2016 09 15

Spauda prieš 30 metų: „Žalgiris“ laimėjo, bet pirmasis puslapis priklausė melžėjoms

Per stipriausių pasaulio klubų turnyrą Argentinoje „Žalgirio“ krepšininkams žurnalistai netrukdė. Sovietinėje spaudoje net nebuvo nuotraukų iš kovų aikštėje 1986 metų rugsėjį. Užtat sąlygos Pietų Amerikos šalyje buvo prastos: karštis, skurdus maistas, prirūkytos salės, o kambariuose – tik lova ir spintelė. Bet Vlado Garasto kariauna buvo užgrūdinta ir tvirta kaip kumštis. Todėl į Lietuvą grįžo su įspūdinga Williamo Joneso taure.
Arvydas Sabonis su „Žalgiriu“ 1986 metais
Arvydas Sabonis su „Žalgiriu“ 1986 metais / Alfredo Pliadžio nuotr.

Iš pusiausvyros krepšininkų neišmušė nei žurnalistų klausimai, nei minios dėmesys. Žalgiriečiai jautėsi pavargę, bet laimingi. Tik treneris pyko, jog vos grįžus reikia sėsti į lėktuvą ir skristi į Leningradą žaisti TSRS čempionato rungtynių.

Istorinės pergalės skonį puikiai prisimena dauguma senųjų „Žalgirio“ fanų, kurie meilę krepšiniui perduoda iš kartos į kartą ir aktyviai dalyvauja pasauliniame „Žalgirio“ fanų surašyme, kurį palaiko „Utenos alus“. Todėl 2016-2017 metų krepšinio sezonas tūkstančiams žaliai baltų aistruolių jau prasidėjo su unikaliu fano sertifikatu.

O kokiomis spalvomis „Žalgirio“ pergales Argentinoje nutapė sovietinio režimo supančiota, komunistų lozungų prikimšta tuometė spauda? Pažvelkite į 30 metų senumo spaudos puslapius.

Krepšinis? Melžėjos svarbiau!

1986 metų rugsėjo 16 dienos „Tiesos“ pirmajame puslapyje šalies gyvenimą atspindėjo antraštės: „Didėja pieno primilžiai“, „Komunisto žodis susirinkime“, „Darbų sezonui pasiruošta“, „Vagonai plaukia per jūrą“. Nė žodžio apie istorinę Kauno komandos pergalę, o vietoj krepšinio žvaigždžių – šviesus melžėjų portretas.

Kretingos rajono Kurmaičių paukštininkystės tarybinio ūkio laimėjimai sulaukė didesnio dėmesio, nes per aštuonis 1986 metų mėnesius pagamino 12 centnerių daugiau pieno negu pernai per tą patį laikotarpį.

Pasirodė neįdomu? O kokį pasirinkimą 1986 metais turėjo sovietinės respublikos gyventojas?

Dvylikai krepšinio didvyrių buvo skirtas paskutinis laikraščio puslapis. „Lemiamas susitikimas, kaip ir dera, buvo nepaprastai atkaklus ir kovingas. Nepaisant audringos savų sirgalių paramos, argentiniečiai buvo priversti pripažinti kauniečių pranašumą. Galutinis rezultatas – 84:78 „Žalgirio“ naudai. Rezultatyviausiai iš kauniečių žaidė A.Sabonis (26 taškai), V.Chomičius (19), S.Jovaiša (15) ir R.Kurtinaitis (12 taškų). „Tiesos“ skaitytojų vardu sveikiname kauniečius su nauja aukštuma“, – rašė leidinys ir suteikė tribūną Henrikui Jackevičiui – Lietuvos TSR krepšinio federacijos pirmininko mintys sporto puslapyje užėmė trigubai daugiau vietos negu legendinė krepšininkų pergalė.

Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų
Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų

Fukcionieriuspernelyg nedžiūgavo, bet aiškiai įrėminomintį: „Pergalės visus įpareigoja“. Gavęs progą apžvelgti visos šalies krepšinio padėtį H.Jackevičius paminėjo faktą, kad į „Žalgirio“ komandą pakviesti Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtiniai G.Markevičius (190 cm) ir G.Einikis (205 cm).

Sovietiniai leidiniai griežtai laikėsi nustatytos tvarkos. Kad ir kokia didelė ir visuomenei svarbi buvo krepšinio pergalė, tačiau „Žalgiris“ turėjo savo vietą – sporto puslapį. O jame krepšiniui teko varžytis su gausybe kitų sporto šakų: jojimu, rankiniu, irklavimu, futbolu, šachmatais ir t.t. Nors visa Lietuva tuometu karščiavo-degė viena liga – žalia balta.

Arvydas Sabonis – apie apmaudą ir džiaugsmą

Užtat daug įspūdingiau spauda nušvietė krepšininkų sutiktuves. Juk tokia šventė – puiki erdvė propagandai ir komunistų veikėjų kalboms.

„Aerouosto darbuotojai iš pradžių nepatikliai sukluso: pirma valanda nakties lyg ir ne pats tinkamiausias laikas dainoms. Vėliau betgi susivokė – reikia vyrams nors trumpam parepetuoti, juk oro laineris jau artėja prie Vilniaus... O po pusvalandžio, aidint trankiam sutiktuvių maršui, trapu leidosi pajėgiausios pasaulio klubų krepšinio komandos – Kauno „Žalgirio“ žaidėjai ir treneriai“, – rašė „Tiesa“ ir dalijosi pokalbių su krepšininkais detalėmis.

Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų
Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų

Paklaustas, kokią traumą patyrė Argentinoje, Arvydas Sabonis kalbėjo: „Ne tokią jau baisią, nors ir nelabai malonią. Atkovojęs po krepšiu kamuolį, norėjau staigiai perduoti jį į priekį ir tuo pat metu patempiau Achilo sausgyslę. Skausmas skausmu, tačiau labiausiai apmaudavau, kad negalėsiu žaisti antrojo kėlinio. Užtat iškovota pergalė tądien man tapo geriausiu vaistu“.

„Žalgirio“ gerbėjus itin šildė, kad pusfinalyje kauniečiai nukovė Zagrebo „Cibona“ ekipą. „Ypač darniai ir kibiai gynėmės – nė vienas iš varžovų, ir ypač Draženas Petrovičius, negalėjo laisviau manevruoti“, – apie pusfinalio mačą pasakojo V.Chomičius, pelnęs 28 taškus. Prieš penkis mėnesius žalgiriečiai buvo apmaudžiai pralaimėję tuometės Jugoslavijos klubui Europos šalių čempionų taurės finale.

Iš Vilniaus į Kauną – lėktuvu

Pirmiausia Vilniuje sportininkus pagerbė komunistų partijos veikėjai. Vidaus reikalų ministerijos „Sakalo“ choro grupė atliko specialiai jiems sukurtą dainą. „Žalgirio“ vyrai buvo papuošti ąžuolų lapų vainikais, sėdo į kitą lėktuvą ir nuskrido į Kauną. Aleksote savo didvyrius pasitiko žmonių jūra. Treneris Vladas Garastas vėliau pripažino pirmą kartą gyvenime supratęs, kad gali žūti žmonių spūstyje – „Žalgirio“ strategas bijojo būti sutryptas.

V.Garastas ir V.Chomičius mojavo „Kauno tiesos“ skaitytojams iš trečiojo puslapio. Fotografo Edmundo Katino nuotraukoje „Žalgirio“ kapitonas tvirtai laikė įspūdingą trofėjų, o vyriausiasis treneris atrodė pakylėtas sirgalių džiaugsmo bangos. LKP CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius linkėjo sportininkams „tvirtos sveikatos, didelės sėkmės darbe ir gyvenime, ryžto ir ištvermės toliau gausinant tarybinio sporto laimėjimus“.

Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų
Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų

Kaune krepšininkams užkabino po dar vieną ąžuolo vainiką. „2.25 val. JAK-40 nusileido Kauno aerouosto take. Pirmas pro lėktuvo duris su iškovota taure išlipo komandos kapitonas Valdas Chomičius(jos aukštis – 88 cm, svoris – 6 kg 200 g, įrašas – 20-asis tarpkontinentinis krepšinio klubų turnyras, V.Džonso taurė, 1986 metai). Visi žalgiriečiai tuoj pat pateko į artimųjų glėbius...“, – kruopščiai viską užfiksavo „Kauno tiesos“ žurnalistas.

Ką apie „Žalgirį“ kalbėjo Draženas Petrovičius?

Krepšininkams Kaune grojo „Ąžuolyno“ orkestras, „Kepurinę“ atliko „Rasos“ šokėjos, sutikimo programą vedė LTSR valstybinio televizijos ir radijo komiteto vyr. Kauno redakcijos skyriaus vedėjas Vidas Mačiulis.

V.Garastas žurnalistams gyrė vaikinus, kurie žaidė labai veržliai. Treneris ypač didžiavosi pergale prieš Jugoslavijos komandą ir priminė, ką po dvikovos su „Žalgiriu“ kalbėjo D.Petrovičius: „Žalgiris“ – mašina, kurią sustabdyti buvo neįmanoma“.

Paskutinis pašnekovas „Kauno tiesos“ tekste apie sutiktuves pristatomas tiesiog kaip „Mados“ fabriko sukirpėjas Andrius Sabonis. Kas jis toks? O gi tai – Arvydo Sabonio tėvas. Per „Žalgirio“ sutiktuves žurnalistui vyras prisipažino: „Ar tikėjau sėkme? Tikėjau, bet labai nerimavau dėl rungtynių su „Cibona“ Tai labai galingas klubas, bet, matyt, mūsų vyrai žaidė dar galingiau“.

Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų
Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų

Krepšininkų žvaigždėmis nepavertė

Kad politikai visais laikais mėgo pasišildyto sportininkų šlovės spinduliuose liudija ir ši kauniečiams skirto laikraščio pastraipa: „Menininkų namuose miesto atsakingi partiniai ir tarybiniai darbuotojai susitiko su „Žalgirio“ krepšininkais – tarpžemyninio turnyro Argentinoje laimėtojais. Į susitikimą atvyko LKP CK sekretorius L.Šepetys. Jis LKP Centro Komiteto ir respublikos vyriausybės vardu padėkojo sportininkams, palinkėjo jiems sėkmės“.

Vis dėlto „Žalgirio“ pergalės „Kauno tiesai“ buvo tik menkas blykstelėjimas. Laikraštis jau kitame numeryje grįžo prie nykios sovietinės tikrovės ir naujienų iš Lietuvos komunistų partijos CK biuro ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. O kitų rašinių antraštės „Dvyliktasis penkmetis ir jo spartuoliai“, „Talkininkai bulviakasyje“, „Parduodami karpiai sidabražvyniai“ kalbėjo pačios už save.

Sporto herojus sovietinėje spaudoje lengvai nustelbė darbo pirmūnai. Antai „Kauno tiesa“ dėmesįskyrė medaliu „Už darbo šaunumą“ apdovanotai 56-osios parduotuvės kasininkei-kontrolierei Onutei Burdzeikaitei: „Iš prigimties ramus Onutės būdas, taktiškas ir kultūringas elgesys su pirkėjais pelnė jaunai komunistei didelį autoritetą pirkėjų ir bendradarbių tarpe“.

Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų
Partnerio nuotr./Spauda prieš 30 metų

Tokios pačios linijos laikėsi ir tris kapeikas kainavusi „Komjaunimo tiesa“. Nors po pergalės ėjo dienos, laikraštis neskubėjo trimituoti ir apie „Žalgirį“ nerašė nei rugsėjo 16-osios, nei rugsėjo 18-osios numeryje.

Užtat į pirmąjį puslapį įsiveržėVėžaičių kiaulių fermos šėrikas Algis Mažonas už išaugintą paršavedę parodoje gavęs sidabro medalį. Kitoje pirmojo puslapio publikacijoje prie traktorių pozavo sėjos darbus baigę mechanizatoriai Antonas Grinevičius ir Stanislovas Savickis – šie vyrai tądien buvo įžymybės.

Naujieną apie „Žalgirio“ pergalę į pirmąjį puslapį1986 metų rugsėjo 16 dieną įkėlė tik laikraštis „Sportas“. Po kelių dienų to paties leidinio antraštė skelbė: „Kauno žalgiriečiams – valio!”. Per sutiktuves komandos kapitonui sporto žurnalistas pateikė neįmantrų klausimą: kurie komandos draugai žaidė geriausiai? „Kai laimi, gerai žaidžia visi“ – atsakė V.Chomičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų