Kamuolys perduotas ministerijai
Lietuvos futbolo komandos jau atnaujino komandines pratybas, labiausiai tituluoti šalies atletai nuo praėjusios savaitės atgavo laisvę plaukti ir treniruotis, Kauno „Žalgiris“ laukia žinių iš Eurolygos, bet realių varžybų data mūsų šalyje dar neaiški.
Beveik du mėnesiai praėjo, kai dėl pandemijos ir karantino sporto varžybos yra sustingusios, o galimybės startuoti laukia ne tik profesionalai, bet ir tūkstančiai mėgėjų.
„Yra pavedimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl galimybės atnaujinti futbolo čempionatą ir lygiagrečiai lygiai tas pats eis apie tas sporto šakas, kurios yra, pirmiausia, lauke. Manau, kad taip pat bus galimybė ir grįžti į sales, bet be žiūrovų“, – trečiadienį sakė Vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis apie tai kalbėjo Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas sportuojantiems asmenims, bet ką reiškia premjero žodžiai tiems, kurie laukia varžybų?
„Nuo gegužės 18 d. leidžiami renginiai lauke, kai dalyvauja ne daugiau kaip 30 dalyvių ir užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei 2 metrų atstumas tarp asmenų, – 15min komentavo Lietuvos Švietimo, Mokslo ir Sporto (ŠMSM) viceministrė Kornelija Tiesnesytė. – Tai tiesiogiai susiję ir su mėgėjų fizinio aktyvumo veiklomis – nuo kontaktinio sporto artimiausiomis savaitėmis dar reikia susilaikyti, vėliau galbūt bus priimti kiti sprendimai sveikatos specialistams stebint epidemiologinę situaciją.“
Arčiausiai starto linijos yra šeši Lietuvos futbolo A lygos klubai, kovo viduryje sustabdę čempionatą po pirmojo turo, bet dabar antrą savaitę veda komandines pratybas pagal leidžiamas taisykles.
Nors užslinkus pandemijai kartu su Lietuvos futbolo federacija klubai buvo apsitarę atnaujinti pirmenybes praėjus trims savaitėms, trečiadienį Lietuvos Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos.
S.Skvernelis tarsi perdavė kamuolį ŠMSM, bet jos atstovai dar tik rengiasi pokalbiams.
„A lygos čempionatas vyksta lauke. Šiomis dienomis tarsimės su varžybų organizatoriais ir SAM atstovais, ar birželio mėnesį galėtume jau pradėti planuoti renginius, kuriuose būtų leidžiama daugiau dalyvių, t.y. žiūrovų, – sakė K.Tiesnesytė. – Tam turės pasirengti ir stadionai, reikia suskaičiuoti ir sužymėti vietas, valdyti žiūrovų patekimą į stadionus.”
Įsivaizduoja po 300-500 žiūrovų
A lygos prezidentas Janas Nevoina ketvirtadienį teigė, kad iš pradžių numatytas visų A lygos klubų ir Lietuvos futbolo federacijos susirinkimas, per kurį ir turėtų būti apsibrėžta pirmenybių atnaujinimo data.
Lietuvos klubai pastaruoju metu renkasi informaciją iš Europos futbolo lygų, žvairuodami į kitus.
Vokietijos Bundeslyga anksčiausiai iš visų kitų stipriausių Europos futbolo pirmenybių rengiasi sugrįžti į rungtynes – nuo gegužės 15 dienos planuojama pradėti žaisti be žiūrovų devynis likusius sezono turus ir pabaigti pirmenybes iki liepos.
Vokietijos klubai nagrinėja įvairiausias saugumo detales, pradedant nuo futbolininkų elgesio viešbučiuose spaudžiant lifto mygtukus alkūnėmis, bet jiems nereikės spręsti iššūkių dėl žiūrovų, kurių įprastai stadionuose susirenka dešimtys tūkstančių.
Šįkart Vokietijos stadionai liks tušti, o Lietuvoje rungtynės su žiūrovais įmanomos, nes tribūnos itin retai būna puspilnės ar pilnos.
Pernai tokiu pat metu A lyga džiaugėsi ūgtelėjusiu lankomumu, kai turo rungtynes vidutiniškai stebėjo po 713 sirgalių, o čempionato lyderių „Sūduvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ dvikova sostinės LFF stadione sutraukė 1400 žmonių.
Tad J.Nevoina mano, kad ir dabar Vyriausybė galėtų leisti į stadionus ne 20 žiūrovų, o dešimt kartų daugiau, nes erdvės tarpams vis tiek liktų – daugiausiai žiūrovų renkančiuose Vilniaus ir Marijampolės stadionuose yra po 5 tūkst. vietų.
„Turime pamąstymų, kad galėtų būti įleidžiami ir 300 ar 500 žiūrovų, – sakė A lygos prezidentas, vadovaujantis ir „Riterių“ klubui. Juo labiau, kad klubų sąnaudos organizuojant įleidimą būtų panašios, ar 20 žiūrovų, ar kur kas daugiau."
Eurolygos rungtynėse žiūrovai irgi galimi?
Visos nacionalinės krepšinio pirmenybės Lietuvoje buvo nutrauktos kovo mėnesį, bet Kauno „Žalgiris“ vis dar laukia žinių dėl Eurolygos galimo sezono pratęsimo.
Kaunas kartu su Kelnu, Belgradu ir Atėnais pretenduoja surengti finalines varžybas vienoje šalyje, bet galimybes pratęsti 18-os komandų turnyrą supa daugiau klausimų.
„Kalbant apie Eurolygos varžybas, svarbiausi keli aspektai, – sakė ŠMSM viceministrė K.Tiesnesytė. – Pirma, komandų atvykimas. Ribojimai atvykstantiems jau yra sušvelninti, tačiau reikia detaliai suderinti visų komandų narių sienų kirtimo klausimus, ypač jei tuo laiku dar būtų išlikę ribojimai dėl patekimo į Lietuvą.
Antra – klausimas dėl žiūrovų, jų srauto ir patekimo į vidų kontrolės. Galima žiūrovus leisti nuo tam tikros eilės tribūnose, sudarant saugų atstumą nuo žaidėjų, galima sodinti žiūrovus ne į kiekvieną kėdę, manau, liktų reikalavimas dėvėti apsaugos priemones. Reikia vertinti ir kitų paslaugų, kurios paprastai teikiamos per varžybas, prieinamumą. Šiais klausimais bendrausime su Krepšinio federacijos atstovais ir tikrai rasime geriausias išeitis.“
Eurolygoje, kurios varžybas organizuoja ne federacijos, o Ispanijoje įkurta Jordi Bertomeu vadovaujama organizacija bei klubai, liko šeši reguliariojo čempionato turai bei finalinės varžybos.
Galutinį sprendimą dėl sezono finišo Eurolyga yra nutarusi priimti iki gegužės 24 dienos.
