71:59.
Lietuviai, ėmę keistis ginamaisiais ir kiek sujaukę L.Dončičiaus ir slovėnų planus, sugebėjo trūktelėti į priekį ir sušvelninti deficitą iki 2 taškų, bet galiausiai slovėnai vėl įsižaidė, pabėgo dviženkliu skirtumu ir atgal nebesidairė.
„Sustojom puolime, niekas nepavyko, norėjome išnaudoti didelius, bet, kaip matote, nieko nesigavo. Sustojo puolimas. Sunku kažką pasakyti, labai liūdna, kai jie mūsų arenoje džiaugiasi. Nepatekome į olimpines“, – konstatavo pirmą kartą Lietuvos rinktinėje žaidęs 20-metis R.Jokubaitis.
Jaunasis įžaidėjas pripažino, kad antroje rungtynių pusėje ėmus byrėti žaidimui nepadėjo ir tai, jog lietuviai ėmė ieškoti kaltų ir badyti pirštais vieni į kitus.
„Buvome sugrįžę trečiajame kėlinyje ir vėl paleidome, – prisiminė Rokas. – Puolime strigome, neįvedėme paprastų kamuolių dideliems, sustojo žaidimas. Visi bandė ieškoti kaltų, pirštais vieni į kitus rodė ir toks rezultatas. Liūdna.“