„Esu laimingas. Džiaugiuosi dėl savo sirgalių, galėjome vėl laimėti mūsų arenoje, – po mačo sakė „Wolves“ strategas Alessandro Magro. – Per pastarąsias kelerias rungtynes rodome, kad pasitikime procesu. Su kiekvienomis rungtynėmis norime įtraukti žaidėjus, kurie gerai nežaidė anksčiau. Pavyzdžiui – Mareką Blaževičių, Matą Jogėlą. Po truputį, po kelis centimetrus statome mūsų sieną. Net sunkiais momentais, kurių turėjome, nenustojome tikėti tuo, ką darėme.
Esame daug geresni gynyboje ir vis dar turime daug vietos tobulėjimui. Tai yra antrosios rungtynės paeiliui, kai pirmaujame didžiule persvara, tada atsipalaiduojama, ateina juodas debesis. Turime ties tuo dirbti. Bet tai, kaip mes nuo 14 taškų deficito perėjome iki 24 taškų persvaros... Buvo labai svarbu parodyti, kiek stipriai mums rūpi ir kiek pasididžiavimo turime. Rezultatas yra 3-3, bet mes norime toliau gerinti žaidimą. Esame patenkinti rungtynėmis, treneriais ir gerai, kad po pergalės dar turime ką gerinti.“
Mačas „vilkams“ prasidėjo labai slogiai. Antrojo kėlinio pradžioje vilniečiai turėjo 14 taškų skirtumą ir atrodė, kad varžovai perlauš rungtynes (22:36). Tačiau „Wolves“ smogė kosmine atkarpa 54:16 ir nokautavo „Bešiktaš“ (76:52).
„Truputį susitvarkėme su pikenrolo gynyba, jie bandė atakuoti negiliais aukštaūgių nusileidimais po pikenrolo, tritaškiais, – priežastis aiškino A.Magro. – Būkime tiesūs, jie šiandien prametė laisvų metimų. Dabar mes daug labiau kovojame dėl kamuolių ir saugome lentą. Sutvarkėme pikenrolo gynybą, koncentracijos klaidas. Aš manau, kad mažos detalės yra labai svarbios, bet energija ir noras laimėti yra tai, kas padeda sugrįžti ir laimėti.“
– Pergalės Europos taurėje, pergalė prieš „Žalgirį“. Kas pasikeitė „Wolves“ komandoje?
– Galiu pasakyti kažką blogo? Kartais treneriai ir žaidėjai turi pasakyti kažką labai blogo ir sugėdinti save, kad suprastų, jog turi kažką pakeisti. Turėjome susirinkimą po pralaimėjimo prieš „Juventus“. Susitikome ne kaip treneriai ir žaidėjai, bet kaip suaugę vyrai ir norėjome išsiaiškinti, ką mes norime daryti. Ar mes norime kažką keisti? Turime potencialo, galime būti gera komanda, darykime tai, ką pažadėjome sau. Ne tik kalbėkime, bet ir darykime aikštelėje. Detalės ir fiziškumas. Tai yra tie dalykai, ties kuriais mes norime koncentruotis. Šiandien nebuvo tobulos rungtynės, mačas prieš „Žalgirį“ taip pat, bet mes bent jau parodėme, ką galime padaryti. Mes vis dar esame procese, bet turime žaisti rimtai ir būti pastovūs. Mes vis dar sergame, bet jau išgėrėme vaistų.
– Kiek intensyvus buvo tas susitikimas po pralaimėjimo „Juventus“?
– Jis nebuvo intensyvus, jis buvo nuoširdus. Nemanau, kad reikia per daug rėkti, kad kiti tavęs klausytų, turi paliesti sielas ir kalbėti nuoširdžiai. Reikėjo suprasti, ar mes esame vienoje linijoje, ar siekiame vieno tikslo. Ar tu, kaip džentelmenas, pasirašei sutartį ir viskas. Tada, vyručiai, mes pralaimėsime rungtynes. Kas man rūpi labiausiai, kad visi siekia vieno tikslo. Aš mačiau, kad žaidėjai, nepaisant klaidų, stengiasi tai daryti. Aš myliu savo žaidėjus ir man smagu padėti, kad jie taptų geresni.
– Kiek sunku užsieniečiui treneriui atvykti į krepšinio šalį Lietuvą ir pradėti sezoną taip sunkiai? Kaip išgyvenote tą procesą?
– Aš niekada nepradedu sezono pergalingai. Brešos komandoje pradėjome 3-6, tada laimėjome 14 iš eilės, Lenkijoje turbūt pralaimėjau pirmąsias septynerias rungtynes. Man tiesiog reikia laiko, kad leisčiau žaidėjams suprasti, kur mes norime eiti. Turi būti pasiruošęs vasarį, kai būna taurės varžybos ir atkrintamosiose. Tai nereiškia, kad pralaimėjimai yra gerai. Esu čia, kitoje šalyje, kalbu skirtingomis kalbomis, esu apsuptas lietuvių trenerių. Kartais nėra lengva. Bet tai mes darome pragyvenimui. Mums pasisekė, nes kažkas tai daro nemokamai, o mes gauname pinigus darydami tai, ką mylime. Man, kaip žmogui, svarbu būti nuoširdžiam prieš save, spausti save ir kitus būti geriausiomis versijomis. Kartais mes laimime, kartais – pralaimime. Bet mes stengiamės būti geriausiomis versijomis ir svarbiausia įsitikinti, kad paliksime ant parketo viską, ką turime.
– Po sunkaus sezono starto Marekas Blaževičius sužaidė įspūdingas rungtynes. Kiek džiaugiatės už jį ir pastebėjau, kad daugiau jį išnaudojate po krepšiu.
– Aš labai myliu žaidėjus, kuriuos treniruoju. Aš esu laimingas, jeigu jiems sekasi. Kalbant apie Mareką, jis labai sunkiai dirba, yra puikus vyrukas, jaunas, bet su puikiu potencialu. Su kiekvienomis rungtynėmis mes visiems duodame šansą parodyti save. Mes jais pasitikime. Marekas turėjo prastų rungtynių, šiandien sužaidė puikias. Labai tikiuosi, kad turės daugiau tokių. Mes norime jam leisti toliau spindėti ir stumti jį. Mes tikrai tikime, kad Marekas gali tapti šios komandos ir Lietuvos rinktinės ramsčiu.
– Matas Jogėla žaidžia puikią dvejų rungtynių atkarpą. Sezono pradžioje jis sėdėjo ant suolelio, nebuvo naudojamas, bet dabar pradėjo žaisti vis daugiau. Kas pasikeitė?
– Kalbant apie Jogėlą, tai yra mano atsakomybė. Tu suburi komandą vasarą, atvyksti, turi idėją, kaip nori išnaudoti žaidėjus. Bet tada yra aikštelė, kuri duoda atgalinį ryšį apie žaidėjus. Vėliau aš pamačiau, kad jis mums gali duoti kitką ar net daugiau nei aš iš pradžių galvojau. Į nežaidimą jis atsakė labai gerai – treniravosi labai sunkiai, nesiskundė. Aš nuolat kalbuosi su žaidėjais ir klausiu, kuo galiu padėti, kad jie labiau padėtų komandai. Įgūdžiai yra viena, pasitikėjimas, mentalitetas viską pakeičia. Dėl to, kad jis nežaidė, tai yra mano atsakomybė.
– Kokia yra galvos traumą besigydančio Jeffery Tayloro situacija?
– Tikiuosi, kad grįš kiek įmanoma greičiau. Su kiekviena diena būklė vis gerėja. Tikiuosi, kad šeštadienį jis bus pasiruošęs.
