Vienuolika populiarių atlikėjų penktadienį „Siemens“ arenoje koncertavo renginyje „Už pergalę gyventi“. Jį organizavo R.Kaukėno labdaros fondas, renkantis pinigus sergantiems vaikams.
Dabar 41 metų buvęs krepšininkas dėkojo visiems.
„Esu laimės kūdikis, kad galiu dalyvauti tokiame renginyje, – rašė R.Kaukėnas. – Jis skirtas tiems, kurie mėnesius ar metus praleidžia ligoninėse ir iš kurių daugumos atimta vaikystė. Bet mes turime daug ko iš jų pasimokyti, ypač iš tokių, kurie jau beveik niekada nebeverkia.“
R.Kaukėnas atvirai papasakojo, kad dažnai susiduria ir su tais, kurie yra abejingi labdarai, o tada ateina nejaukių akimirkų.
„Manęs dažnai klausia, kodėl aš tuo užsiimu? Kam man to reikia? Kokia nauda? Tada bandau paprasčiau ir trumpiau paaiškinti, kad man tai būdas kažkam padėti, pačiam augti kaip asmenybei ir daug išmokti iš per labdarą sutiktų žmonių, kad man patinka pabajeruoti su vaikais, pasikalbėti apie jų siekius ir svajones, prajuokinti juos, – ten gaunu rimtą emocijų dušą, – pasakojo R.Kaukėnas. – Dažnai suvokiu, kad kai kurie mano pašnekovai to niekada nesupras.
Tada tikrai jaučiuosi nejaukiai, iš šalies atrodau pernelyg filosofas ir matau tuščių žvilgsnių, tarsi sakančių: „nusišneki“. Dar po minutės pamatau, kad toliau kalbu savo „paukščių kalba“ su siena, tada pagalvoju, kada gi pašnekovas išsitrauks telefoną ir galėsime grįžti prie „small talk“ (paprastų pokalbių). Galų gale ateina ta nejauki tyla ir supranti, kad pokalbis vyksta „kosmose“.
Tačiau kalbėti apie tai reikia. Reikia pasakoti ir rodyti pavyzdį, nes tik taip galbūt kažkas išgirs, pamatys ir supras. Tas vienas kažkas gali viską pakeisti.
Aš pats toli gražu nesu angelas, šventasis ar teisuolis, bet tikiu, kad mes visi turime sunkiai ir daug dirbti, stengtis, tobulėti, augti, nebijoti klysti, kad pakeistume savo ir kitų gyvenimus į gerąją pusę.
Turime kovoti, pagaliau nustoti verkti ir dejuoti. Turime eiti alkūnėmis į priekį, arti ir niekada nesustoti, niekada nepasiduoti, nes tik taip kažkas pajudės gyvenime.
Jau seniai supratau, kad jeigu mes patys nieko nedarysime, tai niekas už mus nieko nepadarys, o mes toliau merdėsime ir būsime vidutiniokai, kaltinsime vieni kitus, tik ne save. Realybė tokia, kad jei visi ilgai lauksime, nieko nesulauksime.
Baisu, kad patiems, neduok Dieve, galbūt teks pakliūti į panašią padėtį, kur reikės vaistų, gydymo, slaugos, palaikymo ir priežiūros, galbūt mums ar mūsų vaikams teks pakliūti į seną, smirdinčią ir apleistą palatą, su sena aparatūra, kur niekam nerūpi, kad tik įėjus apims depresija ir netikėjimas visais: politikais, gydytojais, seselėmis, vaistais, net savo artimaisiais. Štai tada rankos gali nusileisti.
Aš nesu labai iškalbus ar įtakingas asmuo, galintis labai daug pakeisti, tačiau galbūt kažką pavyks išjudinti, atkreipti dėmesį, palengvinti kasdien į išgyvenimo karą einantiems vaikams, tėvams ir gydytojams. Jie yra tikti didvyriai, kurie pasiekia pačias svarbiausias gyvenimo pergales! Už pergalę gyventi!“
Koncerte, kurio lėšos bus skirtos aprūpinant Santaros ligoninės vaikų onkohometologinio skyriui reikalinga medicinine įranga pasirodė Gytis Paškevičius, Marijonas Mikutavičius, Saulius Prūsaitis, Donatas Montvydas, Monique, Lilas ir Innomine, Vaidas Baumila, Merūnas Vitulskis, Daddy was a Milkman, G&G Sindikatas ir Vidas Bareikis.
Kaip 15min sakė R.Kaukėnas, kiek pavyko surinkti lėšų turėtų paaiškėti balandžio 22 dieną, kai koncertas bus rodomas per LRT televiziją.
