„Iki vienuoliktos klasės buvau problemų keliantis mokinys. Norėdavosi visad sutrukdyti mokytojams, bet nebuvau tas, kuris mokėsi blogai. Tiesiog mėgdavau pridaryti nesąmonių, – šypsojosi M.Grigonis. – Pastabų gaudavau dažnai. Prasidėjus rytinėms treniruotėms, būdavo, kad neateidavau į mokyklą, tik į atsiskaitymus, tad būdavo visko.“
Vyresnėse klasėse žaidėjui teko suderinti mokslus ir krepšinį. Čia krepšininkui padėjo ir priklausymas „Žalgirio“ organizacijai. Pasirodo, M.Grigonio mokyklos direktorius palaikė Kauno ekipą ir atlaidžiau žiūrėjo į žaidėjo praleidžiamas pamokas.
„Kai pradėjau geriau žaisti, būdavo visko – nenueidavau ir į visas pamokas. Mūsų mokyklos direktorius mums padėdavo, nes jam labai patiko „Žalgiris“. Į mane žiūrėdavo atlaidžiau“, – tvirtino žalgirietis.
Galbūt mokyklos laikai netapo mėgstamiausiais M.Grigonio gyvenime, tačiau vieną svarbų dalyką mokykloje jis surado visam gyvenimui. Būtent besimokydamas Kaune žalgirietis susipažino su savo būsima žmona Salomėja Karvelyte. Beje, šią savaitę M.Grigonis tapo tėčiu – šeimai gimė pirmagimis sūnus.
„Mano žmona yra metais už mane vyresnė. Abu mokėmės Senamiesčio pradinėje mokykloje, bet vienas kito nepažinojome. Susipažinome Kauno jėzuitų gimnazijoje, bet ji netrukus išvyko mokytis į JAV pagal mainų programą. Jau sugrįžus, ji buvo perkelta į mano klasę. Taip viskas išėjo. Sėdėjome viename suole. Taigi žmona – geriausias dalykas, kurį davė mokykla“, – teigė M.Grigonis.
Interviu pabaigoje krepšininkas prisipažino – mokyklos teigiamos naudos paneigti negalima. Čia, anot M.Grigonio, viskas prasideda.
„Mokykla davė pradžią viskam. Praplėtė mąstymą. Išmokė skaičiuoti, skaityti. Atrodo, kad tuo metu viskas nereikalinga ir neįdomu, bet informacija lieka ir praverčia“, – aiškino M.Grigonis.
