Komandiškumas svarbesnis nei individualūs gebėjimai
Siekiant didesnės žmonių su intelekto negalia integracijos per sportą Specialiosios olimpiados Europos jaunimo krepšinio turnyre Druskininkuose komandos buvo sudarytos pagal principą: šeši specialieji olimpiečiai ir keturi krepšininkai-partneriai.
Aikštėje vienu metu privalėjo būti bent trys specialieji olimpiečiai, o du daugiau įgūdžių turintys krepšininkai neturėjo teisės imtis iniciatyvos – už tai jiems grėsė geltona kortelė ir baudų metimai. Dar viena taisyklė – net paskutinis atsarginis žaidėjas čia turi gauti bent 20 proc. žaidimo laiko, taip likdamas svarbus komandos formulėje.
„Domantas Sabonis čia negalėtų ilgai žaisti, nes turbūt būtų išvytas iš aikštės už pernelyg didelį dominavimą, – šypsodamasis komentavo Lietuvos komandos treneris Gintaras Arminas. – Mūsų atveju kiekvienas žaidėjas turi žaisti komandai, įnešti savo indėlį.“
Iš skirtingų šalies miestų kilusių žaidėjų sudaryta rinktinė (Arnas Požerinis, Giedrius Sukavičius, Arnas Gasparavičius, Mantas Žilinskas, Edgaras Petrušinas, Justas Stumburevičius, Svajūnas Dušauskas, Benjaminas Smailys, Artūras Smailys, Aleksas Petravičius) tapo tikra komanda, kai pergalingai praėjo per dvi dienas vykusias varžybas, vykusias pagal daugumą įprastų krepšinio taisyklių, tik žaidžiant trumpesnius kėlinius.
2022 metais Italijoje laimėjusi pirmąjį tokį tarptautinį turnyrą, dabar Druskininkuose Lietuvos komanda iškovojo 7 pergales, o didžiausiu skirtumu laimėjo finale, 62:31 įveikusi Estiją.
„Šiuos vaikinus pažįstu jau treti metai. Žinau jų galimybes ir trūkumus. Pavyko juos nuteikti taip, kad įgyvendintų mano sumanymus, nuteikti rimtoms rungtynėms, – pabrėžė treneris G. Arminas, komandą treniruojantis kartu su Vita Gudyniene ir Loreta Arminiene. –Visi mūsų komandos žaidėjai pelnė taškų, net ir keisčiau metantis žaidėjas gali pataikyti tritaškį.
Kiekvienas turi savo misiją. Į aikštę jie įleidžiami, kai matau, kad to reikia situacijai. Gal paieškojus rastume ir stipresnių individualiai žaidėjų, bet jie nebūtinai tiktų šios komandos veidui. Čia visi gali pasiaukoti dėl komandos.“
Visi jaučiasi lygiaverčiai
Atsidavimas ir komandos interesų matymas buvo akivaizdus ir kapitono A. Petravičiaus elgesyje.
Aukščiausias komandos narys anksčiau yra rimtai lankęs krepšinio treniruotes, bet traumos pristabdė nuo krepšinio aukštumų, o dabar jis žaidžia, kaip pats sako, „savo malonumui“.
Ne tik atlikdamas daug rezultatyvių perdavimų, bet ir ragindamas bei palaikydamas komandos draugus, A. Petravičius savo pozityvumu įkvėpė bendražygius žaisti laisvai, o geriausią turnyro mačą lietuviai sužaidė būtent finale.
„Mano pareiga, kad visi aikštėje būtume lygūs ir žaistume komandiškai ir motyvuotai, ypač, kai persvara trapi, – sakė A.Petravičius. – Sėkmę lėmė ne tai, kad žaidėjai-partneriai atliko daug metimų ar perdavimų, o tai, jog mūsų visi atletai buvo labai gerai pasiruošę turnyrui. Jie įdeda daug noro ir darbo, buvo labai motyvuoti laimėti.“
Komandos kapitonas teigė, jog jiems visiems pavyko sulipti į tvirtą kumštį, kai rengiantis turnyrui buvo surengtos trys treniruočių stovyklos. O ir žaidėjų amžiaus jaunimo turnyre panašus – jauniausiam Lietuvos rinktinės nariui buvo 17, vyriausiam – 24-eri.
„Pasikalbame aikštėje, prie aikštės, net prie pietų stalo, kaip geriau žaisti. Sprendžiame kilusius ginčus, bet komandoje visi esame draugiški. Visi komandoje jaučiasi lygiaverčiai. Kiekvienam svarbu būti lygiam, taip greičiau augame kaip komanda“, – pabrėžė A. Petravičius.
Tikisi išsaugoti perspektyvią komandą
Lietuvos krepšininkams sunkiausios rungtynės buvo su Lenkija, kuri galiausiai laimėjo bronzos medalius, paskutinėmis sekundėmis 35:34 palaužusi Turkmėnistaną.
Pirmą turnyro dieną varžybų rengėjai pagal rezultatus padalino aštuonias komandas į dvi grupes taip, kad stipresnės žaistų su stipresnėmis, o malonumą parungtyniauti gautų ir silpnesnės ekipos.
Išlaviruoti taip, kad nedominuotų komandos lyderiai, o atsiskleistų visi komandų žaidėjai, yra ir rungtynių komisaro, ir trenerio užduotis. Lietuva per visą turnyrą buvo nubausta tik viena geltone kortele, kai finale komandą per kelias atakas trūktelėjo vienas žaidėjas, bet varžybų komisaras daug priekaištų neturėjo.
„NBA žvaigždės turi gauti sužaisti tam tikrą minučių skaičių, o čia kažkas panašaus, tik atvirkščiai, – sakė treneris G. Arminas, įdiegęs rinktinei komandinio žaidimo geną. – Mūsų lyderiai gali imtis iniciatyvos, bet ne per daug.“
Paklaustas, kaip pavyksta suvaldyti žaidimą pagal tokias taisykles, treneris šyptelėjo: „Aš dažnai rėkiu. Būna, kad žaidėjas gauna galtoną kortelę, ir tada supranta, kad rėkiau ne be reikalo.“
Komandos kapitonas A. Petravičius atrodė bene geriausiai perpratęs jungtinio krepšinio turnyro esmę. Ir už aikštės ribų daug varžovų komandų žaidėjų angliškai pakalbinęs bei saviškius būręs sportininkas ir aikštėje tramdė savo norą tempti anklodę pačiam.
„Turiu jausmą – geriau nemesiu, bet atliksiu perdavimą. Taip nebus dominavimo, visi daugiau mažiau lygiai prisidės prie komandos sėkmės“, – sakė vidurio puolėjas.
Jis ir kiti žaidėjai-partneriai komandoje atsidūrė neatsitiktinai.
„Man buvo leista pasirinkti partnerius aikštėje, tad pasirinkau tokius vaikinus, kurie supranta specifiką ir žino, kodėl čia yra. Jie žaidžia komandai“, – akcentavo treneris G. Arminas.
Per turnyrą neišvengta traumų. Kai kurie žaidėjai varžybas baigė anksčiau dėl rankų ir kojų sužeidimų, bet galiausiai per turnyro uždarymą visi šventė drauge.
Visų komandų žaidėjai buvo apdovanoti medaliais, ant krepšininkų pabiro ir šventiniai konfeti. O paskutinėje vietoje likusią Juodkalnijos komandą pradžiugino tai, jog į Druskininkus juos palaikyti atvažiavo Lietuvoje kaip tik lankęsi Juodkalnijos vyriausybės delegacijos atstovai.
Specialiojo olimpinio komiteto vadovo Zenono Misiūno teigimu, turnyras pavyko, ir prie to prisidėjo organizacines gijas laikiusi komiteto nacionalinių programų direktorė Daiva Dabrilienė, tuzinas savanorių, taip pat ir rėmėjai, tarp kurių buvo ir „Toyota“, „Stihl“, „Jysk“, „Ginalas“, „Lions“, „Coup Gagnant“, Lietuvos krepšinio federacija.
Turnyre laimėjusios Lietuvos komandos žaidėjai šiuo metu susiję mokymo santykiais – jie yra profesinio arba ugdymo centrų mokiniai. Kada jie vėl susiburs varžybose, kol kas nėra aišku.
„Norisi, kad branduolys liktų, – sakė treneris G. Arminas. – Matau šių vaikinų potencialą ir perspektyvas.“
