Lietuvos krepšininkams Europos čempionatas prasidėjo trimis didelėmis bėdomis, o klaidas gynyboje papildė ir sekmadienio mače su Vokietija padaryta teisėjų klaida.
„Kuriozas“, – taip epizodą dėl teisėjų neskirto baudos metimo pavadino Lietuvos teisėjų asociacijos vadovas, buvęs Eurolygos teisėjas Kęstutis Pilipauskas.
Pirmadienį popiet jau pasirodė pranešimas, kad Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) suspendavo visus tris rungtynių teisėjus - italas Manuelis Mazzoni bei lenkai Wojciechas Liszka ir Michalis Procas daugiau šiame čempionate nešvilps.
Aistrų banga kilo trečiajame kėlinyje, kai techninę pražangą vokiečių treneriui Gordonui Herbertui skyrę du arbitrai iš Lenkijos ir vienas iš Italijos staiga pamiršo, kad už ją lietuviams priklauso vienas baudos metimas.
Rungtynės vyko taip atkakliai, kad Vokietija pergalę 109:107 išplėšė tik po dviejų pratęsimų, mačas vystėsi taip, kad kiekvienas taškas galėjo lemti ne tik nugalėtoją, bet Lietuvos atveju ir tolimesnes galimybes iškopti į atkrintamąsias varžybas.
Tad Lietuvos komanda ir tūžo, pateikusi protestą dėl neskirto baudos metimo – teisėjų klaidos, kuri atrodo nepaaiškinama net ir šio amato meistrui.
„Tokios klaidos iš principo negalima padaryti, – 15min komentavo K.Pilipauskas. – Galimai pasimesta, kai buvo metami baudų metimai ne nuo techninės pražangos metimo, nes pagal taisykles pirmiausia skiriamas baudų metimas už techninę pražangą, o paskui du baudų metimai už asmeninę pražangą.
Jei teisėjas pražiūrėjo tą momentą, be abejo, jam turėjo padėti jo partneriai, taip pat sekretoriatas su rungtynių komisaru priešakyje.
Tai yra neįtikėtina, kad jie nepastebėjo tokios klaidos.“
„Treneriui reikėjo reaguoti aštriau“
Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis bandė reikalauti dar vieno baudos metimo.
„Pats mačiau signalą, kad davė techninę baudą, – po dvikovos Kelne sakė K.Maksvytis. – Jonas (Valančiūnas) metė du baudų metimus, bet trečio – ne. Klausiau, kodėl, bet teisėjas mane pasodino ant suoliuko ir toliau vyko rungtynės. Kai tai pastebėjo vyriausiasis teisėjas, viskas jau buvo per vėlu.“
Ar galima buvo agresyviau reikalauti baudos metimo?
„Mums lengva kritikuoti stebinti vaizdo įrašą ir žinant detales, bet mūsų trenerių štabas buvo įtemptoje situacijoje, rungtynės buvo sudėtingos, visi buvo arti šoko būsenos, be to, kadangi varžovų treneris jau buvo nubaustas technine pražanga, galbūt bijojo stipriau apeliuoti teisėjus, – svarstė K.Pilipauskas. – Be abejo, reikėjo reaguoti aštriau ir aktyviau. Žinoma, nenaudojant ribas peržengiančios leksikos, bet buvo galima pareikalauti, kad būtų atkreiptas dėmesys. O tai daryti ne tik kreipiantis į aikštės teisėjus, kurie žaidimui vykstant neturi laiko paaiškinimams, o į rungtynių komisarą, nes laiko ištaisyti klaidą dar buvo.“
Kada galima taisyti klaidą ir skirti baudos metimą?
Atrodė, kad rungtynių pabaigoje teisėjai italas Manuelis Mazzoni bei lenkai Wojciechas Liszka ir Michalis Procas pripažino klaidą, bandę ją spręsti ketvirtajame kėlinyje.
Vokietijos rinktinei jie ėmė aiškinti ir sukėlė didelę nuostabą šeimininkų treneriui iš Kanados Gordonui Herbertui.
Stebėjosi ir K.Pilipauskas, žinodamas, kad teisėjai taip negali taisyti savo klaidos.
Jis puikiai žinojo, jog klaidą galima buvo taisyti, bet tik vieną žaidžiamo kamuolio fazę – t. y. baudos metimas galėjo būti skiriamas tik iškart po J.Valančiūno baudų metimų.
Ketvirtajame kėlinyje taisyti trečiojo kėlinio klaidos paprasčiausiai neleidžia taisyklės, tad toks teisėjų blaškymasis ir svarstymas leisti mesti baudą kėlė nuostabą.
„Aš tuo nenoriu patikėti, nes tai buvo absurdas. Prašyti mesti baudos metimą rungtynių pabaigoje ir tai svarstyti – nesąmonė, sunku patikėti, kad toks pažadas galėjo būti ir kad tai galėtų būti vykdoma. Teisėjai to net neturėjo teisės daryti. Negalima vienos klaidos taisyti kita šiurkščia klaida“, – kalbėjo K.Pilipauskas.
Protestas nebūtų niekuo padėjęs
Lietuvos rinktinės treneris K.Maksvytis teigė, kad lietuviai po rungtynių pateikė protestą, kurį FIBA atmetė.
Taisyklės aiškiai nurodo protestų procedūrą:
Per 15 minučių po rungtynių komandos kapitonas (J.Valančiūnas) turi užpildyti mačo protokole atitinkamą grafą, kad bus pateiktas protestas.
Tada per valandą turi būti pateiktas trumpas protesto pagrindimas raštu rungtynių komisarui bei pateiktas 1500 Šveicarijos frankų užstatas, kuris grąžinamas, jei protestas patenkinamas.
Tačiau esmė tokia, kad, kaip ir jautė K.Maksvytis, tokie protestai neturi poveikio.
K.Pilipauskas priminė, jog teisėjo klaida nelaikoma priežastimi tenkinti protestą.
„Protestas negalėjo būti priimtas ar svarstomas, nes protestuoti galima tik dėl sekretoriato ar rungtynių laikininko klaidos, kuri būtų laiku neištaisyta teisėjų, – sakė krepšinio teisėjų asociacijos vadovas. – Protestas galėtų būti vertinamas, pavyzdžiui, jei baudų metimas būtų įmestas ir neįrašytas į protokolą.“
Suklydo ir kitoje pusėje
Nepatenkinti dėl teisėjų sprendimo lemtingu momentu galėjo būti ir šeimininkai, ypač epizode, kai rungtynių pabaigoje Marius Grigonis per ataką verždamasis atsitrenkė į Nielsą Giffey.
Teisėjai skyrė pražangą lietuviui puolime, bet nedavė vokiečiams mesti baudų, o tai buvo dar viena klaida.
„Grigonis jau buvo išleidęs kamuolį iš rankų, prieš atsitrenkdamas į varžovą. Tokiu atveju kamuolys traktuojamas kaip niekieno. Užfiksuotas kontaktas ir pražanga Grigoniui rodo, jog Lietuva nebevaldė kamuolio, o Vokietijos komanda turėjo mesti baudų metimus, – paaiškino K.Pilipauskas. – Kitas klausimas, ar tai buvo pražanga. Galima vertinti dvejopai, bet galiausiai sprendimas vis tiek nebuvo tinkamas.“
„Priežasčių reikia pradėti ieškoti nuo savęs“
Lietuviai tūžta.
Dėl pamiršto baudos metimo apstulbęs J.Valančiūnas teigė, jog „tarpklasinėse varžybose būna geriau“, o K.Maksvytis bendrai apibendrino teisėjų trijulę: „Manau, kad jie blogai atliko savo darbą.“
K.Pilipauskas pažymėjo, kad teisėjų darbą dar vertins atsakingi asmenys, bet pridūrė, kad arbitrų paskyrimas – iš grupės 11 teisėjų parenkant tris – veikiausiai ne iš gero gyvenimo.
„Manau, kad Lietuva viena iš čempionato favoričių, tad jos rungtynėms turėtų būti skiriami labiau patyrę teisėjai. Situacijos kartojasi turbūt dėl to, kad nėra didelis patyrusių teisėjų pasirinkimas“, – sakė jis.
Kaip žinia, dėl dešimtmetį trunkančio FIBA ir Eurolygos konflikto Eurolygos teisėjai negali dirbti rinktinių varžybose.
Anksčiau dėl to buvo taikomi suspendavimai, o ir dabar nėra tokių teisėjų, kurie dirbtų abiejose stovyklose.
„Eurolygoje teisėjauja apie 70 arbitrų – geriausi arba vieni geriausių. Įsivaizduokite, jei krepšinio komandoje iš pajėgiausios komandos atimtume kokius 40 proc. pajėgiausių žaidėjų, – dėstė K.Pilipauskas. – Reikia pripažinti, kad Eurolygai pavyko surinkti stipriausią teisėjų grupę, o tai atsiliepia varžyboms, kuriose Eurolygos teisėjai nedalyvauja.
Deja, negalime pakeisti, nes tai krepšinio politikos reikalai, sprendžiami visai kitoje erdvėje.“
Trimis pralaimėjimais Europos pirmenybes pradėjusios Lietuvos rinktinės padėtis tapo ypač sudėtinga.
Antradienį lietuviai žais su Vengrija, o grupės kovas baigs trečiadienį akistata su Bosnija ir Hercegovina.
Nors abi komandas praėjusį mėnesį K.Maksvyčio vyrai įveikė pasaulio čempionato atrankos varžybose, dabar jau ir dvi pergalės negarantuoja patekimo į pirmąjį grupės ketvertą ir bilieto į aštuntfinalį, nes bosniai sekmadienį įveikė slovėnus ir turi galimybę išstumti Lietuvos rinktinę per likusias varžybas, jei pridėtų pergalę ir antradienio mače su Prancūzija.
„Visada priežasčių reikia pradėti ieškoti nuo savęs, o kai gali pasakyti „aš nuo savęs padariau viską“, tada gali sakyti, kad man sutrukdė kokios nors force majore aplinkybės, – plačiau į įvykius Europos čempionate žvelgė K.Pilipauskas. – Nenoriu pilti druskos ant žaizdos, bet matėme, kad galbūt mes, kaip komanda, neišnaudojame visų savo galimybių šiame mače ar rungtynėse prieš tai.
Momentais atrodome visai gražiai, bet kol kas pergalių nėra. Tikiu, kad jos bus, esu liudininkas, kai pradžioje čempionatų mums nesisekdavo. Aišku, ne taip drastiškai, kai pradėdavome trimis pralaimėjimais, bet yra buvę, kad po sunkių pradžių čempionatai baigdavosi labai gerai. Aišku, pirmiausia mūsiškiams reikia išeiti iš psichologinės duobės, nes matyti, kad dabar ji prasta. Reikia susikaupti likusioms rungtynėms ir įrodyti, ką sugeba, nes pagal pajėgumą jie verti atkrintamųjų varžybų ir gali dar kopti aukštai. Tiesiog reikia susitvarkyti su psichologija, pamiršti tas nuoskaudas ir eiti žaisti.“
