Prasčiausią klubo istorijoje sezoną Eurolygoje fiksuojantis Kauno „Žalgiris“ atsitiesė vietiniame fronte, į savo sąskaitą įsirašęs pirmąjį šio sezono trofėjų.
Dar sezono pradžioje komandos vairą iš Martino Schillerio perėmęs Jure Zdovcas sugėrė daug pralaimėjimų, bet Karaliaus Mindaugo taurės finale nudirigavo į daugiau nei užtikrintą pergalę prieš Panevėžio „Lietkabelį“.
„Niekada nerodau daug emocijų. Taip yra ir dabar, nes mes privalėjome laimėti šią taurę. Kitų variantų nebuvo, todėl jautėme spaudimą, – po pirmojo titulo šį sezoną kalbėjo J.Zdovcas. – Noriu pasveikinti abi komandas. Pirmiausia – „Lietkabelį“ ir Nenadą Čanaką. Jis atliko puikų darbą su šia sudėtimi. Vakar „Lietkabelis“ paliko daug energijos siekdami pergalės prieš „Rytą“. Nenoriu nuvertinti mūsų pergalės, nes žaidėme gerai ir buvome labai susikoncentravę. Kaip ir sakiau žaidėjams, jie žaidė labai gerai, o aš mėgavausi tai stebėdamas. Kiekvienas nuo suolo pakilęs žaidėjas davė naudos aikštelėje. Buvo labai malonu stebėti auklėtinių žaidimą šį vakarą.“
Adrijos lygos Supertaurė (2017 m.) Kroatijos lyga (2018 m.), dvi Kroatijos taurės (2004 ir 2018 m.), Slovėnijos lyga (2009 m.), Slovėnijos trys taurės (2009–2011 m.), Slovėnijos Supertaurė (2010 m.) ir Bosnijos lyga (2008 m.).
Šį J.Zdovco, kaip vyriausiojo trenerio, titulų sąrašą sekmadienio vakarą papildė vienuoliktasis trofėjus – Karaliaus Mindaugo taurė.
„Aš noriu laimėti visas rungtynes, nesvarbu, kur ir prieš ką mes žaistume. Visada save spaudžiu, kad būčiau geriausias kiekviename epizode. Žinoma, man svarbu laimėti šią taurę, bet aš noriu laimėti viską. Kartais dėl šios priežasties aš kenčiu, nes nematau tikrosios realybės, – kalbėjo J.Zdovcas. – Kaip bebūtų, visada keliu aukščiausius tikslus. Mums reikia žiniasklaidos ir sirgalių spaudimo, nes tai padaro mus geresnius. Žaidėjams reikia spaudimo, kadangi be to jie gali laimėti kokį vieną titulą, bet negali tobulinti žaidimo. „Žalgiris“ yra Eurolygos komanda, kuri vietiniame fronte turi laimėti viską, kiekvieną mačą. Eurolygoje šiai komandai būdavo keliami aukšti tikslai – patekimas į atkrintamąsias. Taip ir turėtų būti. Kol kas neatlikau nieko ypatingo. Bandžiau, bet mes vis tiek esame paskutiniai Eurolygoje. Mūsų laukia dar daug rungtynių, kaip sakiau, tikiuosi, kad pergalė Monake ir šis titulas stumtels mus į priekį. Bet jei dar norime laimėti, negalime atsipalaiduoti.“
„Žalgirio“ dominavimas aikštelėje prasidėjo nuo pirmų finalo mačo minučių. Gynėjų linija maitino kamuoliais aukštaūgius, kurie sėkmingai naudojosi „Lietkabelio“ baudos aikštelėje atsivėrusiais plyšiais po brangiausio žaidėjo Džordže Gagičiaus iškritimo dėl koronaviruso prieš pat turnyrą.
Pirmajame ketvirtyje gyvenę iš Joffrey Lauvergne'o ir Tylerio Cavanaugh taškų, antrajame „Žalgirį“ patempė Joshas Nebo, pelnęs 12 taškų iš eilės, o keli jų virto galingais dėjimais.
Per pirmuosius du kėlinius abu „Žalgirio“ centrai ir T.Cavanaugh surinko 33 taškus iš 46, t. y. daugiau nei visa Panevėžio komanda kartu sudėjus – 27.
Raumenimis ir centimetrais varžovams nusileidę „Lietkabelio“ žaidėjai daugiausiai rėmėsi tolimais metimais – 1 iš 14 mestų tritaškių pasiekė tikslą iki ilgosios pertraukos. Iš viso panevėžiečiai iš toli pataikė vos 17,9 proc. tritaškių – 5 iš 28.
„Žalgiris“ apsukų nemažino ir antroje akistatos dalyje. Edgaro Ulanovo penki taškai paeiliui ketvirtajame kėlinyje kilstelėjo „Žalgirio“ persvarą iki rekordinės – 80:49.
J.Zdovcas spaudos konferencijoje spinduliavo ramybe. Ar džiaugsmo būtų buvę daugiau, jei finale būtų pranoktas Vilniaus „Rytas“?
„Taip, tai gali būti susiję, – šyptelėjęs sakė J.Zdovcas. – Kai laimi tokiu skirtumu, tiesiog lauki rungtynių pabaigos, o jei mačas būtų įtemptas, situacija būtų kitokia. Nuoširdžiai sakau, negalėjau nuspręsti, prieš kurią komandą mums būtų buvę geriau žaisti finale, kadangi abi ekipos yra geros. „Lietkabelis“ neturėjo didelio žmogaus (Dž.Gagičiaus). Jie turėjo aukštaūgius, kurie pataiko iš toli, o gynėjai gali draskyti baudos aikštelę ir atmesti kamuolį. Nėra sudėtinga gintis prieš tokį žaidimą. „Rytas“ buvo namų komanda, todėl gal kiek buvo parankiau žaisti prieš „Lietkabelio“ komandą.“
Lemiamas arbitrų švilpukas skelbė Jure Zdovco kariaunos pergalę 91:66. Tai didžiausias taškų skirtumas KMT finalų istorijoje, pagerinęs 2017-aisiais „Žalgirio“ prieš „Lietkabelį“ užfiksuotą pergalę 84:63.
Trečdalis arenos su žalgiriečiais atliko pergalingą „vikingų“ skanduotę, išpopuliarėjusią per Kauno ekipos žygį iki Eurolygos finalo ketverto.
Naudingiausiu KMT finalo krepšininku antrus metus iš eilės tapo prancūzas Joffrey Lauvergne'as.
Lemiamoje turnyro akistatoje didžiąją pirmosios sezono dalies dalį dėl peties traumos praleidęs centras surinko 19 taškų (8/10 dvit., 2/2 baud.), atkovojo 8 kamuolius ir užfiksavo 26 naudingumo balus.
Ir visa tai J.Lauvergne'as padarė per vos 17 minučių ant parketo.
„Mums šįmet labai nesisekė, – apie psichologinę titulo svarbą komandai kalbėjo J.Zdovcas. – Tokia yra realybė. Turėjome daug traumų, COVID-19 atvejų ir nukeltų rungtynių, bet niekam tai nerūpi, nes visi klubai turi bėdų. Grįžo Joffrey, grįžo Janis ir kažkiek grįžo Kalnas. Visi žaidė gerai, bet Jankis su nuliu taškų sąskaitoje buvo vienas geriausių komandos žaidėjų šį vakarą. Tikras kapitonas. Dabar, kai esame sveiki, galime varžytis su Eurolygos komandomis, kurios įprastai yra labai atletiškos ir žaidžia intensyvų krepšinį. Galime varžytis, nes kiekvienas žaidėjas, pakilęs nuo suolo, dabar gali duoti ką nors papildomo. Kaip sakė ir Joffrey Lauvergne'as, pastarosios pergalės, jei neturėsime jokių papildomų traumų, leidžia mums matyti šviesią ateitį.“
Kojos traumą per treniruotę šią savaitę patyręs strategas stiprios šventės nežada. Tik truputį.
„Aš ir būdamas žaidėju save labai spausdavau. Kai laimėdavau ką nors, jausdavau, kad padariau kažką, ką ir taip turėjau padaryti, nes už tai man mokėdavo pinigus. Faktas, kad jaunas galėdavau švęsti daugiau, nei galiu dabar. Šįkart ketinu pasekti žaidėjų pavyzdžiu. Esu traumuotas, todėl šiuo metu noriu tiesiog grįžti namo, atsigulti į lovą ir pailsėti, bet kažkiek bandysiu šį titulą atšvęsti su žaidėjais. Bent truputį“, – sakė Kauno „Žalgirio“ vairininkas.
