Vienas geriausių šalies krepšinio teisėjų Tomas Jasevičius permainas dėl pandemijos pajuto kovo 10 dieną, kai keliaudamas į Žemutinį Naugardą lėktuve atsisėdo prie ten pat skridusios Prancūzijos komandos trenerio ir su juo pasisveikino alkūnėmis.
FIBA Čempionų lygos rungtynėse Rusijoje vietoj tradicinių paspaudimų rankų lietuvis susidaužė kumščiais su „Nižnij Novgorod“ ir Dižono JDA žaidėjais. Jau tada Žemutinio Naugardo viešbutyje visi padavėjai Rusijoje vaikščiojo su kaukėmis, o grįžtant pro Maskvą daug keliaujantis krepšinio teisėjas pirmą kartą per savo gyvenimą išvydo tuščią Šeremetjevo oro uostą.
Tuo metu Eurolygoje teisėjaujantis Jurgis Laurinavičius kovo pradžioje švilpė rungtynėse Turkijoje, o po jų ruošėsi kelionėms į viruso nasruose esančias šalis – kovo 20 dieną jis turėjo švilpti Europos taurės ketvirtfinalio rungtynėse Venecijoje, o kitą savaitę – Barselonoje.
„Bet tada padėtis pradėjo keistis ne dienomis, o valandomis. Iš pradžių iš Venecijos mačą planavo perkelti į Slovėniją. Vis dėlto greitai sustabdė viską“, – prisiminė J.Laurinavičius.
Dabar be krepšinio aikštėse uždirbamų pajamų liko apie šimtas Lietuvos krepšinio teisėjų ir penkiolika rungtynių komisarų, dirbantys trijose Lietuvos krepšinio lygose – LKL, NKL ir RKL.
Suprasti akimirksniu
- Didžiausi krepšinio teisėjų atlyginimai yra NBA, kur pradedantieji teisėjai (tarp jų Gediminas Petraitis) uždirba nuo 600 dolerių per rungtynes iki patyrusių arbitrų, kurių uždarbis už mačą siekia 3500 dolerių.
- Eurolygoje šį sezoną krepšinio teisėjams buvo mokama po 1500 eurų neatskaičius mokesčių.
- Eurolygos organizuojamose Europos taurės varžybose už mačą galima buvo uždirbti po 900 eurų;
- FIBA Čempionų lygoje arbitrams už rungtynes mokama po 600 eurų.
- Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) atlygis teisėjams buvo pakeltas iki 300 eurų, o dar daugiau arbitrai būtų uždirbę per atkrintamąsias varžybas, kurių nutraukus sezoną irgi nebeliko.
- NKL rungtynių alga ženkliai mažesnė – 100 eurų.
„Aišku, kad nuostoliai nemaži, bet ką padarysi – tokia padėtis. Tenka susitaikyti su realybe, kad visur čempionatai sustabdyti ir nieko negali pakeisti, – sakė Lietuvos teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. – Lietuvoje lygos neturi daug pinigų ir sprendžia savas problemas su rėmėjais. Viskas priklauso nuo lygų geranoriškumo, bet nesu optimistas šiuo klausimu. Kiek pakalbu, teisėjai vilčių nekelia. Juridinių svertų mes neturime.“
Kažkiek įplaukų tikisi sulaukti Eurolygoje dirbę lietuviai: Gytis Vilius, Artūras Šukys ir J.Laurinavičius.
Pastarasis sakė, gavęs raštą iš Eurolygos, kad svarstoma atsiųsti tam tikrą finansinę kompensaciją, kaip sako arbitras – „apsaugos pagalvę.“
Jis ir kiti profesionalūs arbitrai, kurių tėra 5–6, gali tikėtis nedidelės valstybės paramos.
Vyriausybės nutarimus panagrinėjęs T.Jasevičius mano, kad tie krepšinio teisėjai, kurie kaip ir jis dirba pagal individualią sportinę veiklą, pretenduos į 257 eurų mėnesinę kompensaciją.
Kita dalis teisėjų šios įmokos gauti negalės, nes dauguma darbą krepšinio aikštėse derina su kitomis veiklomis.
Populiariausia tarp krepšinio arbitrų yra kūno kultūros mokytojo profesija, dažnai leidžianti suderinti rytines pamokas ir vakarines rungtynes.
Tarp teisėjų yra studentų, gydytojas, ugniagesys, teisininkas, automobilių nuomos verslininkas.
Tuo metu tik iš teisėjavimo gyvenantiems arbitrams tenka susispausti.
„2012 metais man operavo stuburo išvaržą, tai buvo lygiai tas pats. Kontrakto dėl nuolatinių darbo santykių neturime, – sakė T.Jasevičius. – Esame kaip visi Lietuvos žmonės, kurie užsiima individualia veikla.
Pajamų negausime, bet dabar ir išlaidų nėra. Nei pakeliausi, nei į restoraną nueisi. Atostogos bus namuose ir aplink juos. Gaila ir liūdna, bet išgyvensime. Tai juk visuotinis force majeure. Mes nesame išskirtiniai. Dabar svarbiausia sveikata, laikytis namuose. Teisėjavimas ir krepšinio varžybos pereina į antrą planą.“
Gal ir nešvilpdamas namuose, bet J.Laurinavičius stengiasi palaikyti teisėjavimo įgūdžius karantino metu.
„Kiek prisiverčiu, tai sportuoju. Skaitau teorinę medžiagą, sprendžiu video testus. Iš Eurolygos dabar gauname dusyk daugiau teorinės ir vaizdinės medžiagos. Tik tiek, kad nėra praktikos varžybose, – kalbėjo J.Laurinavičius. – Suprantame, kad visiems dabar nelengva.“
Eurolyga dar kuria planus, kaip pratęsti sezoną vasarą. Europos taurės varžybose irgi neaiškus nugalėtojas, kuris su finalininku turėtų gauti kelialapius į 2020–2021 m. sezono Eurolygą.
FIBA Čempionų lygoje planuojama surengti finalinio aštuoneto turnyrą rugpjūtį, bet Lietuvoje, kur dirba didžioji dalis krepšinio teisėjų, veiksmas atgims turbūt tik rudenį.
„Iliuzijų dėl šio sezono neturime, – pripažino K.Pilipauskas. – Nė vienas nesame buvę tokioje padėtyje. Reikia pralaukti ir žiūrėti, kokios bus kito sezono starto pozicijos. Dabar žmonėms rūpi globalūs klausimai ir apie sportą mažai kas galvoja. Komandoms bus sunku surinkti norimus biudžetus, o žaidėjai turbūt turės susitaikyti su mažesniais kontraktais. Teisėjų honorarai ypač Lietuvoje nėra aukšti, bet negaliu atmesti, kad ekonominė padėtis gali atsiliepti ir mūsų ateities perspektyvoms.“
