„Krepšinis užima didžiausią dalį mano gyvenimo – ir dabar, ir anksčiau“, – 15min sakė 46-erių M.Budzinauskas, ilgametis Lietuvos krepšininkas, trenerio duoną pradėjęs krimsti 2009-aisiais Lenkijos klube Inovraclavo „Sportino“.
Per šį laikotarpį specialistas spėjo pasidarbuoti „Šilutės“, Vilniaus „Statybos“, Starogrado „Polpharma“ (Lenkija), Panevėžio „Lietkabelio“, Kėdainių „Nevėžio“ bei Ščecino „King Wilki Morskie“ (Lenkija) komandose.
Būtent Lenkijos krepšinyje strategas įtvirtino savo, kaip solidaus trenerio, statusą.
2018-ųjų metų rugsėjį M.Budzinauskas išgirdo liūdną diagnozę – osteosarkoma, piktybinis kaulinio audinio navikas, kuris sustabdė visus darbus krepšinyje.
Nors 2019-ųjų vasarą Kaune gimęs treneris džiaugėsi įveikęs ligą bei „grįžtantis į savas vėžes“, tačiau praėjus keturiems mėnesiams klastinga liga atsinaujino, tad vėl teko palikti Ščecino klubą bei grįžti gydytis į Lietuvą.
Rizikos grupėje esančio M.Budzinausko gydymo procesui nepadėjo nei chemoterapija, nei atslinkusi COVID-19 pandemija.
„Man reikėjo atlikti visokias procedūras, dar ligoninėse susitikti su gydytojais. Tai tekdavo nuvažiuoti ir ten, ir ten. Tikslas per karantiną buvo nesimatyti su žmonėmis, todėl nekviesdavau į namus svečių. Tikrai bijojau kažką pasigauti ir užsikrėsti. Būtų visai blogai. Laiką leidome su šeima namuose ir tiek“, – apie karantino laikotarpį namuose pasakojo treneris.
Chemoterapija neveikia, tad lovos režimu dabar gyvenantis strategas turi gerti vaistus, kurių kaina mėnesiui siekia beveik 3,7 tūkstančio eurų.
Vaistų vartojimo termino numatyta nėra. Kol jie veikia, kol pristabdo ligos vystymąsi, tol reikia vartoti.
Tiesa, po dar vieno mėnesio bus vėl atlikti kontroliniai tyrimai.
Pagalbos ranką M.Budzinauskui ištiesė Rimanto Kaukėno paramos fondas, nupirkęs pakuotę šių vaistų.
„Paprastai, bet labai nuoširdžiai noriu padėkoti Rimanto Kaukėno paramos grupei už pagalbą ir už visus kitus gerus darbus. AČIŪ!“, – „Facebook“ rašė M.Budzinauskas.
„Savijauta, kaip tokiai situacijai, visai nebloga. Vartoju vaistus ir esu lovos režime. Šių vaistų man užteks beveik mėnesiui, dar kartą noriu padėkoti R.Kaukėno paramos fondui“, – sakė buvęs krepšininkas.
Vilniuje gyvenantis specialistas džiaugiasi po pertraukos sugrįžusiu krepšiniu. Naujienomis apie oranžinį kamuolį alsuojantis lietuvis šiai sporto šakai gali skirti didžiąją dalį savo laiko.
Jis atidžiai sekė pratęstus Vokietijos ir Ispanijos čempionatus, kuriuose triumfavo lietuvių Roko Giedraičio ir Tada Sedekerskio atstovaujamos Berlyno ALBA bei Vitorijos „Baskonia“ komandos.
„Krepšinis užima didžiausią mano gyvenimo dalį – ir dabar, ir anksčiau, – 15min sakė M.Budzinauskas. – Laiko dabar daug, tai žiūriu kuo įmanoma daugiau rungtynių, kol tai nelenda per gerklę. Žiūriu ir senus mačus, ir naujus. Analizuoju juos. Seku krepšinio įvykius ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir visur kitur. Domiuosi viskuo, kas susiję su krepšinu.“
Koronavirusas ištuštino krepšinio arenas, o įsivyravusi tyla mačuose patinka su liga kovojančiam treneriui, kuris turi galimybę iš arčiau stebėti visą žaidimo virtuvę.
„Man įdomiau žiūrėti krepšinį, kai nėra sirgalių (šypteli), nes labai gerai girdisi trenerių nurodymai ir žaidėjų komunikacija aikštelėje, – mintimis dalijosi M.Budzinauskas. – Galima pamatyti daug niuansų – kaip dirba komanda, kaip dirba treneris, nes kai yra sirgalių triukšmas, tai nieko nesigirdi. Šiose transliacijose buvo aiškiai girdėti įvairiausios trenerių minutės pertraukėlės, ką jie sako ir kaip kalba su žaidėjais. Emocijų nepalyginsi, kai sirgalių nėra, bet profesine prasme tai žiūrėti buvo labai įdomu.“
Iš šalies krepšinį stebintis strategas vis dar svajoja pasiimti derinių lentą bei grįžti prie šoninės aikštelės linijos.
