Prieš du mėnesius iš Kauno „Žalgirio“ atleistas Kazys Maksvytis be didesnių kliūčių Lietuvos rinktinę nudirigavo į pirmąją pergalę Senojo žemyno atrankoje.
Keblumų šiek tiek kilo tik pirmoje susitikimo pusėje. Rokas Giedraitis rungtynėse atsidarė sudėtingu tritaškiu paskutinę atakos sekundę iš aikštelės kampo, tačiau po to lietuviai prametė penkis tolimus metimus iš eilės ir Lenkija išsiveržė į priekį.
K.Maksvytis sprogo emocijomis, kai prieš tą patį R.Giedraitį nebuvo sušvilpta nesportinė pražanga. Treneris iš Darbėnų šalia šoninės linijos ryškus buvo visos dvikovos metu.
Lietuvos traukinį išjudino nuo suolo pakilęs Osvaldas Olisevičius. Italijoje šį sezoną žibantis puolėjas iki ilgosios pertraukos surinko 10 taškų, o dar 10 taškų pridėjo antroje susitikimo dalyje.
Per pirmuosius du kėlinius K.Maksvyčio komanda išmetė tik 12 dvitaškių, tačiau net 21 tritaškį, iš kurių tikslą pasiekė 7.
Solidžiai trečią ketvirtį pradėję lietuviai susikrovė dviženklį pranašumą – 58:42.
„Sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams. Puiki pergalė. Rungtynes kontroliuoti pradėjome antrajame kėlinyje, pradėję tai daryti nuo gynybos, o vėliau perkėlę tai ir į puolimą. Kamuolys judėjo gerai. Manau, kad nusipelnėme pergalės“, – sakė K.Maksvytis.
„Ąžuolą, Ąžuolą!“, – trečio kėlinio viduryje ėmė skanduoti ASG arenoje susirinkę žiūrovai, bandydami įtikinti K.Maksvytį nuo suolo pakelti perspektyvųjį Ąžuolą Tubelį.
Sirgalių raginimai tęsėsi, kol šiam spaudimui strategas galiausiai pasidavė 37-ąją susitikimo minutę, o tribūnos prapliupo plojimais.
„Jautėme tai, – apie spaudimą leisti Ąžuolą sakė K.Maksvytis. – Smagu dėl Ąžuolo, smagu, kad nors ir vėlai, bet jis savo šansu pasinaudojo. Mūsiškiai dar nuo Arvydo Sabonio laikų mėgsta talentus, kurie ateis ir išgelbės Lietuvos krepšinį. Kol pirmavome 10-12 taškų, abejonių buvo, bet po šiandienos rungtynių Ą.Tubelis turi kredito. Kad ir pabaigoje, bet ėjo ir žaidė užtikrintai, tad gavo kreditą.“
K.Maksvytis pasisakė ir apie švilpimus tribūnose, kuriuos sirgaliai skleidė, kol treneris į aikštelę neįleido Ą.Tubelio.
„Na, nesąmonė. Žaidžia Lietuvos rinktinė Lietuvoje, o mus nušvilpinėja. Nepykite, bet nesąmonė“, – sakė Lietuvos rinktinės vairininkas, antrinęs Margirio Normanto mintims po dvikovos.
– Ką manote apie Osvaldo Olisevičiaus pasirodymą?
– Jeigu matėte mano interviu prieš tai, aš tokio žaidimo iš Osvaldo tikėjausi, nes jis gerai žaidė Italijoje. Aš jį stebėjau. Jis yra turbūt pasiilgęs Lietuvos rinktinės, tad sužaidė labai geras rungtynes, davė labai gerą impulsą nuo suolo. Kai turi tokius žaidėjus, kaip Osvaldą ir Eurolygos krepšininkus, ir kitus žaidėjus, tai ir man, kaip treneriui, yra lengviau. Džiaugiuosi dėl Osvaldo.
– Ar O.Olisevičius jau yra pasiruošęs kilti į aukštesnį lygį?
– Amerikiečiai turi gerą žodį absolutely (be abejonės – aut. past.).
– Kiek smagu dėl solidžiai sužaidusio Roko Giedraičio? Ar jis gali užsirekomenduoti ateičiai per šiuos FIBA langus?
– Nežinau, kur Rokas dar gali užsirekomenduoti. Jis yra topinis Eurolygos žaidėjas. Labai smagu, kad jis sutiko žaisti rinktinėje. Tikriausiai ir jums buvo smagu matyti tą atkarpą, kaip ir man, kai kamuolys taip judėjo. Tuomet žaidė Osvaldas, Rokas, berods, Tomas, dar Gabas. Kartais nespėdavau sužiūrėti, kur juda kamuolys. Varžovai stovėjo vietoje, o mes metėme ir kartojome metimus. Seniai nebuvome matę tokio kamuolio judėjimo. Buvo labai smagu.
– Kaip vertinate gynybą prieš Lenkijos rinktinės lyderius Ponitką ir Balcerowskį?
– Gynyba turbūt buvo nebloga. Neblogai sužaidė Sokolowskis, kuris yra gerame ritme. Jis tapo Italijos taurės čempionu bei MVP. Ne viskas pavyko idealiai prieš Balcerowskį ir Ponitką, bet didelę laiko dalį Ponitka žaidė įžaidėju. Norėjome jį spausti, nes žinome, kaip jis veržiasi ir provokuoja pražangas. Balcerowskio sustabdyti 100 proc. nepavyko, bet jis gavo nemažai kontakto. Sakyčiau, kad daugiau problemų buvo pirmajame kėlinyje, kai lenkai atkovojo 5 kamuolius puolime, o per likusius tris kėlinius – vos 1. Vėliau mes perėjome į kitą kontakto lygį, o tokio greičio, kokiu žaidėme puolime, turbūt nesu matęs ir Eurolygoje.
– Ar buvo jauduliuko jums prieš rungtynes, kadangi du mėnesius nebuvote stovėjęs prie šoninės linijos?
– Buvo, be abejo. Didesnė pauzė, tad iki švilpuko ruoštis nebuvo lengva.
– Kodėl priėmėte sprendimą neregistruoti Gyčio Radzevičiaus?
– Kažkiek reagavome į situaciją ir pasilikome daugiau aukštaūgių. Kiek pabijojome Balcerowskio, nes neatvyko Birutis ir Echodas. Martinas Gebenas žaidžia neblogą sezoną, bet prisibijojome, kaip jis atrodys starto penkete. Nusprendėme apsidrausti ir pasilikti sudėtyje daugiau aukštaūgių. Bet aš pažadėjau Gyčiui ir visiems kitiems, kad visi gaus šansą žaisti. Nebus taip, kad kažkuris žaidėjas atvažiavo, prasėdėjo ant suolo ir grįžo namo nežaidęs. Kitose rungtynėse Gytis žais.
– Pirmadienį teigėte, jog žaidėjai atvyko skirtingų būsenų – vieni dar sekmadienį žaidė taurių turnyruose, kiti savaitgalį praleido be rungtynių. Ar pavyko suvienodinti žaidėjų formą?
– Manau, kad pavyko. Kažkiek mes reagavome. Pirmadienį būtų buvę neprotinga duoti krūvį žaidėjams, kurie žaidė sekmadienį. Jie ir nežaidė. Žinoma, nerimo buvo, nes turėjome dvi dienas, o žaidėjai buvo žaidę po dvejas rungtynes iš eilės, buvo pervargę. Bet susitvarkėme.
– Kodėl kapitono pareigoms pasirinkote Edgarą Ulanovą?
– Tai buvo trenerių sprendimas. Rinkimų aš kurį laiką nedarau, nes žaidėjai mėgsta pajuokauti ir užbalsuoti už žaidėją, kuris turėtų būti kapitonu. Tokį atvejį karjeroje jau esu turėjęs. Po šio atvejo kapitono skyrimą prisiėmiau sau, trenerių štabui ir administracijai. Edgaras yra vienas vyresnių žaidėjų, kuris savo pavyzdžiu rūbinėje ir už jos ribų atitinka kapitono vardą.
